Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Piekienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui T. V. dėl vaiko tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą - Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad mažina susidariusio įsiskolinimo sumą iki 3600 Eur. Papildomai nurodė, jog atsakovui apie nėštumą pranešė, tačiau jis slėpėsi. Nurodė, kad augina dar du nepilnamečius vaikus 1 m. ir 10 m. amžiaus, nėra susituokusi, nedirba, gyvena finansiškai padedama draugo, nuomojasi namą. Sūnus E. P. 2016 m. vasarą buvo išvykęs pas atsakovą į Angliją. Iš sūnaus pasakojimų žino, kad atsakovas turi sutuoktinę ir du mažamečius vaikus, gyvena socialiniame būste Anglijoje. Nurodė, kad anksčiau nesikreipė į teismą dėl vaiko tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nes turėjo pakankamai lėšų auginti sūnų. Šiuo metu esant nepalankiai finansinei situacijai, trūkstant lėšų sūnaus išlaikymui, todėl kreipiasi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį. Prašo atsižvelgti į sūnui būtinų piniginių lėšų dydį pagal jos paskaičiavimą.

Atsakovas neatvyko ir į 2017-09-21 paskirtą teismo posėdį, dokumentai jam įteikti tinkamai, apie posėdį informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė žodiu išvadą, kurioje nurodė, jog E. P., tikrosios kilmės nustatymas neprieštarauja vaiko interesams, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas 2000-2001metais artimai bendravo. Ieškovė, būdama nesusituokusi su atsakovu, 2001-12-13 pagimdė sūnų E. P.. Vaiko gimimo liudijime tėvas nėra įrašytas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnyje nurodyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. DNR ekspertizės atlikti atsakovui neatvykus į posėdžius nėra galimybės, todėl ji neskirtina. Ieškovė A. D. paliudijo, kad ji artimai draugavo su atsakovu T. V. ir tapo nėščia. Gimus vaikui atsakovas slapstėsi, neprisidėjo nei prie vaiko išlaikymo, nei prie auklėjimo. Taip pat atsakovui T. V. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimą ir ieškovės pareikštą reikalavimą jam yra žinoma, tačiau atsakovas ieškovės reikalavimo neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog E. P. yra jo biologinis sūnus, į teismo posėdį neatvyko. Pagal 2016-05-26 DNR tyrimų ataskaitą, tėvystės tikimybė 99,999998 proc., t. y. tyrimai parodė, kad neatmetama tikimybė, kad atsakovas T. V. yra biologinis tirto vaiko – E. P. tėvas. Objektyvūs ir aiškūs byloje esantys įrodymai neginčijamai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja nustatyti atsakovo tėvystę. Remiantis bylos medžiaga ir CK 3.148 straipsniu, nustatytina, kad 2001-12-13 A. D. (P.) pagimdyto sūnaus E. P. tėvas yra T. V., gim. 1981-06-15, todėl toks tėvystės įrašas padarytinas vaiko gimimo liudijime. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovės prašomas vaiko išlaikymas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakovas, kaip jau minėta, pateikė atsiliepimą nurodydamas, kad nesutinka su prašoma priteisti vaiko išlaikymui suma, tačiau įrodymų apie savo gyvenimą, pajamas, išlaikytinius nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad atsakovas negyvena Lietuvoje, įrodymų apie kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nepateikė, duomenų apie jo užimtumą ir gaunamas pajamas taip pat nepateikė. VĮ Registrų centro išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovui priklauso 21/100 pastato, gyvenamojo namo, 49/800 pastato – kiemo rūsio, esančių Palangos m. Klaipėdos pl. 4E. Bylos duomenimis ieškovė su sūnumi ir dar dviem nepilnamečiais vaikais bei sugyventiniu gyvena nuomojamame name, kurio išlaikymui ieškovė pateikė paskaičiuotus komunalinius mokesčius. Ieškovė pateikė paskaičiavimą, būtiną sūnaus išlaikymui, t. y. maistas – 150,00 Eur mėnesiui; rūbai - 50,00 Eur mėnesiui; sūnaus laisvalaikis – 30,00 Eur mėnesiui; mobilusis ryšys 10 Eurų mėnesiui; mokyklinės prekės – 30 Eur mėnesiui, komunalinių mokesčių dalis, vidutiniškai tenkanti sūnui – 80,00 Eur mėnesiui; higienos prekės – 10,00 Eur mėnesiui; vaistai ir vitaminai– 35,00 Eur mėnesiui; malkos – 45,00 Eur, o per mėnesį vidutiniškai apie 440,00 Eur.

Atsakovo rašytiniu paaiškinimu, jis dirba 22 valandas per savaitę, augina du mažamečius vaikus, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Sutinka mokėti mažesnį nei 200,00 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui, neginčijo išlaikymo įsiskolinimo.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2016 metų liepos mėnesio padidėjusi minimali mėnesinė alga (380,00 Eur) sąlygoja, kad šalių vaikams mažiausiai turėtų būti priteisiama kiekvienam po 175,00 Eur. Visapusiškam vystymuisi kiekvienam vaikui reikalingas išlaikymo dydis sudaro mažiausiai po 190,00 Eur.

Remiantis byloje nustatytais duomenimis darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui nėra per didelis, tačiau teismas privalo atsižvelgti į tai, jog šiuo metu atsakovas nėra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmokų, be to, atsakovas turi dar du išlaikomus nepilnamečius vaikus, todėl ieškovės prašomas ir vaiko išlaikymui reikalingas dydis mažintinas iki 180,00 Eur. Pažymėtina, jog ieškovės nurodomas paskaičiavimas dėl vaiko dalis skiriama komunaliniams mokesčiam ir malkoms vidutiniškai tenkanti sūnui – 125,00 Eur mėnesiui, gali būti mažinama, laikant, jog ieškovė neįrodė, kad vienam šeimos nariui yra skiriamos tokios lėšos.

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos CK 3.185 - 3.186 str.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3600, 00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-05-21 iki 2017-05-21. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą, kuriuo buvo prašoma priteisti 7200,00 eurų išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas neginčijo ieškovės prašomo priteisti įskolinimo 7200,00 eurų sumai.

Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus šalių paaiškinimus, jog atsakovas nuo jo gimimo iki šiol neteikė vaikui išlaikymo, išskyrus, kai sūnus E. P. 2016 metų vasarą svečiavosi pas atsakovą Anglijoje, atsakovas tuo metu sūnų išlaikė ir tai, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vaiku rūpinosi viena, mokėjo komunalinius mokesčius bei nesant byloje duomenų, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2014-05-21 iki 2017-05-21, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje ieškovei 2016-09-21 Klaipėdos skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-1939-15419 buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 194,27 Eur.

Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas 90 procentų apimtyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai: iš atsakovo priteistina 174,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Nesumokėtas žyminis mokestis dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo sudaro 31,00 Eur dėl tėvystės nustatymo ir 49,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas 90 procentų apimtyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai: iš atsakovo priteistina 72,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 268 str. 5 d., 282 str. 2 d. 1 p. teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad 2001-12-13 gimusio A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. P., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir įregistruoti jo tėvystę sūnaus atžvilgiu gimimo liudijime.

Nustačius tėvystę, E. P. palikti pavardę „P.“.

Priteisti iš T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 180,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tokio dydžio išlaikymą mokant nuo 2017-05-25 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 3600,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) E. P., gim. 2001-12-13.

Paskirti A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 72,00 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 174,84 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 84 ct) antrinei teisinei pagalbai apmokėti.

Priteistas žyminis mokestis (72,00 eurai) turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (174,84 eurai) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.