Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-293-1033/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-20
Bylos Nr.
1-293-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54363-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
Ž. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-293-1033/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54363-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.4.2; 1.2.18.1.1; 1.2.18.1.1; 1.2.22.9.2; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Aistei Bareikei, Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,kaltinamajam Ž. P.,kaltinamojo gynėjai advokatei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., a. k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, – 6 MGL (225 Eur) dydžio bauda, teistumo neturintis,

kaltinamas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. P. 2017 m. spalio – lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo - gavo paštu voką, kuriame buvo netikra 50 Eur nominalo kupiūra Nr. E01181075484, atspausdinta ne pagal 2002 metų laidos eurų nominalų banknotų spausdinimo reikalavimus, ir žinodamas apie jos netikrumą, laikė savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daugiafunkciniame spausdintuve „Samsung“ iki 2017 m. gruodžio 14 d., kol apie 07.30 val. kratos metu šią kupiūrą surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat Ž. P., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje, Gariūnų turguje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 2 vnt. pramoninės gamybos kastetus, kurie civilinėje apyvartoje priskiriami smogiamojo pobūdžio nešaunamajam ginklui, juos atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir neteisėtai juos laikė iki 2017 m. gruodžio 14 d., kol apie 07.30 val., kratos metu kastetus surado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Be to, Ž. P. buvo kaltinamas tuo, kad: "2017 m. spalio - lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kompiuterinės programos pagalba iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iš Olandijos, už tyrimo nenustatytą kainą, užsakė 5 vnt. 50 eurų nominalo kupiūrų, kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikiantis Olandijoje išsiuntė pašto siunta Nr. MT701717009LT, kurioje buvo 4 vnt. 50 eurų nominalo kupiūros su tuo pačiu Nr. E01181075484 ir 1 vnt. 50 eurų nominalo kupiūra su Nr. E01181075322, atspausdintos ne pagal 2002 m. laidos EUR nominalų banknotų spausdinimo reikalavimus, o Ž. P. gavęs pranešimą apie jo vardu AB “Lietuvos paštas” gautą siuntą, 2017 m. gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, atėjęs į AB “Lietuvos paštas”, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žinodamas, kad turi gauti neregistruotą siuntą iš Olandijos su netikrais 5 vnt. po 50 Eurų kupiūromis, pašto darbuotojai pateikęs asmens tapatybės duomenis, gavo neregistruotą siuntą iš Olandijos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtą siuntą 2017-10-18 AB „Lietuvos paštas“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sulaikė muitinės pareigūnai pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 7VMB101830, o vietoj jos Vilniaus apsk. VPK KPENTV policijos pareigūnai pagamino netikrą siuntą, ant kurios buvo atkartoti Nr. MT701717009LT gavėjo ir siuntėjo pašto rekvizitai bei pažymėti AB “Lietuvos paštas” nustatyto pavyzdžio tikrais siuntos ženklais, kurią pašto darbuotojos įteikė Ž. P.", t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Ž. P. savo kaltę dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo visiškai pripažino ir parodė, kad galimai 2012 metais, tiksliai neatsimena, Gariūnų turguje nusipirko 2 kastetus, mokėjo apie 20 litų. Kastetai jam patiko, todėl įsigijo juos savigynai ir visą laiką laikė savo namuose. 2014 metais buvo teistas baudžiamuoju įsakymu už kastetą, kuris buvo ne jo, o rastas naktiniame klube. Supranta, kad kastetai yra draudžiami apyvartoje, tačiau jo įsigyti kastetai buvo maži ir galvojo, kad juos galima laikyti. Gailisi dėl savo veiksmų, pažada, kad daugiau tokių dalykų nebus.

