Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų, paskutinį kartą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – 7 metų laisvės atėmimas, bausmę atlikęs 2017 m. balandžio 12 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 17.20 val., būdamas autobusų stotyje Vilniuje, Geležinkelio g. 15, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įkišo ranką į bilietų pardavimo kasų apsauginio stiklo tarpą ir nuo darbo stalo pagrobė K. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A51“ 298,24 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai K. R. priklausantį 298 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad tikslios datos pasakyti negali, 2020 m. rugsėjo mėnesį, vakare, buvo autobusų stotyje Vilniuje, kur iš įdomumo (nes niekada ten nebuvo) nusprendė užeiti į (duomenys neskelbtini) bilietų pardavimo kasų patalpą. Patalpose nieko nebuvo – nei žmonių, nei darbuotojų. Pasižiūrėjęs per apsauginį stiklą, pamatė, kad už stiklo guli mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, jei neklysta rožiniame dėkle. Tada ir nusprendė pavogti telefoną. Dar kartą apsižiūrėjęs, kad nieko nėra aplinkui, pakišo ranką pro apsauginio stiklo apačią, pagrobė telefoną ir iš karto pasišalino iš patalpų. Nežinojo, kad patalpa stebima vaizdo kameromis. Kiek atsimena, telefoną pardavė labai pigiai tą pačią dieną. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi, nori atlyginti padarytą žalą. Papildomai parodė, kad nukentėjusiai per „PayPosT‘ sistemą 2021 m. balandžio 14 d. pervedė 100 Eur. Likusią žalos dalį (400 Eur) atlygins iki 2021 m. liepos mėnesio. Šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, kol kas niekur nedirba. Iki 2021 m. gegužės 15 d. nukentėjusiai merginai atliks pavedimą ir toliau geranoriškai mokės padarytą žalą. Sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su jam siūlomos skirti bausmės sąlygomis (b. l. 92-93, 97, 104, 169).

Nukentėjusioji K. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 17.20 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 15, grįžusi į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini) bilietų kasų patalpą, pamatė, kad nuo jos darbo stalo pavogtas telefonas „Samsung“, kuris buvo rožiniame dėkle. Telefone buvo SIM kortelė Nr. (nurodomas), turinti du IMEI (nurodomi). Žalos dėl dėklo nereikš, nes ji mažareikšmė. Paskutinį kartą telefoną matė apie 17.15 val. išeidama iš patalpų ant savo darbo stalo. Mano, kad telefonas buvo pavogtas per klientų aptarnavimo langelį, nes įkišus ranką per langelį buvo galima pasiekti telefoną. Tą dieną patalpoje dirbo ji viena ir niekas daugiau patekti negalėjo. Patalpa stebima vaizdo kameromis. Dėl telefono vagystės jai padaryta 300 Eur žala, telefonas nedraustas (b. l. 32).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. 18.08 val. K. R. pranešė, kad prieš 40 min. Vilniuje, Geležinkelio g. 15, iš jos kažkas pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (nurodomas tel. Nr.), įtariamųjų neturi (b. l. 8).

Iš K. R. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 17.20 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 15, grįžusi į savo darbo vietą – (duomenys neskelbtini) bilietų kasų patalpą, pamatė, kad nuo jos darbo stalo yra pavogtas telefonas „Samsung“. Paskutinį kartą telefoną matė 17.15 val., kai išėjo iš savo darbo patalpos. Mano, kad telefonas buvo pavogtas per klientų aptarnavimo langelį, kuris yra šalia stalo. Padaryta 300 Eur žala, telefonas nedraustas (b. l. 10).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Geležinkelio g. 15, (duomenys neskelbtini) kasų patalpa. Nustatyta, kad patalpa stebima vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 19-28).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota 2020 m. rugsėjo 26 d. telefono vagystė iš (duomenys neskelbtini) kasos patalpų (b. l. 60).

Fotonuotraukose iš vaizdo įrašo užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 26 d. telefono vagystės faktas (b. l. 63-65).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2021 m. kovo 23 d. buvo nustatyta įtariamo asmens dėl 2020 m. rugsėjo 26 d. telefono vagystės tapatybė – A. L. (b. l. 82).

2021 m. kovo 23 d. A. L. prisipažinimu savo kaltę dėl 2020 m. rugsėjo 26 d. įvykdytos telefono vagystės visiškai pripažino (b. l. 146).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Už šį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. rugsėjo 26 d. apie 17.20 val., būdamas autobusų stotyje Vilniuje, Geležinkelio g. 15, pagrobė svetimą, K. R. priklausantį 298,24 Eur vertės telefoną. A. L. kaltę patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir rašytinis prisipažinimas, nukentėjusiosios K. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, protokolas-pareiškimas, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai bylos duomenys. A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę A. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, padarytas spontaniškai, padaryta turtinė žala, kurios didesnė dalis jau yra atlyginta savanoriškai ir susitarta dėl likusios žalos atlyginimo), į kaltinamojo asmenybę (šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galioja), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sukinančią aplinkybes, todėl skiria kaltinamajam BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant vidutinį tokios bausmės dydį (BK 48 straipsnis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. L. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 156-160).

Nukentėjusioji K. R. informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 161, 172), prieštaravimų nepareiškė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95-96) – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su DVD laikmena, kuriame yra vaizdo įrašas, prisegtas prie bylos galinio viršelio – paliktinas saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusioji K. R. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 43, 37-39). Kaltinamasis A. L. pareikštą civilinį ieškinį pripažino ir 2021 m. balandžio 14 d. atlygino nukentėjusiajai 100 eurų (b. l. 100). 2021 m. balandžio 15 d. pasirašė įpareigojimą dėl likusios 400 Eur žalos atlyginimo tokia tvarka: 200 Eur atlyginti iki 2021 m. gegužės mėnesio pabaigos ir 200 Eur atlyginti iki 2021 m. birželio mėnesio pabaigos. Nukentėjusioji sutiko su tokia žalos atlyginimo tvarka (b. l. 166). 2021 m. gegužės 13 d. A. L. atlygino nukentėjusiajai 135 eurus (b. l. 171).

Pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo A. L. veiksmų ir iki šiol pilnai nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ta dalimi, kuri nėra atlyginta ir iš A. L. priteisiama nukentėjusiajai K. R. 265 Eur žalos atlyginimo, įpareigojant A. L. priteistą žalą atlyginti iki 2021 m. liepos 1 d. (BK 115 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; iki 2021 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajai K. R. padarytą 265 Eur turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; iki 2021 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajai K. R. padarytą 265 Eur turtinę žalą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinės ieškovės K. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. L. nesumokėto 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą – DVD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.