Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. T. ir D. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – Viešoji įstaiga „Atsigręžk į vaikus“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią J. T. ir D. T. vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu ir teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų. Ieškinyje Tarnyba nurodė, jog atsakovai J. T. ir D. T. turi dvi dukras – A. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) A. T. ir A. T. biologinėje tėvų šeimoje negyvena nuo 2021 m., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-06 įsakymu A. T. ir 2022-04-07 įsakymu A. T. buvo nustatyta laikinoji globa, nepilnamečių laikinuoju globėju tapo VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ globėjos buveinėje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12108-1040/2022 atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia dukrų A. T. ir A. T. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu A. ir A. T. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ ir iš atsakovų priteistas mokėti išlaikymas dukroms po 150 Eur/ mėn. (iš kiekvieno). Apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, buvo tęsiamas atvejo vadybos procesas. Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas atsakovams teikė VšĮ Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centras.

2023-02-07 Tarnyboje gauta informacija iš Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – RPLC), kurioje nurodyta, kad D. T. pirmą kartą kreipėsi 2021-03-22. Moteris buvo hospitalizuota Psichosocialinio gydymo skyriuje. Dėl rasto teigiamo COVID-19 atvejo skyriuje buvo išrašyta 2021-03-30, informuota, kad po saviizoliacijos gali kreiptis pakartotinai. 2021-04-14 – 2021-05-04 gydėsi Psichosocialinio gydymo skyriuje. Moteris skyriuje adaptavosi ir į programą įsitraukė iš karto. Formavosi kritiškumas priklausomybei, vartojimo įpročiams, pasekmėms. Dirbo su atkryčiu – įvardijo rizikos veiksnius, nusimatė prevencinius veiksmus, stengėsi analizuoti buvusius atkryčius.

Suvokė savo atsakomybę už nevartojimą ir sveikimą. Mokėsi dienotvarkės susiplanavimo. Tolimesnį sveikimo planą susidarė įsigilinusi. Išrašyta baigusi gydymą. Rekomendacijos: esant atkryčio rizikai kreiptis pas specialistus, suteikta konsultacija apie palaikomąjį gydymą medikamentais, reguliariai lankyti AA grupes, psichologo konsultacijas. Diagnozė – (duomenys neskelbtini)). J. T. į RPLC nesikreipė.

2023-02-07 ir 2023-02-08 Tarnyboje gauta informacija iš VšĮ Šeškinės poliklinikos, kurioje nurodyta, kad nepilnametes į polikliniką pastaruoju metu lydi socialinis darbuotojas. 2023-02-13 buvo atliekama nepilnamečių globos peržiūra, kurios metu nutarta toliau tęsti nuolatinę globą pas trečiąjį asmenį.

Tarnyba pažymėjo, kad atsakovai J. T. ir D. T. pagalbos plano uždavinių nevykdė, o jei ir vykdė, tai buvo stebima tik epizodiškai, abu atsakovai neteikė išlaikymo nepilnametėms, susigrąžinti dukras į šeimą nesiekė ir ketinimo kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo bei vaikų nuolatinės globos panaikinimo neišreiškė. Nuo laikino tėvų valdžios D. T. ir J. T. apribojimo praėjo jau daugiau nei pusė metų, tačiau situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė. Atsakovai nesiekia vaikų susigrąžinti į šeimą ir pagalbos plano uždavinių, susijusių su vaikais augančiais globėjos šeimoje, nevykdo. Surinkus atsakovą J. T. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas teistas, ne kartą baustas administracine tvarka (per 5 metus). Sodros duomenų bazės išrašo 2023-02-24 duomenimis, J. T. apie gaunamas lėšas informacijos nėra. Surinkus atsakovę D. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė neteista, ne kartą bausta administracine tvarka (per 5 metus). Sodros duomenų bazės išrašo 2023-02-24 duomenimis, D. T. dirba nuo 2023-02-07 (duomenys neskelbtini).

Tarnybos vertinimu vaikų tėvams daugiau nei pusės metų laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas įvykdyti socialinių darbuotojų iškeltus įpareigojimus, pasiruošti, nusiteikti vaikų grįžimui į šeimą, juos susigrąžinti (kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo) ir pasirengti savarankiškai juos auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jų poreikiais. Tačiau atsakovai, teismui laikinai apribojus jiems tėvų valdžią, nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jiems tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jie prisiimtų visas tėvams tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo vaikus. Toks atsakovų elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su vaikais ir nusišalinimas nuo tėviškų ir motiniškų pareigų savo vaikų įgyvendinimo, rodo, kad atsakovai gyvena tenkindami tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiams vaikams. Nustačius atsakovų vaikams nuolatinę globą, teismo sprendimu laikinai apribojus jiems tėvų valdžią, D. T. ir J. T. turėjo pakankamai laiko pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaikus, tačiau jie jokių realių/ aktyvių veiksmų taip ir neatliko, į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė. Tarnybos manymu, atsakovai yra nemotyvuoti susigrąžinti vaikus savo globai ir jais rūpintis. Nuo nuolatinės globos A. T. ir A. T. nustatymo ir laikino tėvų valdžios D. T. ir J. T. apribojimo, padėtis atsakovų šeimoje nepasikeitė – atsakovai vengia atlikti savo pareigas, vaikų neaugina, netenkina jų poreikių, pasak socialinių darbuotojų, atsakovai toliau nesiima aktyvių veiksmų situacijai keistis. Duomenų, kad atsakovų elgesys ir požiūris į vaikus pasikeistų, nėra.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Viešosios įstaigos „Atsigręžk į vaikus“ atstovė J. Š. nurodė, jog palaiko ieškinį. Nurodė, jog situacija nesikeičia, tėvai nesidomi vaikais, mama lanko nereguliariai, epizodiškai, paskutinis skambutis buvo 2023 m. birželio 9 d., kai atsakovė paskambino vaikams išgėrusi, vaikai dėl to pergyvena, 2023 m. birželio 10 d. vaikai išvyko stovyklą prie jūros, motina 2023 m. birželio 9 d. paėmusi vienos iš mergaičių telefoną ir jo nebegrąžino. Svečiavimosi nebuvo niekada, nes nežinoma konkreti atsakovų gyvenamoji vieta. Iš vaikų suprato, kad mama gyvena kažkokiame rūsyje. Rūbus atsakovė perka nesuderinusi su trečiuoju asmeniu, pažadėjusi atvykti, ji neatvyksta. Atsakovas pas vaikus per pusę metų pas vaikus atvyko tik vieną kartą, skambina chaotiškai. Nėra gavę iš močiutės jokių prašymų. Prie posėdžių atsakovai žadėjo prisijungti, bet neprisijungė, nerodo pastangų grąžinti vaikus į šeimą. Emocinis ryšys su vaikais yra nutrūkęs, nereguliarus, šaltas, vaikus atsakovė nusiveda tik į parką ar pasivaikščioti, nes neturi gyvenamosios vietos. Pas močiutę išvykusios mergaitės nebuvo. Išlaikymo tėvai neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje pateiktu ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti tėvų valdžią J. T. ir D. T. vaikų A. T. ir A. T. atžvilgiu ir teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateiktos gimimo įrašo kopijos patvirtina, kad nepilnamečių A. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra atsakovai J. T. ir D. T. (e.l.b. priedo 6-7 l.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-04-06 įsakymu A. T. ir 2022-04-07 įsakymu A. T. buvo nustatyta laikinoji globa, nepilnamečių laikinuoju globėju tapo VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ globėjos buveinėje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12108-1040/2022 atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia dukrų A. T. ir A. T. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu A. ir A. T. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ ir iš atsakovų priteistas mokėti išlaikymas dukroms po 150 Eur/ mėn. (iš kiekvieno) (el.b. priedo 140-149).

Bylos duomenimis, nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 6 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai Nr. 1GVA-167, Nr. 1GVA-166) (el.b. priedo 58-69 l.).

Remiantis bylos duomenimis, atsakovai nėra linkę bendradarbiauti, nė karto nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, nors dėl posėdžių datos, laiko ir dalyvavimo būdo su jais buvo derinama pagal jų pageidavimus, į susitikimus pal.J.Matulaičio socialinių paslaugų centre atsakovė neatvyko 3 kartus iš eilės, skambinant socialinei darbuotojai, pokalbiai telefonu su atsakove D. T. įvyksta epizodiškai, moteris dažnai neatsiliepia arba bendrauja nerišliai, teisinasi, jog kalba sutrikusi dėl danties skausmo arba dėl bronchito. Atsakovai kategoriškai atsisako vykti į ilgalaikę reabilitaciją, D. T. teigia, kad lankosi pas priklausomybių specialistą, tačiau nepateikia įrodymų. Atsakovai neturi pastovios gyvenamosios vietos, neturi oficialių darbų bei pastovių pajamų, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, nėra susitvarkę laikinosios svečiavimosi tvarkos, nėra reguliaraus bendravimo su mergaitėmis. Dažnai tėvai netesi mergaitėms duotų pažadų, nėra motyvuoti spręsti kylančius sunkumus (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 13 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai Nr. 1GPA-181, Nr. 1GPA-182) (el.b. priedo 45-52).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo laikinojo tėvų valdžios apribojimo praėjo beveik metai. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai biologinėje šeimoje negyvena nuo 2021metų. Atsakovas prašė pratęsti laikiną valdžios apribojimą. Tokią galimybę numato CK 3.183 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 3 dalimi jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nuo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo priėmimo pasikeitė aplinkybės, dėl kurių atsakovams buvo taikytas laikinas valdžios apribojimas. Atsakovas pripažino, kad dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimo aplinkybių jam nepavyko įgyvendinti 2023 m. sausio 4 d. Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro sudaryto ir pasiūlytame pagalbos plane šeimai keliamų uždavinių, šiame gyvenimo etape jis nėra pasirengęs, kad jo dukros grįžtų gyventi į šeimą. Atsakovė taip pat pripažįsta, kad taip pat susigrąžinti dukrų šiuo metu negali. Išlaikymo vaikams tėvai neteikia, pastovios gyvenamosios vietos neturi, nedirba, tėvas lanko vaikus retai, motina lanko dažniau, tačiau kartais pažadėjusi aplankyti, neaplanko, dėl svečiavimosi tvarkos nėra susitvarkę dokumentų, taigi situacija yra iš esmės nepasikeitusi nuo laikinosios valdžios apribojimo nustatymo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovų gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas vaikams, lanko itin retai arba epizodiškai, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, saugių gyvenimo sąlygų vaikams nekuria, atsakovai sutinka su ieškiniu, nurodydami, jog, dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių šiuo metu susigrąžinti mergaičių į šeimą negali, nesant duomenų apie jų pastaruoju metu dedamas pastangas susigrąžinti vaikus į šeimą, darytina išvada, jog atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečių vaikų auklėjimo ir priežiūros, nesudaro vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų savo šeimoje, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių bei pareigų.

Pažymėtina, jog atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo, abu atsakovai išreiškė norą ateityje susigrąžinti nepilnamečius vaiku ir, kad šiuo metu globėja būtų paskirta L. T. (vaikų senelė). Byloje nėra duomenų, kad dėl nepilnamečių vaikų globėjo pakeitimo atsakovai ar jų artimi giminaičiai būtų kreipėsi į ieškovą. Vien aplinkybė, kad atsakovai išreiškė norą susigrąžinti vaikus, neleidžia spręsti dėl pokyčių realumo, atsakovų ketinimų rimtumo ir neįrodo, jog atsakovai iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą bei gali užtikrinti saugias ir tinkamas gyventi sąlygas savo nepilnamečiams vaikams. Taip pat, atsakovų pasirinkta pozicija nedalyvauti bylos nagrinėjime teisme, suponuoja tai, jog jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, išlaikyti, rūpintis vaikais bei susigrąžinti juos į šeimą.

Teismo vertinimu, atsakovai nėra motyvuoti keisti gyvenimo sąlygų, gerinti buities sąlygas, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikams; nėra jokių duomenų, kad atsakovai ketintų realiai susigrąžinti vaikus, tuo tarpu atsakovai atsiliepimuose pripažino, kad šiuo metu pagal susiklosčiusias aplinkybes nepilnamečių vaikų susigrąžinti negali. Apibendrinus visą bylos medžiagą, teismo posėdžio metu proceso dalyvių teiktus paaiškinimus, galima daryta išvadą, jog atsakovai nėra motyvuoti susigrąžinti vaikus į šeimą. Atsakovų elgesys nepasikeitė ir po laikino tėvų valdžios apribojimo – atsakovai nei karto neišreiškė valios sugrąžinti vaikus, juo labiau kreiptis dėl laikinos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad atsakovai daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovės D. T. motinos valdžia nepilnamečių A. T. ir A. T. atžvilgiu ir neterminuotai apribotina atsakovo J. T. tėvo valdžia nepilnamečių A. T. ir A. T. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 29 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. sprendimais Nr. (8.1Mr)TP-23-T-02818 ir ATP-C-2023-04547 atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukrų A. T., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. T., a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui J. T., a.k(duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukrų A. T., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. T., a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.