Kratos protokolas ir kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 14 d., atlikus kratą Ž. P. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti du kastetai. Kratos teisėtumą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis (1 t., b. l. 59-68).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. 140-(7521)-IS1-1494 patvirtina, kad tirti pateikti du kastetai yra pramoninės gamybos, kurie yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriami smogiamojo pobūdžio šaltieji nešaunamieji ginklai (1 t., b. l. 97-99).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šis baudžiamasis nusižengimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja ar nešioja nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą ir to nori.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 35 dalis numato, kad nešaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų deginimo produktų slėgio jėgos. Pagal šio straipsnio 46 dalį nešaunamasis ginklas, kuriuo, naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti), laikomas šaltuoju ginklu. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, jog civilinėje apyvartoje draudžiami kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai. Civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų įgijimas yra laikomas neteisėtu.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog Ž. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai įgijo du nešaunamuosius ginklus (kastetus), kurių civilinė apyvarta yra uždrausta. Jo kaltę patvirtina kratos protokolas, kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas, specialisto išvada bei paties kaltinamojo Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Ž. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. P. teisme nepripažino savo kaltės dėl netikrų pinigų laikymo ir parodė, kad netikrą 50 Eur nominalo kupiūrą buvo pasilikęs kaip suvenyrą. Netikrą kupiūrą rado voke. Neatsimena kur rado voką – pašto dėžutėje ar pasiėmė pašte. Siuntinių jis gauna daug. Kiek atsimena, atrodo laiškas buvo iš Olandijos, adresuotas jam, tačiau šios siuntos jis neužsakinėjo. Atplėšęs voką rado 4 ar 5 50 Eur nominalo kupiūras. Supratęs, kad pinigai netikri, vieną kupiūrą pasiliko, o kitas - išmetė. Nežino, kodėl jam buvo adresuotas laiškas, giminių Olandijoje neturi. Tiesiog atplėšė laišką, nes buvo adresuotas jam. Jis iki 2009 metų jis dirbo viešojoje policijoje, mobiliojoje kuopoje. Pripažįsta, kad turėjo nunešti į policiją netikrą pinigą, bet nenunešė, todėl dabar turi problemų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju Ž. P. parodė, kad asmeniškai jokios siuntos iš Olandijos neužsakinėjo, kas jo vardu užsakė siuntą su netikrais pinigais, nežino. Namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiko vieną 50 Eur nominalo kupiūrą (kurios numeris sutampa su teismo nutartyje nurodytu numeriu sužinojo tik kratos metu) kaip suvenyrą, nes įtarė, kad kupiūra netikra. Šią kupiūrą laikė šiaip sau, daugiafunkciniame spausdintuve, o po to apie ją ir pamiršo, todėl ji liko ten, kur ir buvo rasta kratos metu. Minėtą kupiūrą su kitomis 4 ar 5 kupiūromis (tiksliai pasakyti negali), rado savo pašto dėžutėje. Kas užsakė nežino, pats neužsakinėjo, kaip atsirado pašto dėžutėje, nežino. Prisimena, kad vokas buvo iš Olandijos. Minėtas kupiūras parsinešė namo. Kai gavo voką su keliomis 50 Eur kupiūromis, apsidžiaugė, kad kažkas atsiuntė pinigų, tačiau kai kupiūras apžiūrėjo, įtarė, kad jos netikros. Vieną kupiūrą pasiliko, kitas išmetė. Tokiu būdu kupiūra atsirado jo namuose ir buvo laikoma iki 2017 m. gruodžio 14 d., kai buvo rasta kratos metu. Daugiau jokių netikrų pinigų neturėjo, jų nerealizavo. Supranta, kad turėjo pranešti apie netikras kupiūras policijai, tačiau to nepadarė, nes nenorėjo problemų su policija. Galvojo, kad jei tai pasikartos, tikrai praneš policijai (1 t. b. l. 127, 140).

Kratos protokolas ir kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 14 d., atlikus kratą Ž. P. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 50 Eur nominalo kupiūra Nr. E01181075484. Kratos teisėtumą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis (1 t., b. l. 59-68).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. vasario 7 d. specialisto išvada Nr. 140-(271)-IS1-751 patvirtina, kad pateiktas tirti 50 eurų banknotas Nr. E01181075484 yra atspausdintas ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Pateiktas tirti minėtas banknotas ir jo numeriai yra atspausdinti spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Pagal Europos centrinio banko padirbtų euro banknotų klasifikaciją šiems suklastotiems banknotams yra suteiktas indikatyvas EUA0050 C00111. Pateikiami duomenys už 2017 ir 2018 metus apie anksčiau tokiu pačiu būdu suklastotus 50 eurų banknotus tirtus Kriminalistinių tyrimų centre (1 t., b. l. 108-109).

BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais – netikrų pinigų pagaminimu ar klastojimu, įgijimu, laikymu ar realizavimu, todėl kiekvienas iš šių požymių atskirai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir už bet kurios straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos padarymą atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis Ž. P., rasdamas (gavęs paštu) voką su netikra 50 Eur nominalo kupiūra, ją įgijo ir, žinodamas, kad ji netikra, laikė savo namuose, kol kratos metu ši 50 Eur kupiūra buvo policijos pareigūnų surasta ir paimta. Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad Ž. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina kratos protokolas, kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas, specialisto išvada, o taip pat iš dalies paties kaltinamojo Ž. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Ž. P. pripažino, kad laikė kaip suvenyrą vieną 50 Eur nominalo kupiūrą Nr. E01181075484, suvokdamas, kad ši kupiūra netikra, bei suprasdamas, kad apie ją reikia pranešti policijai, tačiau neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kompiuterinės programos pagalba iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Olandijoje įsigijo šią netikrą kupiūrą. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Ž. P. netikrą 50 Eur nominalo kupiūra Nr. E01181075484 įsigijo naudodamasis kompiuterine programa, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, tačiau tai veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes Ž. P. ne tik įgijo (rado voke), bet ir laikė netikrą pinigą. Be to, pagal teismų praktiką rasto daikto pasisavinimas taip pat yra pripažįstamas daikto įgijimu. Pagal BK 213 straipsnio 1 dalies sudėtį netikrų pinigų laikymu suprantamas bent vieno netikro piniginio ženklo laikymas. Laikymo motyvai šio nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Jau vien ta aplinkybė, kad Ž. P., suvokdamas pinigo netikrumą, jį laikė, yra pakankamas pagrindas jo veiklą kvalifikuoti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, kaip baigtą nusikaltimą.

BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimo padariniai, motyvai ir tikslai yra už jo sudėties ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2010). Dėl to, aplinkybės, kad Ž. P. neužsakinėjo netikrų pinigų ir neplanavo jų realizuoti, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kadangi kaltinamasis Ž. P. sąmoningai ir neteisėtai laikė įgytą netikrą 50 Eur nominalo kupiūrą Nr. E01181075484, jo veiksmai atitinka BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir yra kvalifikuoti teisingai.

Dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo Ž. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. P. savo kaltę dėl pasikėsinimo įgyti netikrus pinigus neigė ir iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismo posėdyje nurodė, kad gavęs pranešimą apie savo vardu gautą siuntą, negali iš anksto žinoti kas tai per siunta. Siuntą atsiimant pašte reikia pateikti asmens dokumentą. Jis buvo nuėjęs į paštą ir atsiėmė siuntą, kurioje buvo balti su užrašais sukarpyti popierėliai. Iš pradžių pagalvojo, kad tai pokštas. Kur atplėšė iš pašto paimtą voką - nepamena, siuntėjas nebuvo nurodytas. Jis dažnai siunčiasi daiktus, kurie telpa į voką, kaip pavyzdžiui apyrankės, lipdukai. Gavęs siuntą jis nenustebo, nes dažnai siunčiasi įvairius daiktus iš užsienio, kartais net pamiršta, ką būna užsisakęs, kadangi būna įvairios smulkmenos po porą eurų. Užsakymus daro internetu. Iš Olandijos jis nieko neužsakinėjo. Namuose turėjo du kompiuterius „Apple“ ir „Asus“. Kompiuteris „Apple“ buvo pirktas pagal skelbimą, todėl gali būti, kad apsaugotas slaptažodžiu. Šį kompiuterį seniai matė, slaptažodžio neatsimena, juo kasdien nesinaudojo. G. K. yra jo draugas, dirbantis Anglijoje, su juo daug bendravo per „Skype“ programą. Gali būti, kad draugas pervedė jam (Ž. P.) pinigų, nes skolindavo. Jis (kaltinamasis) ilgokai nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Internetu pirkdavo už savo lėšas, kurias gaudavo iš žmonos, ji dirba.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju Ž. P. parodė, kad asmeniškai jokios siuntos iš Olandijos neužsakinėjo, kas jo vardu užsakė siuntą su netikrais pinigais, nežino. Neatsimena kada tiksliai, gavo pranešimą iš pašto, kad jo vardu pristatyta siunta. Tai jo nenustebino, nes dažnai gauna siuntas iš įvairių šalių, nes perka daiktus internetu. Apie tai, kad siunta iš Olandijos, nematė, nes ant pašto pranešimo buvo užrašyta parkeriu, o dėl lietaus, rašalas buvo išplaukęs. Su pašto pranešimu nuėjo į pašto skyrių Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pašto darbuotoja, patikrinusi jo duomenis, išdavė voką, kurį jis įsidėjo į striukę. Nepamena ar už gautą siuntą reikėjo pasirašyti. Eidamas namo voką atplėšė ir jame rado sukarpytus popieriaus lapus, kuriuos apžiūrėjęs išsitepė. Juose nebuvo nieko atvaizduota, todėl visą voką išmetė į konteinerį (tikslios vietos pasakyti negali). Pamanė, jog tai pokštas, todėl šio įvykio nesureikšmino. Jokių netikrų pinigų iš Olandijos neužsakinėjo ir sau nesiuntė (1 t. b. l. 127, 140).

Liudytoja J. S. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba „Lietuvos pašte“. Atsimena, kad buvo atvykęs pareigūnas, kuris pašte paliko siuntą, išrašė pranešimo lapelį ir pasakė ką reikės daryti, t. y., kai darbuotojas atiduos siuntą, informuos apie tai ją, o ji iš karto informuos pareigūną. Atsitiko taip, kad darbuotojas jos neinformavo, o siuntos jau nebuvo. Prisimena, kad penktadienį dar buvo siunta, o pirmadienį po pietų – jau nebuvo. Paklausus darbuotojų, kas įteikė siuntą, nei viena darbuotojų įteikimo nepatvirtino. Apie tai iš karto ji informavo pareigūną. Siunta galimai buvo įteikta šeštadienį ar pirmadienį. Paaiškino registruotų siuntų gavimą ir įteikimą. Neregistruotos siuntos fiksuojamos tik kiekiu, ši siunta buvo neregistruota, kaip mažas vokas. Adresatui siunčiamame pranešime apie siuntą yra nurodoma adresas, vardas, pavardė ir siuntos Nr. Kiek atsimena ant siuntos nebuvo nurodyta iš kur yra siunta. Už neregistruotą siuntą pasirašyti nereikia, atiduodant siuntą yra patikrinamas asmens dokumentas. Per 30 dienų neįteikta siunta paprastai grąžinama siuntėjui.

Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme (1 t., b. l. 118).

Specialistas P. K. teismo posėdyje parodė, kad jis atliko pateiktų dviejų kompiuterių tyrimą ir nustatė, jog kompiuteris „Apple“ (MacAir) yra apsaugotas slaptažodžiu, kurį vartotojas gali pasakyti arba gali būti „laužiamas“ su įranga. Šiuo atveju įsilaužti į kompiuterį nepavyko. „Apple“ gamintojas iš karto suteikia naudotojui galimybę uždėti slaptažodžius, kaip galimybę apsaugoti savo duomenis, t. y. nauji „Mac“ kompiuteriai pagal nutylėjimą vartotoją priverčia susikurti slaptažodį, kurį pamiršus, tos informacijos nepasieksi. Tokiu atveju reikėtų visą informaciją ištrinti ir kompiuteris bus kaip švarus. Kompiuteryje „Asus“ pokalbyje per „Skype“ buvo „Tor“ naršyklės nuorodos, tame pokalbyje buvo kažkiek nuorodų iš „darknet‘ų“ („Tor“ naršyklės nuorodos, skirtos „darknet“, dažniausiai būna žodelis-fragmentas „foming“). Naršyklė „Tor“ ne instaliuojama į kompiuterį, kaip kitos naršyklės, kurios įsirašo į registrų duomenis ir lieka daugiau pėdsakų. Naršyklė „Tor“ nebūtinai naudojama tik nusikaltimams, t. y. ši naršyklė žmonėms suteikia daugiau privatumo, leidžia paslėpti pėdsakus. Ją galima naudoti ir norint surasti informaciją, naudoti vietoje kitos naršyklės, jeigu žmogus rūpinasi savo saugumu. Naršyklė „Tor“ yra kaip katalogas, archyvas, kai jis ištrinamas, pėdsakų aptikti nebegalima.

