Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-404-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
2A-404-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18440-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
Ieškovas
AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamo filialo ,,Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“
Atsakovas
Compensa TU S
Trečiasis asmuo
Algimantas Lukoševičius
Kategorijos
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-404-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18440-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 44.8.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, atstovaujamo filialo ,,Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“, ieškinį atsakovui Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvoje registruotą filialą, dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo byloje Algimantas Lukoševičius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvoje registruotą filialą, 6202,07 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog 2012-06-13 20.38 val. lengvasis automobilis Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdomas D. G., draustas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Gruop Lietuvos filiale privalomu civiliniu draudimu, degant pervažos šviesoforo raudonam signalui ir esant uždarytai geležinkelio pervažai, įvažiavo į Panevėžio geležinkelio stoties sergimą pervažą 52+530 km, kliudė užkardą ,,A“, ją nulaužė, tuo padarydama ieškovui 9297,12 Lt turtinę žalą. Atsakovas atlygino 3095,05 Lt, likusios dalies nekompensavo (b.l. 29-31, 119-121).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-14 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group 6202,07 Lt, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-17 iki visiško sprendimo įvykdymo, 186 Lt žyminio mokesčio ieškovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog keisti užkardą nebuvo pagrindo. Tuoj po įvykio buvo sumontuotas atsarginis laikinas užkardas, kuris vėliau, ieškovui organizavus viešuosius pirkimus, buvo pakeistas naujai įsigytu seną demontuojant (b.l. 87-117). Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į užkardo funkcinę paskirtį, manytina, kad seno, atsarginio keitimas nauju, tinkamai funkcionuojančiu buvo objektyviai būtinas. Pakeisti užkardą nauju iš karto, negalima buvo, nes, kaip teigė ieškovo atstovas, sandėlyje naujų nebuvo likę. Naujų įgijimui buvo būtina organizuoti viešą pirkimą, kuris, žinia, nėra vienos dienos klausimas. Galimą kainos skirtumą lyginant su ankstesnio laikotarpio užkardo įsigijimo kainomis sąlygojo taip pat objektyvūs pokyčiai – ekonominė situacija, besikeičianti rinka, tad sutikti su atsakovo teiginiais, jog naujas užkardas buvo įsigytas brangiau ir tokia jo įsigijimo kaina neatitiko rinkos kainų, negalima. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog užkardo rinkos kaina, pasiūlyta viešųjų pirkimų dalyvio, nepagrįstai ar neprotingai didelė, kad ji neatitiko 2012 m. spalio mėnesio buvusių rinkos kainų. Teismas taip pat nurodė, kad buvo tikslinga ir objektyviai būtina keisti remontuotą užkardą nauju. Jo įsigijimo kaina atitinka protingumo kriterijus, nėra duomenų, pagrindžiančių ieškovo organizuoto konkurso neteisėtumą, todėl pagrindo atsisakyti tenkinti ieškinį nėra. Atsakovui, kaip draudikui, apdraudusiam įvykio kaltininko civilinę atsakomybę, atsiranda pareiga kompensuoti ieškovui įvykio metu sulaužyto užkardo pakeitimo nauju išlaidas (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.270 str., 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliaciniu skundu (b.l. 131-134) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis neneigia tikslingumo ir būtinybės sugadintą užkardą keisti nauja, tačiau nesutinka su teismo pozicija, kad jau pakeistą (2012-06-14) kitą veikiančią užkardą buvo tikslinga iš naujo keisti nauja, tokiu būdu didinant žalą apeliantui, kurią jis privalo atlyginti. Nurodo, kad padarytos žalos dėl užkardos sugadinimo atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių <...> Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-32 Vyriausybės nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) 15 punktas). Todėl, apelianto nuomone, tikslingumas keisti veikiančią analogišką jau atkurtą užkardą nauja yra abejotinas. Be to, nauja užkarda keitė funkcionuojančią, pirmiau sumontuotą užkardą, o ne eismo įvykio metu sulaužytą ir dėl to netinkamai funkcionuojančią užkardą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kad prieš aptariamą eismo įvykį 2012 m. vasario mėnesį užkarda jau buvo pakeista užkarda, kuri buvo įsigyta už tokią pačią kainą pagal tą pačią sąskaitą faktūrą (WPN 30900024), kaip ir sumontuota 2012 m. birželio mėn. užkarda. Taip pat nurodė, kad byloje nebuvo apibrėžtos atsarginio ir nuolatinio užkardo sąvokos, neaptarti prieš tai sumontuoto ir naujai įsigyto užkardo funkciniai skirtumai bei nepagrįstas pirmiau sumontuoto užkardo netinkamas funkcionavimas, kuris, atvirkščiai, ieškovo buvo patikrintas kaip tinkamai funkcionuojantis (2012 m. birželio mėn. atliktų darbų aktas). Nurodo, kad yra visiškai neaišku, kodėl už tuos pačius darbus, kurių kainos sudarytos vadovaujantis to paties laikotarpio kainomis, išlaidos buvo iš viso tris kartus didesnės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į šias aplinkybes ir netinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus. Apelianto vertinimu, aplinkybė kad dėl šio įvykio didelės kainos ieškovas realiai patyrė išlaidas dėl vieno konkurso dalyvio pateikto nepagrįsto ir neprotingo dydžio pasiūlymo, nesuponuoja žalą padariusio asmens pareigos atlyginti visas patirtas išlaidas, kai pats ieškovas turi pareigą savo prievolę atlikti kuo ekonomiškiau (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 3 d.). Nors ieškovas ir surengė konkursą darbų atlikimui nupirkti, byloje nėra daugiau objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovas ėmėsi veiksmų sumažinti patiriamas išlaidas dėl užkardo pakeitimo, kai turėjo tokią pareigą atsižvelgus į nepagrįstai didelę pasiūlytą darbų atlikimo kainą, kuri buvo sudaroma to paties laikotarpio kainomis kaip ir montuojami ankstesni užkardai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu (b.l. 141-143) į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad geležinkelio pervažos atstatymo darbai vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 patvirtintu Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų III skirsniu „Bendrosios geležinkelių transporto darbuotojų pareigos“ 3.2.4 puntu „visais atvejais, kai gresia pavojus žmonių gyvybei arba saugiam eismui, imtis priemonių traukiniui sustabdyti, o radę netvarkingus statinius ar įrenginius bei riedmenis, keliančius pavojų saugiam eismui, nedelsiant imtis priemonių gedimui pašalinti“. Draudiminio įvykio metu nulaužta užkarda buvo pakeista laikina. Vėliau atsakovą Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group informavus buvo organizuoti viešieji pirkimai reikiamai užkardai pakeisti. Ieškovas nurodo, kad pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau, atsakovas ginčydamas draudimo išmokos dydį, jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių draudimo išmokos dydį nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Šios bylos atveju tokių įrodymų, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, atsakovas nepateikė. Ieškovas savo pareigą įvykdė pirmosios instancijos teismui pateikdamas nuostolių dydį patvirtinančius dokumentus. Todėl vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d., 6.270 str., 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinta draudiko pareiga yra kompensuoti ieškovui įvykio metu sulaužyto užkardo pakeitimo nauju išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Šiuo konkrečiu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina skundo argumentus, susijusius su netinkamu teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo bei žalos atlyginimo teisinių santykių aiškinimu bei taikymu.

Apeliantas teismo sprendimą skundžią iš esmės dėl trijų aplinkybių. Pirma tai, kad nebuvo būtinybės keisti po autoįvykio 2012-06-14 pastatytą užkardą į naują užkardą. Antra tai, kad naujos užkardos kainą yra nepagrįstai didelė. Trečia tai, kad nėra objektyvių duomenų, jog ieškovas ėmėsi veiksmų sumažinti patiriamas išlaidas dėl užkardos pakeitimo.

