Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-133/11

2011 m. liepos 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktas L. C., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam E. D., jo atstovui advokatui Albinui Miliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. D. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. C. pritaikius LR BK 38 str.1 d. 1, 2, 3,4 p. p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir baudžiamoji byla nutraukta.

L. C. dėl kaltinimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 9 p. baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo E. D. pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. C., a.k. (duomenys neskelbtini) pritaikius LR BK 38 str.1 d. 1, 2, 3, 4 p. p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo, pagal LR BK 284 str. 1 d. baudžiamoji byla nutraukta už tai, kad 2010 m. sausio 11 d., apie 11.25 val., Marijampolės Jaunimo mokyklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Marijampolė, klasėje vykusios pamokos metu, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, pasityčiodamas tyčia sudavė vieną smūgį kaire ranka N. J. į galvos sritį, tuo padarydamas N. J. kraujosruvą galvoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tačiau su N. J. susitaikė, ji jam pretenzijų neturi.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. C. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui teisti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. dėl to, kad 2010 m. gegužės 23 d. apie 3val. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., D. V. priklausančiame sodo sklype, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasčių, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: tyčia kumštimi sudavė ne mažiau du smūgius bei ne mažiau tris smūgius E. D. į veido ir pilvo sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. D. apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą, poodines kraujosruvas kairės speninės ataugos projekcijoje, kaklo kairėje, krūtinės kairėje, ties šonkaulių lanku, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio dvigubo lūžimo E. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad L. C. jį sužalojo be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, tai patvirtina jo, kaip nukentėjusiojo duoti nuoseklūs parodymai, t.y. kad 2010 m. gegužės 22 d. vakare švenčiant pusseserės I. V. gimtadienį, taip pat šventęs pusbrolis I. N. tokiu paros metu privalėjo būti namuose, nes jam yra nustatyti apribojimai, už kurių nesilaikymą numatytos sankcijos. Kai dėl sužalojimo jis- E. D.- parašė pareiškimą policijai, tai I. N. ant jo supyko ir nusprendė apkaltinti konflikto išprovokavimu. Tai patvirtina ir tai, kad liudytojai E. N., I. N. ir I. V., kurie yra giminaičiai, teisminio bylos nagrinėjimo metu davė parodymus prieštaraujančius ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. N. nurodė, jog matė, kad E. D. bėgo link L. C. ir ji suprato, kad jam norėjo suduoti, o teisminio nagrinėjimo metu ji parodė, kad nukentėjusysis sudavė kumščiu į sieną, L. C. nustūmė nuo terasos, bėgo link L. C., trenkė jam, tačiau nepataikė ir tada L. C. sudavė E. D..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. N. parodė, kad E. D. ėjo link L. C. ir sakė „ ką tu gaidį" ir jam priėjus prie L. C. jis jam sudavė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis davė parodymus, kad E. D. L. C. nustūmė nuo laiptų, norėjo L. C. suduoti, tačiau nepataikė ir tada L. C. sudavė E. D..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, kad E. D. sudavė ranka į sieną ir tada priėjo L. C. ir sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ji parodė, kad E. D. ant laiptų laikė E. N., nukentėjusysis trenkė kumštimi į sieną ir po to nuo laiptų nulipo ant žolės ir tada L. C. sudavė E. D.. Taip pat nenuoseklūs ir liudytojo T. S. parodymai, tačiau teisme nebuvo aiškinamasi dėl šių prieštaravimų.

Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau teisiamajame posėdyje bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai ir nevisapusiškai, todėl buvo padarytas procesinis pažeidimas.

Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010 m. sausio 21 d. L. C. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad L. C. 2010 m. birželio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 2 i. 8 p. L. C. atžvilgiu nutraukta vadovaujantis LR BPK 3 str. l d. 9 p. ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį - pripažinti L. C. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam 2 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., 9 d. paskirtąsias bausmes subendrinti su 2010-06-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinai jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti 3 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Paskirti L. C. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Skirti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. Darbus atlikti per 4 mėnesius, išdirbant kas mėnesį po 20 valandų.

Nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

L. C. kaltė įvykužius jam inkriminuojamą veiką pagrįsta tiek kaltinamojo visišku prisipažinimu, tiek nukentėjusiosios N. J., liudytojos D. S. parodymais bei 2010-01-12 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr.G 23/10(09). Nors nukentėjusioji teismo posėdžio metu ir patvirtino, kad su L. C. ji susitaikė, tačiau baudžiamoji byla dalyje dėl šio epizodo negali būti nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąją ir jis negali būti tuo pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme dėl šio epizodo buvo atliktas išsamiai, tačiau nustatytos aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, kadangi tokių duomenų teismui pateiktoje byloje nebuvo. Nustatyta, kad L. C. 2010-06-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. l d. ir LR BK 138 str.2 d.8 p, t.y. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kitų žmonių nukentėjusiojo O. M. ir A. V. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Nors L. C. analizuojamoje byloje, veiką, numatytą LR BK 284 str. l d., įvykdė 2010-01-11, t.y. dar būdamas neteistas, tačiau vertinant kaltinamojo asmenybę bei tai, kad jis jau buvo įvykdęs dvi nusikalstamas veikas, nors ir nebuvo už jas nuteistas, nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, nesant visų LR BK 38 str. l d. numatytų šio įstatymo taikymo sąlygų, jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu negali būti nutraukiama. Apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, priimtinas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo L. C. pripažintinas kaltu pagal LR BK 284 str. l d. ir už įvykdytą veiką jam skirtina bausmė.

Byloje remiantis tiek paties kaltinamojo L. C., tiek nukentėjusiojo E. D., tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo E. D. ir kaltinamojo L. C. kilo dėl to, kad berūkydamas E. D. vos nepradegino cigaretės nuorūka L. C. bliuzono, dėl ko L. C. F. D. padarė pastabą. L. C. parodė, kad E. D. po jo pastabos susierzino, pradėjo keikti, sugriebė ranka už kaklo ir nustūmė nuo pakylos. I. V. ir E. N. atitraukė E. D. nuo jo. Kai jos E. D. paleido, šis pradėjo bėgti link jo ir užsimojo kumštimi, norėdamas suduoti. Kai pribėgo prie jo, E. D. smogė kumštimi, tačiau jis pasilenkė ir E. D. nepataikė. Tada L. C. kumštimi sudavė jam į veidą, nuo ko E. D. paėjo atgal ir nukrito nugara ant žemės. Po kurio laiko E. D. staiga prišokęs prie jo kumštimi sudavė į galvą, atsisukus dar tris kartus į veido sritį. Tada jis E. D. sudavė smūgį į šoną.

Nors teismas ir rėmėsi kaltinamojo L. C. parodymais, tačiau neteisingai traktavo, kad kaltinamojo veiksmuose buvo būtinoji gintis. Kaltinamasis L. C. smūgį sudavė po to, kai nukentėjusysis E. D. jam kėsinosi suduoti smūgį, tačiau nepataikė, po ko jis neva gindamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, traktuotina, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo būtinosios ginties sąlygų. Pretekstą konfliktui turėjo abu, tiek kaltinamasis L. C., kurį, pasak jo, nukentėjusysis E. D. nustūmė nuo terasos, tiek nukentėjusysis E. D. dėl kilusio žodinio konflikto ir todėl jie abu vienas kitą puolė. Šie duomenys duoda pagrindo teigti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis smurtą vienas kito atžvilgiu naudojo ne besigindami nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui, kuris, kaip vėliau nustatyta, išsirutuliojo į muštynes. Kaltinamasis L. C. taikė į galvą, t.y. veikė tiesiogine tyčia ir siekė nukentėjusįjį sužaloti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-684/1999). Be to, net jeigu ir nukentėjusysis E. D. kėsinosi suduoti smūgį, tačiau pats kaltinamasis L. C. pripažįsta, kad smūgis tada jam nebuvo suduotas, jis išsilenkė nuo smūgio ir tik po to jis sudavė nukentėjusiajam smūgį, tad pavojingas kėsinimasis buvo atremtas ir pasibaigęs ir nebuvo reikalo gintis, todėl besiginančiojo veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi. Šiuo atveju galimai provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo E. D. elgesys turėtų būti vertinamas kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. l d. 6 p. Pripažinus, jog buvo būtinoji gintis, privalu vertinti, ar panaudota gynyba buvo teisėta. Gynyba laikytina teisėta, jeigu ji atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Nustatyta, kad E. D. įvykio metu buvo neblaivus, tuo tarpu kaltinamasis L. C. įvykio metu buvo blaivus. Kėsinimosi pavojingumui turi reikšmės ir galimos žalos dydis, konkrečiu atveju neblaivaus nukentėjusiojo veiksmais negalėjo būti padaryta didelė žala kaltinamajam, be to vertintina ir besikėsinančiųjų skaičius bei jėgų santykis, t.y. pasak kaltinamojo L. C. tik nukentėjusysis E. D. jo atžvilgiu galimai atliko neteisėtus veiksmus, nukentėjusysis savo kūno sudėjimu yra ne tokio tvirto sudėjimo kaip kaltinamasis, be to jis dar buvo ir neblaivus, kas daro nukentėjusiojo veiksmus ne tokius efektyvius, nukentėjusysis rankose neturėjo jokio įrankio, kuriuo būtų galėjęs sužaloti kaltinamąjį L. C.. Kaltinamojo L. C. gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės - smūgių sudavimas, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

Be to, prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad tarp kaltinamojo L. C. ir nukentėjusiojo E. D. įvykio vakarą artimu vienas kitam metu buvo du konfliktai. Pirmasis konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis su cigarete vos nepradegino L. C. bliuzono. Antrasis konfliktas - praėjus kuriam laikui, tarp E. D. ir L. C. kilo muštynės, kurių metu jie vienas kitam sudavė smūgius kumščiais. Nustatyta, kad smūgis, dėl kurio E. D. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas pirmojo konflikto metu, pirmuoju smūgiu. Teismas vertindamas surinktus duomens nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo E. D. bei liudytojo E. P. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs. Nors bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai nurodė, kad įvykio metu E. P. nebuvo įvykio vietoje, tačiau šie liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Nustatyta, kad įvykio metu buvo švenčiamas gimtadienis, buvo vartojamas alkoholis, yra tam tikrų neatitikimų tarp proceso dalyvių parodymų, todėl yra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kad E. P. įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, juo labiau, kad E. P. nurodytos aplinkybės ir parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo E. D. nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nepagrįstas teismo teiginys, kad E. D. parodymus paneigia liudytojos A. R. parodymai, iš jos parodymų seka, kad ji konflikto pradžios nematė, t.y. ji matė tik antrąją konflikto dalį, kurio metu E. D. pirmasis sudavė smūgius kaltinamajam L. C.. Kadangi ši liudytoja konflikto pradžios nematė, todėl abejotini ir jos parodymai duoti teismo metu toje dalyje, jog konflikto metu E. P. įvykio vietoje nebuvo. Nei vienas iš teisme apklaustų proceso dalyvių - liudytojų nenurodė, kad būtent konflikto metu buvo užlipę į namelio antrą aukštą ir stebėję gulintį E. P.. Nustatyta, kad konfliktas vyko apie 3 val., t.y. tamsiu paros metu, todėl pilnai tikėtina, kad liudytojai konflikto metu galėjo ir nematyti E. P., todėl E. P. parodymus teismas atmetė nepagrįstai. Kadangi A. R. konflikto pradžios nematė, todėl jos parodymais remtis ir daryti išvadą, kad kaltinamasis L. C. veikė būtinosios ginties sąlygomis teismas negalėjo. Nenuoseklūs ir liudytojo T. Š. parodymai. Jis konflikto pradžios nematė, tuo tarpu apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas T. Š. parodymus pakeitė, detaliai nurodydamas pačią konflikto pradžią. Be to, teismas priimdamas nuosprendį taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojų I. V. bei liudytojo I. N. parodymais, kurie bylos eigos metu nebuvo nuoseklus.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. C. tyčia, be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, suduodamas smūgius nukentėjusiajam E. D. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, o turi būti kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą, nesivadovavo baudžiamojoje byloje surinktais bei teisminio posėdžio metu patvirtintais faktiniais duomenimis ir padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą, L. C. pripažintinas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir už įvykdytą veiką jam skirtina bausmė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį, jo atstovą, prašiusius nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo skundus tenkinti, L. C. ir jo gynėją, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiojo ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniai skundai tenkintini.

Neišeidama už apeliacinių skundų ribų, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (LR BPK 320 str. 3 d.).

Susipažinęs su bylos medžiaga nukentėjusiojo ir prokuratūros apeliaciniais skundais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendis nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, to pasekoje nepagrįstai atleidus L. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. bei taikius BPK 3 str. 1 d. 9 p.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos, pateiktos kartu su apeliaciniais skundais, matyti, kad L. C. atžvilgiu 2010-06-22 buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo L. C. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. l d. ir LR BK 138 str. 2 d. 8 p, t.y. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų - 2009 m. gruodžio 27 d. apie 02.00 val. viešoje vietoje - UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio baro, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, patalpose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasityčiodamas, be jokios priežasties ir motyvo, elgdamasis ypatingai įžūliai tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam O. M. į veido sritį taip sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir iš chuliganiškų paskatų, tyčia mesdamas stiklinį butelį nukentėjusiajam A. V. į veido sritį, dėl vieno danties išmušimo ir vieno danties lūžimo netenkant 5% bendro pastovaus darbingumo, padarė nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinant šį faktą, kuris nebuvo konstatuotas pirmosios instancijos teisme, L. C. šioje byloje veiką, numatytą LR BK 284 str. l d., nukentėjusiosios N. J. atžvilgiu įvykdė 2010-01-11, t.y. dar būdamas neteistas, tačiau atsižvelgiant į išskirtinai nepalankiai apibūdinamą L. C. asmenybę – baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai tiek mokymo įstaigos, tiek Marijampolės sav. administracijos socialinių reikalų departamento, į tai, kad jau buvo įvykdęs dvi nusikalstamas veikas, nors ir nebuvo už jas nuteistas, jokia apimtimi nesuponuoja BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyto pagrindo - manymo, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas L. C. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukdamas jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į BK 38 str. 1 d. 4 p. numatytos sąlygos- pagrįsto manymo, jog nedarys naujų nusikalstamų veikų būtinumą, todėl, nesant aplinkybių viseto, L. C. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla kaltinamojo atžvilgiu negali būti nutraukiama, šioje dalyje nuosprendis keistinas, pripažintinas kaltu pagal LR BK 284 str. l d. ir skirtina bausmė.

Kolegijos nuomone, byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nuteistasis L. C. 2010 m. gegužės 23 d. veikė būtinosios ginties situacijoje, t. y., kad buvo BPK 3 str. 1 d. 9 p. numatytos sąlygos.

Pagal BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuris turi būti realus ir akivaizdus.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo E. D. ir kaltinamojo L. C. kilo dėl to, kad berūkydamas E. D. vos nepradegino cigaretės nuorūka L. C. bliuzono, dėl ko L. C. E. D. padarė pastabą.

L. C. parodė, kad jis smūgius nukentėjusiajam sudavė gindamasis. Paaiškino, kad E. D. kumštimi sudavė vieną smūgį į veidą bei vieną smūgį į pilvo sritį, po to, kai E. D. sugriebė ranka jam už kaklo, kita ranka už krūtinės ir nustūmė nuo pakylos. Šį veiksmą pamačiusios I. V. ir E. N. atitraukė E. D. nuo jo. E. N. laikė E. D. ir jo nepaleido. Kai E. N. su I. V. E. D. paleido, E. D. pradėjo bėgti link jo ir užsimojo kumštimi, norėdamas suduoti. Kai pribėgo prie jo, E. D. smogė kumštimi, tačiau jis pasilenkė ir E. D. nepataikė. Tada jis kumštimi sudavė jam į veidą, nuo smūgio E. D. paėjėjo atgal ir nukrito nugara ant žemės. E. D. sąmonės nebuvo praradęs, gulėdamas kažką rėkė, skundėsi kad jam skauda galvą. Po kiek laiko E. D. staiga prišokęs prie jo kumštimi sudavė į galvą, o kai atsisuko veidu į jį, dar tris kartus sudavė į veido sritį. Tada jis kumštimi sudavė E. D. smūgį į šoną. Dėl suduotų kelių smūgių E. D., kaltu prisipažįsta, tačiau aiškina, kad jam sudavė gindamasis, nes E. D. pirmas jį puolė bei bandė suduoti smūgį jam į veidą.

Kaip matyti iš šių parodymų, L. C. smūgį sudavė po to, kai nukentėjusysis E. D. jam kėsinosi suduoti smūgį, tačiau nepataikė, po ko jis tariamai gindamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Šioje situacijoje pretekstą konfliktui turėjo abu, tiek L. C., kurį, pasak jo, nukentėjusysis E. D. nustūmė nuo terasos, tiek nukentėjusysis E. D. dėl kilusio žodinio konflikto ir todėl jie abu vienas kitą puolė, todėl tai vertintina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis smurtą vienas kito atžvilgiu naudojo ne besigindami nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui, kuris, kaip vėliau nustatyta, išsirutuliojo į muštynes. Muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Kaltinamasis L. C. nukentėjusiajam taikė į galvą, t.y. veikė tiesiogine tyčia ir siekė nukentėjusįjį sužaloti. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla, net jei ir kėsinamasi suduoti smūgį, tačiau pats kaltinamasis L. C. pripažįsta, kad smūgis tada jam nebuvo suduotas, jis išsilenkė smūgio ir tik po to jis sudavė nukentėjusiajam smūgį, todėl vertintina, kad pavojingas kėsinimasis buvo atremtas ir pasibaigęs ir nebuvo reikalo gintis, todėl besiginančiojo veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog buvo būtinoji gintis, nevertino ar panaudota gynyba buvo teisėta. Gynyba laikytina teisėta, jeigu ji atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis E. D. įvykio metu buvo neblaivus, rankose neturėjo jokio įrankio, kuriuo būtų galėjęs sužaloti kaltinamąjį L. C., tuo tarpu kaltinamasis L. C. įvykio metu buvo blaivus, todėl neblaivaus nukentėjusiojo veiksmais negalėjo būti padaryta didelė žala kaltinamajam, be to, nukentėjusysis savo kūno sudėjimu yra ne tokio tvirto sudėjimo kaip kaltinamasis, tai daro nukentėjusiojo veiksmus ne tokius efektyvius. Todėl akivaizdu, kad L. C. gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės - smūgių sudavimas, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tarp kaltinamojo L. C. ir nukentėjusiojo E. D. įvykio vakarą artimu vienas kitam metu buvo du konfliktai. Pirmasis konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis su cigarete vos nepradegino L. C. bliuzono. Antrasis konfliktas vyko praėjus kuriam laikui, tarp E. D. ir L. C. kilo muštynės, kurių metu jie vienas kitam sudavė smūgius kumščiais. Nustatyta, kad smūgis, dėl kurio E. D. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas pirmojo konflikto metu, pirmuoju smūgiu, nes būtent po šio smūgio nukentėjusysis ėmė skųstis veido skausmais. Dėl šių aplinkybių, jog įvykio vakarą buvo du konfliktai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo, dalies liudytojų parodymai vertintini kritiškai.

Iš liudytojos A. R. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant ją teisme, seka, kad ji konflikto pradžios nematė, t.y. ji matė tik antrąją konflikto dalį, kurio metu E. D. pirmasis sudavė smūgius kaltinamajam L. C.. Šios liudytojos parodymai duoti teismo metu toje dalyje, jog konflikto metu E. P. įvykio vietoje nebuvo nėra tikslūs ir informatyvūs analizuojant konflikto pradžią. A. R. konflikto pradžios nematė, todėl jos parodymais remtis ir daryti išvadą, kad kaltinamasis L. C. veikė būtinosios ginties sąlygomis pirmosios instancijos teismas negalėjo.

Nukentėjusysis E. D. parodė, kad 2010-05-22 jis atvyko į pusseserės I. V. gimtadienį, kuris vyko Marijampolėje esančioje sodų bendrijoje netoli naujųjų kapinių. Jis atvyko apie 21 val. Parodė, kad sode jau buvo I. V., jo pusseserė E. N., Inetos draugės E. S. ir V. V. bei dar du I. V. draugai. Apie 24 val., tikslaus laiko nepamena, į sodą atvažiavo jo pusbrolis I. N. su L. C., kuris kaip suprato į gimtadienį nebuvo kviestas. Paaiškino, kad 2010-05-23, apie 3-4 val., jis su E. P. išėjo iš namelio į lauką. Bebūnant lauke, prie jų priėjo L. C.. Jis tuo metu rūkė, ir vos neužkabino su cigarete L. C.. L. C. jam kažką pasakė, ką tiksliai pasakė, nepamena. Jie apsižodžiavo, susiginčijo. Kiek pamena, tuo metu lauke buvo tik jis, E. P. ir L. C.. L. C. jam sudavė vieną smūgį į veidą. Nuo šio smūgio jis pargriuvo ant žemės bei prarado sąmonę. Ar jam sudavė daugiau smūgių, nežino, negali pasakyti.

Liudytojas E. P. parodė, kad 2010-05-22 jis su savo pusbroliu E. D., draugu A. J., A. R., atvyko į I. V. gimtadienį, kuris vyko Marijampolėje, Mokolų sodų bendrijoje. Jie atvyko maždaug apie 20 val., tikslaus laiko nepamena. Sode jau buvo pati I. V., pusseserė E. N. ir kiti I. V. draugai. Vėliau atvyko I. N. su L. C.. Netrukus jis su E. D. išėjo į kiemą parūkyti, rūkė prie sodo namelio. Berūkant, į kiemą išėjo L. C.. Jis ėjo pro juos, ir jam praeinant pro šalį, ar jis pats, ar E. D. užkabino jį su degančia cigarete. Tada L. C. kažką pasakė E. D., o E. D. kažką atsakė. Jiems konfliktuojant, L. C. sudavė ranka vieną smūgį E. D. į veidą. Nuo smūgio E. D. parkrito ant žemės. Smūgio metu lauke buvo tik jie trise, daugiau jokių žmonių aplink nematė, visi buvo namelio viduje. Po įvykio jis nuėjo į namelį, ir ten esantiems pasakė, kad Eimantas guli nukritęs, ir kad jį reikia atgaivinti. Patvirtino, kad tuo metu buvo girtas. E. P. parodymus teismas atmetė nepagrįstai, juolab, kad E. P. nurodytos aplinkybės ir parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo E. D. nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Akivaizdu, jog nenuoseklūs ir liudytojo T. Š. parodymai. Jei T. Š. ikiteisminio tyrimo įmetu jis nurodė, kad konflikto pradžios nematė, tai teisminio nagrinėjimo metu liudytojas T. Š. parodymus pakeitė, detaliai nurodydamas pačią konflikto pradžią. Nenuoseklūs taip pat ir liudytojų I. V. bei liudytojo I. N. parodymai, kurie bylos eigos metu kito. Iš I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir užfiksuotų parodymų seka, kad I. V. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 66) iš esmės patvirtino faktą, kad L. C. be jokios pateisinamos priežasties sudavė smūgį nukentėjusiajam, kuris kaltinamajam tuo metu jokios grėsmės nesukėlė ir nenaudojo jokių smurtinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu. Taip pat kritiškai vertintini ir teismo posėdžio metu duoti I. N. parodymai, kurie akivaizdžiai prieštarauja tyrimo metu duotiems jo parodymams, iš kurių seka, kad smūgį E. D. L. C. sudavė dar nukentėjusiajam nesikėsinant į kaltinamojo sveikatą, t.y. smūgis suduotas neesant būtinybei gintis, be jokios pateisinamos priežasties. Dėl šios priežasties teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi I. N. parodymais, duotais teisminio posėdžio metu ir traktavo, kad L. C. veikė būtinosios ginties ribose. Priešingai byloje surinkti ir ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. C. tyčia, be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, suduodamas smūgius nukentėjusiajam E. D. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kolegijos nuomone, byloje surinkti ir ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek L. C., tiek nukentėjusysis smurtą naudojo mušdamiesi, o teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla, todėl pavojingo kėsinimosi, kuris L. C. būtų suteikęs teisę į būtinąją gintį nėra, juolab, kad duomenų apie L. C. sužalojimus byloje nekonstatuota, kai E. D. patirtą sužalojimą patvirtina 2010-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 42-386/10 (06), kurioje konstatuota, kad E. D. padarytas apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijos nuomone, L. C. veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis ir kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Nors apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. D. neišsakė savo nuomonės dėl civilinio ieškinio priteisimo, tačiau prokurorės apeliaciniame skunde prašoma nukentėjusiojo E. D. civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo pateiktas bylą perdavus nagrinėti teismui ir juo nukentėjusysis prašė priteisti 2500 litų turtinės žalos ir 15 000 litų neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1000 lt. (b.l. 125) bei 1500 lt. buvo išleista važinėjant pas gydytojus, vaistams ir vitaminams, tačiau tai patvirtinantys dokumentai neišsaugoti. Neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl fizinio skausmo - buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, buvo pažemintas giminaičių akivaizdoje, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė dvasinį sukrėtimą. Viso pareikštas civilinis ieškinys 17 500 litų sumai.

Sužalojimą patvirtina specialisto išvados Nr. G 386/10(06) ( b.l. 47,48) ir G-42-386/10(06) ( b.l. 56,57), kuriose konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vertina ir atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis ir jis buvo operuotas ir gydomas ne tik KMUK ( b.l. 49), bet ir VšĮ Lazdijų ligoninėje chirurgijos-traumatologijos skyriuje dėl traumos pasekmių (b.l. 127), todėl abejonių dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos teismui nekyla. Prašoma priteisti 1500 lt. suma dėl patirtų išlaidų, susijusių su gydymu, nesant nei vieno patirtą žalą pateisinančio dokumento, teisėjų kolegijos nuomone, mažintina iki 1000 litų, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nesikomplikavo ir nereikalavo ypatingų ilgalaikių išlaidų, susijusių su gydymu, kadangi nebuvo įvykęs žandikaulio daugybinis lūžis ar išmušti dantys, ko pasekoje būtų patirti didesni finansiniai nuostoliai. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nekvestionuojamos ir priteistinos pilnai.

Neabejotinai dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis E. D. patyrė ir neturtinę žalą. LR Civilinio Kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija atsižvelgia, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris tam tikram laikui pakeitė jauno žmogaus gyvenimo eigą, jis turėjo būti operuojamas, gydoma ligoninėse, jautė fizinį skausmą. Nusikalstama veika jo atžvilgiu buvo padaryta svetimo žmogaus jo giminaičių akivaizdoje, esant gimtadienio šventėje. Dėl patirto sužalojimo, gydymosi, emocinių išgyvenimų neabejotinai nukentėjusiajam buvo sumažėjusios bendravimo galimybės. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į kaltininko turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl 5000 litų piniginė satisfakcija, kolegijos nuomone, yra tinkamas dydis patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. C. padarė dvi nusikalstamas tyčines veikas, kurios priskiriamos nesunkiam ir apysunkiam nusikaltimams, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka, dažnai elgiasi chuliganiškai, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, todėl, skiriant bausmę atsižvelgtina į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. C. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei minėtų straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, tačiau taikant BK 92 str., tai padės L. C. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Pripažinti L. C. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Pripažinti L. C. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam 2 (du) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 4 d., 9 d. paskirtąsias bausmes subendrinti su 2010-06-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinai jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti 3 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Paskirti L. C. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Skirti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį. Darbus atlikti per 4 mėnesius, išdirbant kas mėnesį po 20 valandų.

Nukentėjusiajam E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo L. C., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 2000 (du tūkstančius) litų turtinės žalos ir 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos.

Nuosprendžio vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.