Iš Vilniaus teritorinės muitinės rašto „Dėl sulaikytų prekių protokolo Nr. 7VMB101860 ir sulaikytos prekės perdavimo“ matyti, kad 2017 m. spalio 18 d. AB „Lietuvos paštas“ adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), muitinės pareigūnai patikrino pašto siuntą Nr. MT701717009LT iš Olandijos, kurioje rastos 50 eurų nominalo kupiūros (5 vnt.). Įtariant, kad minėtos kupiūros gali būti suklastotos/netikros, siunta sulaikyta. Siunta Nr. MT701717009LT kartu su prekių sulaikymo protokolu Nr. 7VMB101860 persiųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkui (1 t., b. l. 14-15, 27).

Kitų daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta sulaikyta siunta Nr. 7VMB101860 (adresuota Ž. P.) ir joje rasti 50 eurų nominalo banknotai Nr. E01181075484 (4 vnt.) ir Nr. E01181075322 (1 vnt.) (1 t., b. l. 22-25).

Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. sausio 10 d. Ž. P. atžvilgiu buvo taikytas mobilaus ryšio telefoninių pokalbių klausymasis, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuojant bei kaupiant. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis patvirtina šių procesinių prievartos priemonių teisėtumą. Kontrolės metu tyrimui reikšmingos informacijos negauta. 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu gauta informacija sunaikinta. Sunaikinimo faktą patvirtina 2018 m. spalio 3 d. informacijos sunaikinimo aktas (1 t., b. l. 29-39).

Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. sausio 13 d. buvo leistas slaptas Ž. P. sekimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis patvirtina šios procesinės prievartos priemonės teisėtumą. Slaptas sekimas buvo siejamas su netikros pašto siuntos atsiėmimu pašto skyriuje, tačiau pašto darbuotojai laiku nepranešus apie Ž. P. siuntos atsiėmimą, tolesnis slapto sekimo vykdymas tapo netikslingas (1 t., b. l. 40-44).

Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. Ž. P. atžvilgiu buvo taikyta procesinės prievartos priemonės – veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės bei nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartys patvirtina šių procesinių prievartos priemonių teisėtumą. Veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas su priedu Nr. 1, patvirtina atliktus veiksmus (1 t., b. l. 45-56).

Kratos protokolas ir kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 14 d. atlikus kratą Ž. P. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta užrašų knygutė be viršelių su įvairiais užrašais, 2 vnt. USB raktų „Lexor“, nešiojami kompiuteriai „Apple“ ir „Asus“, mobiliojo ryšio telefonai „Samsung S7“, „Samsung A5“, „Blackberry“, „Manta“, „Nokia“ ir „iPhone“, daugiafunkcinis nespalvotas lazerinis spausdintuvas „Samsung“, juodos spalvos laikmena. Kratos teisėtumą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis. Apžiūrėjus 6 mobiliuosius telefonus: „Samsung“ (2 telefonai), „Blackberry“, „iPhone“, nustatyta, jog šie telefonai turi saugos kodą, kurį įvedus galima susipažinti su esančia informacija; „Manta“ ir „Nokia“ tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Apžiūrėjus 2 vnt. USB atmintinių „Lexar“, juodos spalvos USB atmintinę ir užrašų knygutę, tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Apžiūrėjus daugiafunkcinį nespalvotą lazerinį spausdintuvą „Samsung“, nustatytos jo atliekamos funkcijos, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Po apžiūrų 6 telefonai, 3 USB atmintinės ir daugiafunkcinis spausdintuvas grąžinti Ž. P. (1 t., b. l. 59-88).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. lapkričio 8 d. specialisto išvada Nr. 140-(6330)-IS1-6912 patvirtina, kad pateikti tirti penki 50 eurų banknotai Nr. E01181075484 (4 vnt.) ir Nr. E01181075322 (1 vnt.) yra atspausdinti ne pagal eurams spausdinti keliamus reikalavimus, t. y. jie yra netikri. Pateikti tirti banknotai ir jų numeriai atspausdinti spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Pagal Europos centrinio banko padirbtų euro banknotų klasifikaciją šiems suklastotiems banknotams yra suteiktas indikatyvas EUA0050 C00111. Pateikiami duomenys už 2017 metus apie anksčiau tokiu pačiu būdu suklastotus 50 eurų banknotus tirtus Kriminalistinių tyrimų centre (1 t., b. l. 92-93).

Iš „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos nustatyta, kad nėra galimybių nurodyti ar asmuo gavo ir siuntė neregistruotas, neįvertintąsias siuntas, ne siuntinius, nes tokių siuntų apskaita nevykdoma. Gavėjams tokios siuntos įteikiamos, nereikalaujant gavėjų parašo (2 t., b. l. 28-30).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. sausio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-2485 (17) patvirtina, kad nešiojamojo kompiuterio „Asus“ standžiojo disko „Seagate“ S/N: (duomenys neskelbtini) kataloguose ir laisvose srityse nėra išsaugotų failų, kuriuose būtų užfiksuoti duomenys apie siuntą Nr. MT701717009LT. Taip pat nėra informacijos susijusios su netikrų (suklastotų) eurų ieškojimus, užsakymu, pirkimu, mokėjimu ir siuntimu, pinigų banknotų ruošinių bei kitos informacijos susijusios su tyrimui pateiktais klausimais. Tyrimui pateikto nešiojamo kompiuterio „Apple MacBook Air A1466 (EMC 2559)“ standžiojo SSD disko informacija yra užšifruota programinės įrangos „FileVault 2“ pagalba ir jos analizė/tyrimas neturint slaptažodžio negalimi. Siekiant neprarasti tyrimui galimai reikšmingos informacijos, pridedamas CD diskas kataloge „Asus F5RL“ įrašytas „Skype“ vartotojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas, kuriame yra mokėjimo kortelių informacija (2 t., b. l. 34-37).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuota, veiksmuose. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skiriama bausmė.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 18 d. muitinės pareigūnai patikrinę AB „Lietuvos paštas“ neregistruotą siuntą iš Olandijos adresuotą Ž. P. Nr. MT70171700LT, joje rado 50 eurų nominalo kupiūras Nr. E01181075484 (4 vnt.) ir Nr. E01181075322 (1 vnt.) (1 t., b. l. 14-15, 27), kurių netikrumą patvirtina specialisto išvada (1 t., b. l. 92-93). Atlikus sankcionuotas procesinės prievartos priemones – veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės bei nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, buvo pagaminta siunta su atkartotais siuntos Nr. MT70171700LT rekvizitais ir pateikta AB „Lietuvos paštas“ siuntos gavėjui (Ž. P.) įteikti. Pagamintos siuntos viduje – 5 vnt. 75 mm x 140 mm dydžio popieriaus lapai, kurie įdėti į sulankstytą leidinio lapą, pagamintos siuntos turinys pažymėtas liuminiscensine chemine gaudykle (1 t., b. l. 51-56). Ši pagaminta siunta buvo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įteikta siuntos gavėjui Ž. P.. Vykdant sankcionuotą Ž. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. sausio 10 d., tyrimui reikšmingos informacijos negauta (1 t., b. l. 31-37). Analizuojant kratos metu paimtuose daiktuose: 6 mobiliuosius telefonus, 3 USB atmintines, užrašų knygutę, daugiafunkcinį spausdintuvą, nešiojamus kompiuterius „Asus“ ir „Apple“, laikomą informaciją, nustatyta, kad juose nėra informacijos reikšmingos tyrimui (1 t., b. l. 59-87; 2 t., b. l. 34-37). Ž. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nurodė, kad šią pagamintą siuntą gavo ir, pamatęs, kad joje nieko vertingo ir svarbaus nėra, pagalvojo, kad tai pokštas ir išmetė, taip pat nurodė, kad nieko iš Olandijos neužsisakinėjo. Tiek AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija (2 t., b. l. 28-30), tiek liudytojos J. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 118) patvirtina, kad AB „Lietuvos paštas“ nėra registruojamos neregistruotos siuntos, o atsiimant tokias siuntas gavėjas niekur nepasirašo. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad siuntą galima gauti ir jos neužsisakius, t. y. siuntėjo iniciatyva. Taip pat siunčiant siuntą, gali būti suklysta nurodant gavėją, adresą ir pan. Specialistas P. K. teisme patvirtino savo pateiktą išvadą, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, susijusios su netikrų (suklastotų) eurų paieška, užsakymu, pirkimu, mokėjimu ir siuntimu, t. y. nėra informacijos susijusios su tyrimui pateiktais klausimais (2 t., b. l. 34-36). Taip pat specialistas paaiškino, kad kompiuteryje „Asus“, „skype“ pokalbyje buvo kažkiek „Tor“ naršyklės nuorodų iš „darknet‘ų“, tačiau pati „Tor“ naršyklė nėra naudojama tik nusikaltimams daryti, nes ja gali naudotis ir tie žmonės, kurie rūpinasi savo saugumu. Aplinkybė, kad Ž. P. vardu sulaikytoje siuntoje Nr. MT70171700LT, buvo rastos keturios 50 eurų nominalo kupiūros Nr. E01181075484, kurių numeris identiškas Ž. P. namuose 2017 m. gruodžio 14 d. rastos 50 eurų nominalo kupiūros numeriui, neįrodo, jog Ž. P. šias kupiūras užsisakė ir siuntėsi, todėl byloje esantys duomenys nepaneigia Ž. P. nurodytos versijos, kad jis siuntos neužsakinėjo.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra neabejotinų įrodymų patvirtinančių, kad Ž. P. laikotarpiu 2017 m. spalio – lapkričio mėn. namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kompiuterinės programos pagalba iš nenustatyto asmens Olandijoje, už nenustatytą kainą, užsisakė penkis vienetus netikrų (suklastotų) 50 eurų nominalo kupiūrų, kurias nenustatytas asmuo iš Olandijos išsiuntė neregistruota pašto siunta Nr. MT70171700LT, tačiau nusikalstamos veikos Ž. P. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes siunta 2017 m. spalio 18 d. buvo sulaikyta muitinės pareigūnų ir vietoje šios siuntos jam buvo įteikta pagaminta siunta su atkartotais siuntos Nr. MT70171700LT, t. y. nėra įrodymų, kad Ž. P. pasikėsino įgyti netikrus pinigus.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teisme buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams ir neaiškumams pašalinti, todėl, vadovaujantis principu, kad abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina, kad įrodymų, neginčijimai patvirtinančių, jog kaltinamasis Ž. P. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ištyrus byloje esančius įrodymus, kaltinamasis Ž. P. išteisintinas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė, kiti klausimai

