Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-104-834/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-07
Bylos Nr.
1-104-834/2014
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00259-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Nukentėjusysis
A. A.
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-104-834/2014Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00259-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1.; 2.3.6.4.2.(S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 07 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,dalyvaujant prokurorui Vigandui Jurevičiui,nukentėjusiajam A. A.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis, aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) , sargu, neteistas, gyvenantis Anykščių r., (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2014-06-22 apie 2.30 val. Anykščių r., (duomenys neskelbtini) prie Šventosios upės vykusios šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiajam patruliui A. A. siekiant išskirti konfliktuojančius asmenis ir laikant du konfliktuojančius asmenis, jis (A. S.), priėjęs prie pareigūno, kaire ranka sugriebė jį už tarnybinės uniformos, o dešine smogė kumščiu į veidą, padarydamas veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta A. A. sveikata, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, jog Joninių šventės metu (duomenys neskelbtini) , įvyko konfliktas su nepažįstamais asmenimis. Jam trenkė į veidą, įvyko muštynės, jis norėjo atgal trenkti, viskas įvyko labai greitai ir trenkė pareigūnui. Pareigūnui trenkti nenorėjo, bet buvo įsiaudrinęs ir nepastebėjo. Pareigūnams priešinosi, nes nesijautė kaltas, jam kiti asmenys trenkė, todėl priešinosi, kad jam deda antrankius. Dėl susidariusios situacijos kaltas alkoholis, šiaip nėra konfliktinis žmogus, niekada nesivelia į muštynes. Jis pats dirba pusę etato, nes prižiūri vaiką. Pareigūno civilinį ieškinį pripažįsta. Pareigūno atsiprašė, dar būdamas neblaivas, kai jį vežė į komisariatą. Kai apsiramino, suprato ką padaręs.

Nukentėjusysis A. A. parodė, jog 2014-06-22 su A. Z. pagal atskirą grafiką dirbo K. J. šventės metu. Apie 02.30 val. būdami tarnybiniame automobilyje pastebėjo konfliktą. Nubėgo raminti, suriko „policija“, kad asmenys suvoktų. Jam laikant abiejose rankose du asmenis, pribėgo jaunuolis, griebė už apykaklės ir sudavė į veidą. Išplėšė dvi sagas. Jis jį suėmė už rankos, panaudojo kovinius imtynių veiksmus. Kaltinamasis priešinosi, spardėsi sulaikant, buvo panaudotas elektrošokas. Kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet ne tiek, kad nesuvoktų kas vyksta. Jis puikiai turėjo matyti, kad prieš jį stovėjo pareigūnas. Buvo labai įniršęs. Vežant į komisariatą teigė, jog nenorėjo tokių pasekmių. Kaltinamasis jo atsiprašė. Jam kairiame žande buvo mėlynė. Prašo atlyginti 2000 Lt civilinį ieškinį. Tarnybos metu buvo kitų asmenų akivaizdoje pažemintas, jam priešinosi sulaikomas, sudavė smūgį, jautė fizinį skausmą, nepatogumą, išreiškė didžiulę nepagarbą pareigūnui, atsiliepimai žiniasklaidoje, kad sumušė pareigūną.

Liudytojas A. Z. parodė, jog 2014-06-22 apie 02.30 val. dirbo kartu su A. A.. Buvo uniformuoti, dėvėjo šviesą atspindinčias liemenes su užrašu policija. Joninių šventės metu (duomenys neskelbtini) , pastebėjo besistumdančius asmenis. Priėjus A. A. pasakė „Policija“, pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus, vienas jaunuolis priėjo prie A. A. griebė jį už tarnybinės uniformos, išplėšdamas sagas sudavė jam į veidą. Tada buvo panaudoti koviniai veiksmai ir jaunuolis buvo sulaikytas. Jaunuolis bandė muistytis, toliau priešinosi, spardėsi, stangrino rankas. Todėl buvo panaudotas elektrošokas, tada leidosi sulaikomas. Jaunuolis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į policijos komisariatą. Apšvietimas buvo normalus, todėl jaunuolis turėjo aiškiai matyti policijos pareigūnas. Mašinoje jaunuolis teigė, jog nenorėjo, kad taip gavosi.

Iš byloje, esančio 2014-06-22 tarnybinio pranešimo Nr. 0114000324865 matyti, jog vyr.patrulis A. A. pranešė apie tai, jog A. S. sudavė policijos pareigūnui bei jiems pasipriešino ( 3 b.l.).

Iš byloje, esančio 2014-06-22 tarnybinio pranešimo Nr. 0114000324865 matyti, jog specialistas A. Z. pranešė apie tai, jog A. S. sudavė policijos pareigūnui A. A. bei jiems pasipriešino ( 4 b.l.)

Iš byloje, esančio Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo patrulio A. A. pareigybės aprašymo matyti, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas (12-13 b.l.).

Iš byloje, esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G930/14(05) matyti, jog A. A. nustatytas veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kairio skruosto srityje. Dėl nustatyto sužalojimo A. A. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad dėl A. S. veiksmų A. A. sukeltas fizinis skausmas ( 16 b.l.).

Iš byloje, esančio 2014-06-23 drabužių apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas A. A. uniforminis švarkas ir apžiūrėjus užsegimą matosi, jog dviejų viršutinių sagų nėra (19-20 b.l.).

Iš byloje, esančio asmens blaivumo testo matyti, jog A. S. 2014-06-22, 02:54:17 nustatytas 1,72 promilės neblaivumas ( 27 b.l.)

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę jis prisipažino visiškai. Kaltinamojo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. S. kaltė, jog jis sudavė smūgį į veidą pareigūnui ir pasipriešino pareigūnams visiškai įrodyta. Tik tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog A. A. laikė ne vieną asmenį, o du konfliktuojančius asmenis abejomis rankomis. Nes kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, pareigūnas A. A. laikė du asmenis suėmęs už rankų vieną asmenį-viena ranka, o kitą –kita ranka. Nors pats A. S. teigė, kad nenorėjo suduoti pareigūnui, tačiau pripažino, jog viskas įvyko labai greitai, buvo įsiaudrinęs, todėl galėjo nesureaguoti , jog sudavė pareigūnui. Tačiau akivaizdžiai suvokė, jog priešinasi pareigūnui, kaip pats nurodė, buvo supykęs, kad jam kažkokie asmenis sudavė, o jį sulaiko. Be to, kaip parodė pareigūnai, apšvietimas buvo normalus, pakankamas, kad matyti, jog prieš juos stovi pareigūnai. Be to pareigūnai buvo su uniformomis, šviesa atspindinčiomis liemenėmis su užrašė „policija“ ir smūgio sudavimas pareigūnui buvo tada, kai šis laikė konfliktuojančius asmenis. Todėl A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 286 straipsnį.

A. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str.1d.9p.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, gailisi (LR BK 59 str.1d.2p.). Charakterizuojamas teigiamai (52; 54 b.l.). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam A. S. gali būti skiriama BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Nustatant baudos dydį vertintina tai, kad yra neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio taisyklių. Taip pat vertintina ir tai, kad charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaiką.

Vadovaujantis 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ( LR BK 66 str.).

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ). Iš byloje esančių Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad advokato išlaidos šioje baudžiamojoje byloje, sudarė 193 Lt 20 ct. Kaltinamasis yra darbingas. Duomenų, jog kaltinamasis dėl turtinės padėties ar kitokių priežasčių negali atlyginti gynėjo išlaidas valstybei nėra, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Atsiliepimas

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. A. pareiškė 2000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. ( 10 b.l.).Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir teigė, jog patyrė dvasinius išgyvenimus dėl pasipriešinimo , dėl atsiliepimų žiniasklaidoje apie skriaudžiamus policininkus, juto fizinį skausmą, buvo ištinęs žandas, patinimas laikėsi kelias dienas, atslūgo vaistų pagalba.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė dvasinį sukrėtimą, fizinį ir moralinį skausmą. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai – smūgio sudavimas A. A., dėl ko jam skaudėjo, buvo patinimas sukėlė fizinį skausmą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pasekmės nebuvo ilgalaikės, teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog skaudėjo ir patinimas laikėsi keletą dienų, tačiau ieškovas nenurodė jokių aplinkybių leidžiančių manyti, kad konflikto metu patirtas skausmas bei dvasiniai išgyvenimai sukėlė kažkokias ilgalaikes ar neatitaisomas pasekmes. Ieškovas teigia, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, kad priešinosi, kad buvo atsiliepimai žiniasklaidoje, jog primušė pareigūnus. Tačiau teismas pažymi, jog policijos pareigūnų darbo pagrindą sudaro darbas su teisės pažeidėjais ir yra neatsiejamas nuo pažeidėjų pasipriešinimo, jų neteisėtų veiksmų, tame tarpe ir pačių policijos pareigūnų atžvilgiu, todėl policijos pareigūnų darbas yra susijęs su padidintu pavojumi ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Tai žinodamas, pareigūnas turi būti morališkai pasiruošęs dirbti įvairiose, kartais net labai pavojingose situacijose. Todėl šiuo atveju pažymėtina, kad nukentėjusysis A. A. yra policijos pareigūnas, todėl jo darbo specifika suponuoja riziką ir jis, kaip policijos darbuotojas privalo būti tam morališkai ir fiziškai pasiruošęs, kad galėtų atitinkamai reaguoti. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad policijos pareigūnai dėl nusikalstamų veikų nepatiria neturtinės žalos. Taigi, kaip nustatyta nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą tą patvirtina ir specialisto išvadą. Todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, augina mažametį vaiką, policijos pareigūno atsiprašė. Teismas mano, kad prašoma priteisti 2000,00 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo naudai priteistina 500,00 litų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)303 str., teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam 9 MGL ( 1170 litų ) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 6 MGL ( 780 litų ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1dalies numatytomis taisyklėmis į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką - nuo 2014-06-22, 02.30 val. iki 2014-06-23 16 val.( vieną parą) , kai A. S. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka (viena para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai) ir paskirti jam galutinę bausmę 4 MGL (520 litų ) dydžio baudą.

Baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės biudžetą. (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801.) Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajam A. A. 500 (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. A. civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš A. S. 193 Lt 20 ct. ( vieną šimtą devyniasdešimt tris litus 20 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė