- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e1-358-404/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00053-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Kaltinamasis
- V. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Ligitos Barauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. kovo 4 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) klasės fizinio ugdymo pamokos metu, (duomenys neskelbtini) sporto salės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis V. Ž. tyčia rankos delnu vieną kartą trenkė mažamečiui M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., per kairįjį skruostą, taip smurtaudamas mažamečiui nukentėjusiajam M. J. sukėlė fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Ž. parodė, kad įtarimo esmė jam aiški ir suprantama, jokiomis psichinėmis ar priklausomybių ligomis neserga ir nuo jų nesigydo. Parodymus duoti sutinka ir nori pasakyti, kad tikslios dienos ir laiko jis neprisimena, tačiau tą dieną vyko (duomenys neskelbtini) klasės fizinio ugdymo pamoka, septinta pamoka, (duomenys neskelbtini), pamoka vyko normaliai, pagal visą metodiką, buvo ir apšilimas ir pratimai padaryti, o paskui buvo tinklinio žaidimas. Tuo metu kai vaikai žaidė tinklinį, jis pamatė supainiotas virves salėje ir nusprendė nueiti jų atpainioti, kol jis painiojo virves, jam su kamuoliu vaikai trenkė ir į galvą ir į veidą ir ne vieną kartą. Jis asmeniškai pirmą kartą nekreipė dėmesio, po kurio laiko jam painiojant virves, jis vėl gavo iš kamuolio į galvą ir kitur, tada jau jis atsisuko, ir pamatė, kad šalia jo už kokių trijų metrų stovi mokinys, jis tada atsisukęs visiems pasakė „aš jums ne kažkoks šuo esu“ ir tada priėjo prie to arčiausiai jo stovėjusio berniuko M. perbraukė jam delnu per pakaušį ir pasakė visiems bendrai „daugiau nesimėtykit“. Tas berniukas buvo su akiniais, jis su nykščiu užkliuvo akinius tikriausiai ir tie akiniai nukrito ant žemės. Jis tam vaikui perbraukė, per pakaušį su delnu, gal delno apačia ir lietė skruostą, sunku pasakyti. Tačiau kumščiu jis tikrai netrenkė, o ir smūgis, tiksliau tas perbraukimas, buvo nestiprus, tiesiog tai buvo kaip perspėjimas, dėl to, kad jie daugiau nebesimėtytų kamuoliu į jį. Tą dieną viskas tuo ir baigėsi. Per kitą (duomenys neskelbtini) klasės fizinio ugdymo pamoką, jis tam berniukui paspaudė ranką, jie susitaikė. Taip pat jis skambino ir berniuko mamai, su ja kalbėjosi, jis jos atsiprašė, bei paprašė, kad nerašytų pareiškimo, pasakė, kad jis su jos sūnumi susitaikė, o ji jam atsakė, kad pagalvos. Jis nuoširdžiai gailisi, kad nesusivaldė, ir perbraukė berniukui per pakaušį, nežino ar sukėlė jam skausmą, tačiau tikrai gailisi, kad šitaip pasielgė. Kaip jau sakė jis jo atsiprašė ir jo mamos taip pat atsiprašė (e. b. l. 117-120).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas V. Ž. parodė, kad papildomai dėl suduoto smūgio (duomenys neskelbtini) klasės mokiniui M. J., gali pasakyti, kad jis tada jam vieną kartą delnu trenkė į veidą, viskas įvykio labai greitai, berniukui jis pataikė į skuostą ir ranka nuslydo į viršų per pakaušį, net berniuko akiniai nukrito. Pripažįsta, kad jo kantrybė jau nebe tokia kaip buvo anksčiau, tą dieną jis buvo susierzinęs, vaikai jį provokavo, jam skaudėjo dantį, todėl ir nebesusivaldė, dėl to jis tikrai labai nuoširdžiai gailisi. Mokykloje jis nebedirba, todėl tikrai daugiau jokių panašių atvejų nebebus (e. b. l. 123-125).
Be kaltinamojo V. Ž. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodinėjama šiais duomenimis:
2024-03-05 gautu (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. J. pareiškimu, dėl galimai įvykusio smurto prieš mokinį, kad vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) klases mokinio M. J. mamas V. J. 2024-03-05 gautu skundu (duomenys neskelbtini) direktoriui, pareiškė, kad 2024 m. kovo 4 d. septintos pamokos metu (fizinio ugdymo pamoka) fizinio ugdymo mokytojas V. Ž. galimai smurtavo prieš (duomenys neskelbtini) klasės mokinį M. J. (delnu trenkė mokiniui per veidą, ant žemės nukrito akiniai). Pridėjo V. J. skundo kopiją. Mokytojas V. Ž. prieš mokinius smurtauja jau nebe pirmą kartą. Į skiriamas prevencines priemones, nurodymus laikytis darbo drausmės, įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklių ir etikos normų reaguoja tik pirmomis po įvykio dienomis, vėliau situacija kartojasi (paskutinis smurto prieš kitą mokinį įvykis užfiksuotas 2022 m. spalio mėnesį) (e. b. l. 1-2).
Šalies argumentai
2024-03-05 V. J. skundu (duomenys neskelbtini) direktoriui, kad ji kreipėsi dėl kūno kultūros mokytojo V. Ž. fizinio smurto prieš jos sūnų (duomenys neskelbtini) klasės mokinį M. J.. 2024 m. kovo 4 d. septintą pamoką vykusioje kūno kultūros pamokoje, beniukai žaidė tinklinį, kurio metu M. J. skriejantis kamuolys pataikė į kūno kultūros mokytoją V. Ž. stovėjusį už M.. Mokytojas priėjęs prie M. trenkė delnu vaikui per veidą, ant žemės nukrito akiniai. Vaikas paskambino po pamokos ir sakė, kad vis dar yra paraudęs veidas po gauto smūgio. Įvykį matė ir kartu buvę klasiokai gali paliudyti dėl šio įvykio. Prašo priimti sprendimą dėl mokytojo elgesio ir apie priimtą sprendimą informuoti (e. b. l. 3).
2024-03-06 apžiūros protokolu, kad dalyvaujant mamai V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. apžiūrimas jos sūnus M. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. M. J. paaiškino, kad š. m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) per kūno kultūros pamoką mokytojas V. Ž. rankos delnu jam trenkė į kairįjį skruostą. Po smūgio M. J. nukrito akiniai. M. J. teigė, kad po suduoto smūgio į skruostą labai skaudėjo skruostą. Apžiūrint M. J. veidą ir kairįjį skruostą jokių sužalojimo žymių nebuvo stebima (e. b. l. 18-21).
2024-03-06 išsiųstu paklausimu (duomenys neskelbtini), dėl nukentėjusiojo M. J. ir įtariamojo V. Ž. charakteristikų, bei įvykį mačiusių vaikų paaiškinimų (e. b. l. 75-76). 2024-03-13 gautu atsakymu iš (duomenys neskelbtini). Pateiktoje mokinio M. J. charakteristikoje, nurodyta, kad M. J. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Jis šioje klasėje yra nuo pirmos klasės. Mokiniai jį gerai žino. M. yra tylus, ramus berniukas. Klasės draugų mylimas. Jis nesivelia į konfliktus ir pats nekonfliktuoja su kitais. Sutaria ir su berniukais ir su mergaitėmis. M. yra gana jautrus, kai jį bara, kai jam nesiseka. Visada suteikia pagalbą, kai reikia. Mėgsta krepšinį, patinka sportuoti. Pateiktoje mokytojo V. Ž. charakteristikoje nurodyta, kad V. Ž.., gimęs (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirba fizinio ugdymo mokytoju (duomenys neskelbtini), yra įgijęs fizinio ugdymo vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją. Darbo stažas – (duomenys neskelbtini) metai. Mokytojas V. Ž. šioje ugdymo įstaigoje dirba virš (duomenys neskelbtini) metų. Šiais metais fizinio ugdymo pamokas veda šeštos klasės mokiniams ir septintų bei aštuntų klasių berniukams. Mokytojo ugdomi mokiniai kiekvienais metais dalyvauja (duomenys neskelbtini), rajono ir regiono sportinėse varžybose, laimi prizines vietas. Pats mokytojas dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymuose, pasitarimuose, posėdžiuose, prisideda organizuojant (duomenys neskelbtini) sporto šventes ir kitus renginius. Paskutiniaisiais metais prie renginių ir varžybų organizavimo prisideda rečiau, dažnai pats nerodo iniciatyvos arba kolegos palieka jį nuošalyje. V. Ž. paprastus gyvenimiškus įvykius linkęs dramatizuoti, nevaldo savo emocijų, konfliktuoja su kolegomis, mokiniais. Pagautas trumpalaikio emocinio įtūžio gali be jokios priežasties garsiai ir daug kalbėti, šūkauti, keiktis, apšaukti ir iškoneveikti necenzūriniais žodžiais kolegas bei mokinius. Dažniausiai jo tokio emocinio protrūkio nurimsta ir apgalvojęs savo netinkamą poelgį, ateina kolegų ir mokinių atsiprašyti. Ne vieną kartą yra konfliktavęs su atskiru mokiniu ar mokinių grupe, yra naudojęs fizini smurtą prieš juos. Po tokių įvykių įstanga būdavo priversta kreiptis pagalbos į vaiko teisių gynimo institucijas bei policiją. Kalbantis su mokytoju, jis pripažįsta, kad mokinių išprovokuotas nesuvaldo savo emocijų, dėl visko kaltina mokinius bei juos blogai auklėjančius mokinių tėvus, savo kaltės niekur neįžiūri, jaučiasi kitų nuolat skriaudžiamas, aplinkinių nesuprantamas. V. Ž. gyvena vienas, rūpinasi savo namais ir augintiniais, mėgsta daržininkystės darbus. 2024-03-05 pateiktame paaiškinime, nurodyta, kad berniukams vyko fizinio ugdymo pamoka sporto salėje. Pamoka vyko kovo 4 d. 14 val. Jie žaidė tinklinį, o mokytojas stovėjo šalia. Kai vienas berniukas padavė kamuolį M., jis atmušė ir netyčia pataikė mokytojui V. Ž. į galvą. Mokytojas supyko ir trenkė M. per veidą. Nuo smūgio M. nukrito akiniai. Po pamokos mokytojas nenoriai atsiprašė M.. Apie įvykį papasakojo M. klasės draugai, kurie buvo pamokoje klasės auklėtojai (e. b. l. 77-80).
2024-03-12 vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2024-03-05 gautas (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl galimai įvykusio smurto fakto prieš mokinį“. 2024-03-06 15:30 val., su vaiku M. J. buvo bendrauta skyriaus patalpose, nepilnametis pasakojo, kad pirmadienį (2024-03-04) per kūno kultūros pamoką, jis su klasės draugais žaidė tinklinį. Žaidimo metu, vieno iš klasiokų jam mestas kamuolys, kurio jis nepagavo, pataikė šalia stovėjusiam kūno kultūros mokytojui V. Ž.. Mokytojas nieko nesiaiškinęs priėjo prie jo ir rankos delnu, vieną kartą trenkė jam per veidą. Anot M., jis po smūgio pajuto fizinį skausmą, ant grindų nukrito jo akiniai. Nepilnamečiui skaudu ir tai, kad jis būdamas visiškai nekaltas nukentėjo. Po mokytojo smūgio rankos delnu, dar kurį laiką buvo paraudęs veidas. Šiuo metu smurto žymių nebėra. M. mamai apie įvykį papasakojo vėliau, po pamokų. Taip pat M. pasakojo, kad po įvykio jis jau du kartus buvo kūno kultūros pamokoje. Į kūno kultūros pamokas eiti nebijo. Pamokų metu, kūno kultūros mokytojas elgėsi tinkamai, jo atsiprašė, bandė apsikabinti (e. b. l. 85-93).
2024-04-03 nukentėjusiojo M. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolu, kad nepilnametis parodė, jog jis yra M. J.. Jam keturiolika metų. Pažada sakyti tiesą. Paaiškino, kad buvo fizinio pamoka. Žaidė per pamoką tinklinį, buvo dvi komandos. Už nugaros buvo mokytojas. Jo draugas servavo iš kitos pusės, jam buvo per aukštai, kamuolys praslydo, jis nepasiekė kamuolio, ir kamuolys nuskrido už jo. Jis atsisuko, norėjo paimti kamuolį, bet tuo metu priėjo prie jo mokytojas ir daužė jam per veidą už nieką, nuskrido akiniai. Pasibaigė pamoka. Tą įvykį matė jo draugai. Mokytojo vardas V. Ž.. Vyko fizinio pamoka. Nepagavo kamuolio, kamuolys pataikė į mokytoją. Jis stovėjo gale, o mokytojas buvo už jo nugaros, kažką darė jis jo nematė, kamuolys trenkėsi į jį. Mokytojas buvo už kokių trijų žingsnių nuo jo. Mokytojas buvo arčiau sienos, o jis truputį toliau nuo sienos. Jis buvo nusisukęs, o mokytojas atsisukęs į sieną, o pakui jie abu atsisuko. Kai jam mokytojas trenkė buvo abu atsisukę. Kai atsisuko, mokytojas iš karto jam trenkė, pataikė į skruostą (ranka rodė į kairį skruostą) su ranka, trenkė su dešine ranka. Trenkė vieną kartą ir viskas. Jam po to skaudėjo stipriai. Jis galvojo, kad mokytojas manė, kad jam pataikė, o jis neišsiaiškino ir jam trenkė. Jis iš pradžių taip padarė, o paskui jo atsiprašinėjo. Mokytojas atsiprašinėjo iš kart po pamokos. Tą įvykį matė mano draugai: M. G., J. N., D. I.. A. N.. Per pamoką buvo su akiniais. Jo akiniai po smūgio nukrito, jiems po nukritimo nieko neatsitiko. Po pamokos jam jau nebeskaudėjo. Mokytojas atsiprašė po pamokos, o trenkė per pamoką. Jam taip mokytojas padarė pirmą kartą, bet kitiems vaikams taip jau yra buvę. Kai jam mokytojas trenkė, draugai tebežaidė. Po smūgio jis nuėjo į rūbinę, sėdėjo rūbinėje ir laukė, nebenorėjo sugrįžti į pamoką, nes bijojo, kad bus dar piktesnis. Tai buvo paskutinė pamoka, daugiau pamokų nebuvo. Po smūgio ant veido nebuvo jokių žymių, tik buvo raudona per pertrauką, paskui nebeliko. Jam pataikė į kairį skruostą, tai buvo tik vienintelė vieta, kur mokytojas pataikė. Tuo metu ta įvykį matė jo draugai. Kitų suaugusių be mokytojo nebuvo. Pas tą mokytoją daugiau pamokų nebevyksta, ji išmetė iš darbo. Fizinio pamokos vyksta pas kitą mokytoją. Po to įvykio dar buvo pas tą mokytoją pamokose, jautėsi tada normaliai per jo pamokas. Mokytojas jo tada atsiprašinėjo. Tuo metu nenorėjo grįžti į pamoką, bet jautėsi po to įvykio ir piktai, ir liūdnai (e. b. l. 58).
2024-03-14 liudytojos V. J. apklausos protokolu, kad šių metų kovo 4 dieną po septintos pamokos, tai yra apie 15 val. jai paskambino jos sūnus M. J., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje. Paskambinęs sūnus jai papasakojo, kad per septintą pamoką, tai yra kūno kultūros pamokos metu jie žaidė tinklinį. Jos sūnus žaisdamas neatmušė kamuolio, kuris nulėkė ir atsitrenkė į mokytoją, po ko mokytojas V. Ž. priėjęs prie jos sūnaus jį apšaukė, kad šis nemoka žaisti ir delnu trenkė per veidą, tai yra kairį skruostą. Po smūgio nukrito akiniai bei paraudo skruostas. Tada jos sūnus M. išėjo iš kūno kultūros pamokos. Kiek jai pasakojo jos sūnus M., jog juto momentinį skausmą. Taip pat M. pasakojo, jog po įvykio mokytojas priėjęs prie jo atsiprašinėjo. Vakare 17.00 val. ji grįžo iš darbo į namus, kur sūnus papasakojo analogiškas aplinkybes, ant sūnaus jokių sužalojimų nematė į gydymo įstaigą nevažiavo. Tą dieną apie įvykį namuose daugiau ir nebekalbėjo. Sekančią dieną, tai yra 2024-03-05 nuvyko į (duomenys neskelbtini) kur pateikė mokyklai skundą dėl mokytojo V. Ž. elgesio. Skundu norėjo, jog mokykla imtųsi veiksmų dėl nederamo mokytojo elgesio. Po kurio laiko su juo susisiekė mokytas V. Ž., kuris atsiprašė dėl savo nederamo elgesio prieš jos sūnų. Mokytojas pokalbio metu jai nurodė, jog yra senas ir jog visko pasitaiko gyvenime. Po kurio laiko jai vėl paskambino mokytojas, kuris pasakė, jog yra po kūno kultūros pamokos, atsiprašė jos sūnaus, todėl nori jog ir ji atleistų. Mokytojui paaiškino, jog toks jo elgesys yra nederamas. 2024-03-08 (duomenys neskelbtini) direktoriaus jai atsiuntė pranešimą, kad mokytojas V. Ž. už įvykdytus pažeidimus atleistas iš darbo. Kai teikė skundą mokyklai, prašė, jog ją informuotų apie priimtą sprendimą dėl mokytojo elgesio. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) jos sūnus sužalotas nebuvo, todėl jokio tyrimo iš policijos nepageidauja. Skundą teikė mokymo įstaigai dėl mokytojo darbo drausmės pažeidimų, o ne dėl to jog buvo sužalotas jos vaikas. Kadangi mokyklos direktorius ją informavo, jog mokytojas išėjo iš darbo, mano, jog daugiau jokių įvykių ar konfliktų nebus. Todėl prašo tyrimo netęsti (e. b. l. 34-37).
2024-04-12 liudytojos V. J. apklausos protokolu, kad jai priminta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Papildomai nori pasakyti, kad civilinio ieškinio, dėl jos sūnui sukelto fizinio skausmo ji tikrai nereikš, turtinė žala įvykio metu kai mokytojas trenkė jos sūnui padaryta nebuvo, o neturtinės žalos jokios atlyginti taip pat neprašys. Sūnus jaučiasi gerai, į medikus nesikreipė, tai tiesiog užteks to, kad mokytojas bus nubaustas ir viskas, nieko jiems iš jo tikrai nereikia. Taip pat gali pasakyti, kad buvęs sūnaus M. mokytojas buvo atėjęs pas ją į darbą ir jos atsiprašė už savo elgesį, gailėjosi, kad įvyko toks įvykis, tačiau jai jis nesakė nei kaip, nei kur tiksliai jos sūnui jis trenkė, tiesiog kalbėjo apie įvykį nekonkretizuodamas savo veiksmų (e. b. l. 38-40).
2024-04-19 liudytojos V. P. apklausos protokolu, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) anglų kalbos mokytoja, jos auklėtiniai yra (duomenys neskelbtini) klasė. Atsimena, kad 2024 metų kovo 5 dieną, per pirmą pamoką, pas ją atėjo mokyklos direktorius V. J. ir jai pasakė, kad įvyko tarp mokytojo Ž. ir jos auklėtinio M. J. konfliktas vakar per fizinio pamoką, bei apie tai M. mama pranešė policijai. Direktorius liepė pabendrauti su berniukais, kurie matė tą įvykį. Gali patikslinti, kad kovo 4 dieną, kai įvyko įvykis, ji nieko nežinojo, kadangi fizinio ugdymo pamoka buvo 7, o ji tuo metu jau buvo namuose. Po pokalbio su direktoriumi ji per pertrauką išsikvietė septynis savo auklėtinius berniukus, kurie dalyvavo fizinio ugdymo pamokoje. Gali pasakyti, kad mergaitėms ir berniukams fizinio ugdymo pamoka vyksta atskirai, todėl tuo metu kai įvyko įvykis pamokoje buvo tik septyni berniukai. Kai berniukai atėjo pas ją į klasę, ji jų paklausė, kaip jiems vakar sekėsi fizinio ugdymo pamokoje ir kas ten įvyko. Tada jie visi vienas per kitą pradėjo pasakoti, kad jie žaidė tinklinį, o mokytojas stovėjo prie tinklo, ką jis prie to tinklo darė pasakyti negali, vaikai tiesiog įvardijo, kad mokytojas stovėjo prie tinklo ir kai vienas berniukas, tai yra M. G. padavė padavimą M., jam to smūgio nepavyko pilnai atmušti, todėl kamuolys pataikė mokytojui į galvą. Ir tada mokytojas pribėgo prie M. ir tiesiog be žodžių su ranka trenkė jam vieną kartą per veidą, taip, kad net akiniai nulėkė. Mokiniai neįvardijo į kurią vietą tiksliai trenkė, tačiau sakė, kad su ranka į veidą, iš mokinių pasakojimų ji suprato taip, kad trenkė su rankos delnu M. per skruostą. Po suduoto smūgio M. apsiverkė, o mokytojas jiems tiesiog toliau liepė žaisti, vaikai taip pat pabrėžė tai, kad mokytojas M. net neatsiprašė. Vaikai sakė, kad jie padėjo M. nusiraminti, o paskui baigėsi pamoka. Apie tai, kad būtų buvęs raudonas M. skruostas niekas neužsiminė, o ji kaip jau sakė iš kart po įvykio M. sutikusi nebuvo ir nematė, jį sutiko tik sekančią dieną. Jai viską pasakojo visi berniukai, visi jie pasakojo vienodai, kurio paklausdavo tas ir patvirtindavo kaip viskas įvyko, o labiausiai aiškiai pasakojo A. N., jis toks drąsus berniukas, o M. aplamai yra tylus, ramus, jautrus vaikas. Kaip mokytojas ir M. stovėjo smūgio metu, ar vienas priešais kitą, ar kažkaip šonu ji nežino, šito vaikai neįvardijo, o ji ir nepaklausė, ji iš pasakojimo suprato, kak jie stovėjo vienas priešais kitą, todėl papildomai vaikų šito neklausė (e. b. l. 28-31).
Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), patvirtina kaltinamojo V. Ž. padarytą nusikalstamą veiką, kad jis tyčia smurtavo prieš mažametį M. J., taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, ši veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.), administracine tvarka baustas, neteistas, pensininkas.
Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę, tačiau jos vykdymą atidedant nustatytam terminui, įpareigojant V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 str. 1 d., 5 d. 6 p., 7 p.).
Už šią nusikalstamą veiką paskirtai bausmei taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį, ir paskirti arešto bausmę 30 (trisdešimt) parų, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą arešto bausmę 20 (dvidešimt) parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti V. Ž., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.