Skirdamas bausmę Ž. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą, jų padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę (nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau yra teistas vieną kartą už analogišką baudžiamąjį nusižengimą, teistumo neturi, administracine tvarka baustas vieną kartą už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta, nuobauda galiojanti), į tai, kad žala nebuvo padaryta, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (baudžiamasis nusižengimas), į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad Ž. P. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta bauda, o už nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimesnis tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu Ž. P. skiriamos dvi bausmės, jos turi būti subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu, griežtesne laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę baudos bausmę. Taip pat kaltinamajam skirtini atitinkami įpareigojimai, padėsiantys įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. P. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150-152) – nuosprendžiu įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su penkiais 50 eurų banknotais numeriais: E01181075484 (4 vnt.) ir E01181075322 (1 vnt.) ir vokas su 50 eurų banknotu Nr. E01181075484, perduoti saugojimui Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamentui (1 t., b. l. 91, 107) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti Lietuvos banke; iš Ž. P. kratos metu paimti du kastetai, perduoti saugoti į Vilniaus AVPK KP ENTV Vilniuje, Kalvarijų g. 3 – nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintini; iš Ž. P. kratos metu paimti nešiojami kompiuteriai „Apple“, Model: (duomenys neskelbtini) ir „Asus“, Model: (duomenys neskelbtini), su jų priedais, kurie buvo perduoti tyrimui į Lietuvos teismo ekspertizės centrą (1 t., b. l. 100-104) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Ž. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) ir per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ž. P. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) ir per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. P. išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voką su penkiais 50 eurų banknotais numeriais: E01181075484 (4 vnt.) ir E01181075322 (1 vnt.) ir voką su 50 eurų banknotu Nr. E01181075484, saugomus Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamente, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti Lietuvos banke;

- iš Ž. P. kratos metu paimtus du kastetus, saugomus Vilniaus AVPK KP ENTV Vilniuje, Kalvarijų g. 3 – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- iš Ž. P. kratos metu paimtus nešiojamuosius kompiuteris „Apple“, Model: (duomenys neskelbtini) ir „Asus“, Model: (duomenys neskelbtini), su jų priedais, perduotus tyrimui į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Ž. P..

Išaiškinti Ž. P., kad:

1) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48, 67 str.);

2) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas