- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-728-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis specialistas surašė J. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. spalio 5 d., 12.21 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Varėnos rinktinės Šalčininkų pasienio kontrolės punktą ir vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje specialiai įrengtoje slėptuvėje, automobilio kuro bake (buvo pakeista automobilio kuro bako konstrukcija, specialia pertvara atskyrus degalus taip, kad degalai užimtų nedidelę kuro bako dalį, o didesnė ertmė būtu skirta kontrabandos būdu gabenti prekes), per valstybės sieną gabeno 28,5 kg gamtinio, neapdoroto, natūralaus gintaro gabalų, kurių pasienio ir muitinio tikrinimo metu nepateikė muitiniam patikrinimui ir tokiu būdu išvengė muitinės kontrolės. J. Š. buvo sulaikytas už 10 metrų nuo pasienio kontrolės punkto ribos. Gabento gintaro kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 2530 90 98, o vertė, apskaičiuota pagal jo muitinę vertę, įkaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 10800,61 Lt, kas sudaro 83,08 minimalių gyvenimo lygių. Kai J. Š. vairuojamame automobilyje buvo rasta slėptuvė ir kontrabandos būdu gabenamas gintaras, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą, tačiau rašydamas paaiškinimą nurodė, kad gabeno kanifoliją.
II.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutarimu pripažino J. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 10000 Lt baudą su kontrabandos daiktų (28,44 kg gamtinio, neapdoroto, natūralaus gintaro gabalų) bei kontrabandos daiktų gabenimo priemonės (automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su registracijos liudijimu Nr. B 212925 ir užvedimo raktu) konfiskavimu. Teismas nustatė, kad J. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo nepripažino. Jis paaiškino, kad 2008 m. spalio 4 d. su sutuoktine automobiliu „Audi A4“ per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą nuvažiavo į Baltarusiją, iš ten – į Ukrainą. Sutuoktinę paliko pas pažįstamus. Ukrainoje savo reikmėms įsigijo apie 28 kg gintaro. Jį sudėjo į automobilio kuro bake įrengtą slėptuvę (ją aptiko tik Lvovo mieste), nes nežinojo, ar gintarą galima vežti per Baltarusijos Respubliką bei bijojo Baltarusijos Respublikos pareigūnų. Sekančią dieną kartu su sutuoktine tuo pačiu automobiliu per Baltarusijos Respubliką grįžo į Lietuvos Respubliką. Gintaro nedeklaravo, nes jį įsigijo savo reikmėms, be to, jo vertė neviršijo leistinos normos. Su savimi dokumentų, patvirtinančių gintaro įsigijimą, neturėjo (juos pateikė 2009 m. balandžio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu). Įvežti gintarą kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką specialiai neketino, nežinojo, kad tai yra nelegalu, be to, prieš įvažiuojant į Lietuvos Respubliką, gintaro iš automobilio kuro bako nebuvo galimybės išimti. Teigė, kad jo gabento gintaro vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. 2008 m. spalio 5 d. paaiškinime J. Š. nurodė kitas aplinkybes, t. y. kad slėptuvę įrengė pats, o kanifoliją įsigijo už 100 JAV dolerių prie kažkokios parduotuvės iš nepažįstamų asmenų.
Teismas konstatavo, kad J. Š. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, fotolentelėmis, specialisto išvada, Vilniaus teritorinės muitinės pažyma dėl prekių vertės nustatymo. Teismas padarė išvadą, kad iš gabenamo gintaro kiekio ir svorio matyti, jog tai prekė, o ne daiktas, skirtas asmeninėms kasdieninėms reikmėms tenkinti, todėl šių prekių vertė nustatytina remiantis Bendrijos muitinės kodeksu. Teismas J. Š. paaiškinimus teismo posėdžio metu įvertino kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėjo, kad šie paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas J. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.
III.