Vadovaujantis CK 6.987 str. esant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, pagrindas vienai šaliai (draudikui) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką yra įvykęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatyme nenustatyti konkretūs draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai – pagal įstatymą jie turi būti nustatomi draudimo taisyklėse. Byloje ginčo dėl draudiminio įvykio aplinkybių nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.987 straipsnyje pateikta bendra draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudikas įsipareigoja sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, tačiau ne bet kokio dydžio, t. y. ne būtinai draudimo sutartyje nurodyto maksimalaus dydžio, o apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyko draudiminis įvykis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta kad, Draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Draudiminis įvykis įvyko 2012-06-13. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos 2012-06-14 nurodydamas, kad po įvykio kilusi žala ieškovui remiantis lokaline sąmata sudaro 3095,05 Lt. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (b.l. 13) iš kart po įvykio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 „Dėl Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų patvirtinimo“ II skirsniu „Bendrosios geležinkelių transporto darbuotojų pareigos“ 3.2.4 punktu „visais atvejais, kai gresia pavojus žmonių gyvybei arba saugiam eismui, imtis priemonių traukiniui sustabdyti, o radę netvarkingus statinius ar įrenginius bei riedmenis, keliančius pavojų saugiam eismui, nedelsiant imtis priemonių gedimui pašalinti“ remontuojant sugadintą užkardą, buvo atlikti užkardos demontavimo ir sumontavimo darbai, pakeistos sugadintos detalės bei atliktas įrenginių veikimo patikrinimas, t.y. pašalintas gedimas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ta aplinkybė, jog ieškovas patyrė 3095,05 Lt išlaidų apmokėdamas už sugadinto užkardo remontą patvirtina aplinkybę, jog ieškovas priėmė atliktus remonto darbus juos apmokėdamas, t.y. neteikė pretenzijų dėl sąmatoje įvardintų darbų atlikimo. Be to, iš ieškovo pateikto 2012-06-13 akto (b.l. 9), kuris buvo sudarytas eismo įvykio dieną, matyti, jog jame užfiksuota tai, kad įvykio metu buvo nulaužta užtvara, o patikrinus pervažą nustatyta, jog kelio šviesoforų žiburių matomumas atitinka TNN, garsinė signalizacija veikia tvarkingai, užkardai pradeda leistis praėjus 12 sek. po signalizacijos įjungimo, pervažos grindinys ir prieigos tvarkingos. Tokiu būdu, laikytina įrodyta aplinkybe, jog po remonto, nors ir ieškovo įvardinamo kaip laikino, užkarda funkcionavo tinkamai. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė argumentų, jog būtent dėl patirto eismo įvykio užkarda negalėjo toliau funkcionuoti ir turėjo būti pakeista nauja. Ieškovas nors ir nurodo, jog užkarda buvo pakeista laikina ir ją reikėjo vėliau keisti, šių savo argumentų nepagrindė įrodymais. Priešingai, pateiktame atliktų darbų akte (b.l. 13) nėra nurodyta, jog užkarda yra laikina. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovui padaryta žala dėl 2012-06-13 įvykusio eismo įvykio metu sugadintos užkardos buvo visiškai atlyginta 2012-12-05 (b.l. 53) atsakovui apmokant 2012-06-14 ieškovo rašte dėl turtinės žalos atlyginimo minėtą 3095,05 Lt sumą. Kritiškai vertintina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl būtinumo tinkamai funkcionuojantį užkardą keisti nauju, nurodė tik tai, jog seno, atsarginio keitimas nauju, tinkamai funkcionuojančiu buvo objektyviai būtinas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių įrodymų tokiai prielaidai, kadangi byloje nėra duomenų apie 2012-06-14 suremontuotos užkardos netinkamą funkcionavimą, ar kitokių duomenų kurie leistų teigti, jog kilo būtinybė suremontuotą užkardą keisti nauja ir keitimo būtinybę sąlygojo eismo įvykio metu padaryta žala. Remiantis aukščiau išdėstytu ieškovo patikslintas ieškinys dėl 6202,07 Lt, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant tai kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl šios priežasties nepagrįstai tenkino ieškovo patikslintą ieškinį. Byloje nustatyta, kad atsakovas atlygino ieškovui žalą dėl 2012-06-13 įvykusio eismo įvykio, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinys atmetamas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų kolegija nepasisako.

Vadovaujantis CPK 96 str. iš ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos žyminis mokestis – 186 Lt (CPK 80 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – patikslintą AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį dėl 6202,07 Lt, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, į.k. 110053842, 186 Lt žyminio mokesčio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvoje registruotą filialą, į.k. 302495752, naudai.

Teisėjai Natalja CikotoAntanas RudzinskasRūta Veniulytė-Jankūnienė