J. Š., nesutikdamas su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme arba bylą nutraukti. Skundą grindžia tuo, kad gintarą įsigijo savo reikmėms; padaryti administracinį teisės pažeidimą neketino; gintarą vežė paslėpęs, nes bijojo Baltarusijos Respublikos pareigūnų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus teritorinės muitinės nustatyta gintaro verte, nes reali gabento gintaro vertė yra ženkliai mažesnė, t. y. tokia, kokia yra nurodyta jo pateiktuose dokumentuose, patvirtinančiuose, kad jis gintaro atliekas (juodą laką) įsigijo už 736,3 Lt. Ši vertė, vežant gintarą kartu su sutuoktine (dalijant šią vertę pusiau), neviršijo teisės aktais nustatytos ribos, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto pateiktais gintaro atliekų (juodo lako) įsigijimo dokumentais, nes bylos medžiaga nustatyta, kad J. Š. vežė gamtinį, neapdorotą, natūralų gintarą, o ne jo atliekas, todėl minėti dokumentai nesusiję su nagrinėjama byla, juo labiau, kad iš pradžių apie gintaro įsigijimo dokumentus J. Š. iš viso neužsiminė. Teigia, kad J. Š. teiginiai, jog gabento gintaro vertė turi būti dalijama pusiau, nes važiavo kartu su sutuoktine, nepagrįsti, nes tiek pats J. Š., tiek jo sutuoktinė paaiškino, kad ji nieko apie gabenamą gintarą nežinojo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
J. Š. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 210 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad J. Š. 2008 m. spalio 5 d., 12.21 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje specialiai įrengtoje slėptuvėje, automobilio kuro bake, per valstybės sieną gabeno apie 28,5 kg gamtinio, neapdoroto, natūralaus gintaro gabalų, kurių nepateikė muitinės kontrolei.
Pažymėtina, kad J. Š. nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis gabeno kanifoliją ar gintaro atliekas, todėl Muitinės laboratorijos pateikta 2008 m. spalio 17 d. specialisto išvada (b. l. 26 - 27) apie tai, kad gabenta medžiaga yra gamtinio, neapdoroto, natūralaus gintaro gabalai, yra nepaneigta. Nors pirmosios instancijos teismas patenkino apelianto įgalioto atstovo prašymą paskirti gabentos medžiagos ekspertizę nustatant, kokia tai medžiaga bei jos vertę (b. l. 70 – 71), tačiau apelianto įgalioto atstovo teismui pasiūlytas ekspertas (b. l. 61 – 62) nurodė, kad atsakyti į teismo nutarime suformuluotus klausimus jis nekompetentingas (b. l. 86). Pakartotinis prašymas skirti ekspertizę teismui pateiktas nebuvo.
J. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad pateikti gabenamo gintaro muitiniam patikrinimui neprivalėjo, nes jis buvo skirtas asmeninėms reikmėms, jo vertė neviršijo teisės aktais nustatytos leistinos vertės, o gabenamo gintaro slėpti nuo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų neketino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui jokios įtakos neturi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 4 punkte įtvirtinta, kad „Keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos atitinka abu šiuos kriterijus: 4.1. prekės įvežamos ne komerciniais tikslais; 4.2. prekių vertė ar kiekis neviršija šiose Taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais“. Taisyklių 3 punkte sąvoka „asmeninis bagažas“ apibrėžta kaip „keleivio, kuris vyksta per valstybės sieną, bagažas, kurį jis atvykdamas turi galimybę pateikti muitinės pareigūnams patikrinti, taip pat bagažas, kurį už keleivio vežimą atsakinga bendrovė išvykimo metu įregistravo kaip kartu gabenamą bagažą“. Taigi keleivių ne asmeniniame bagaže vežamos prekės, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu jos gabenamos, taip pat nepriklausomai nuo jų vertės ir kitų aplinkybių, yra apmokestinamos nurodytais mokesčiais, todėl privalo būti pateiktos muitinės kontrolei. Šiuo gi atveju neginčijamai nustatyta (šių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas), kad J. Š. gintarą gabeno automobilio kuro bake specialiai įrengtoje slėptuvėje ir jo muitinės kontrolei nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas J. Š. gabento gintaro vertę, pagrįstai rėmėsi Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. spalio 29 d. raštu „Dėl prekių muitinio įvertinimo“ (b. l. 29 - 30). Ši vertė (įskaitant importo mokesčius) sudaro 10800,61 Lt. Kaip jau buvo minėta aukščiau, apelianto įgalioto atstovo prašymu skirta ekspertize jokia kita gintaro vertė nustatyta nebuvo, kaip ir nebuvo nuneigtas faktas, kad J. Š. gabeno būtent gintarą. Todėl J. Š. 2009 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu (t. y. jau beveik po 6 mėnesių po administracinio teisės pažeidimo padarymo) pateikti gintaro atliekų (juodo lako) po rūšiavimo (b. l. 89 – 92) įsigijimo dokumentai pagrįstai nelaikyti šioje byloje minimo gintaro vertę patvirtinančiais dokumentais. Ši aplinkybė (gabento gintaro vertė) yra svarbi J. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui pagal atitinkamą ATPK 210 straipsnio dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.