Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas R. Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-02505-2013-9) Procesinio sprendimo kategorijos

NUTARTIS

2014 m. kovo 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei AB DNB bankui, trečiajam asmeniui D. K. dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2007-07-25 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-495 su jos vėlesniais papildymais ir pakeitimais vienašališką nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir pakeisti 2008-07-25 Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-495 sąlygas: sutarties 43 p. nurodytą 10 kalendorinių dienų papildomą terminą įsiskolinimui padengti pakeisti į 2 mėn. terminą, sutarties 39 p. nurodytą 0,08 proc. dydžio delspinigių dydį pakeisti į 0,02 proc., sustabdyti pagal sutartį numatytų kredito įmokų bei palūkanų mokėjimą 24 mėn. terminui, sutarties Specialiosios dalies 4 p. nurodytą kredito grąžinimo paskutinės dienos datą pakeisti į 2029-07-31, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-27 iš atsakovo gavo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nevykdant sutartinių įsipareigojimų, o 2012-06-02 atsakovas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir nukreipė skolos išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemę. Mano, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė sutartį. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo ir nesistengė išsaugoti sutartinių santykių pasikeitus aplinkybėms ekonominės krizės sąlygomis, pažeidė teisinių santykių stabilumo principą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-07 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo valstybei 18 Lt pašto išlaidų. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, padarė išvadą, jog ieškovo nurodytos aplinkybės dėl kainų padidėjimo, turtinės padėties pablogėjimo, kilusi ekonominė krizė nei padidino kredito sutarties įvykdymo kainą, nei sumažino ieškovo gaunamą įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad pakeitus kredito sutarties sąlygas ir ieškovui dar mažiausiai dvejiems metams atidėjus palūkanų ir delspinigių mokėjimą, iš esmės būtų pažeisti atsakovo interesai. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti delspinigių dydį nuo 0,08 proc. iki 0,02 proc., nes delspinigių dydis nesusijęs su Sutarties nutraukimu. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė CK 6.204 str. taikymo pagrindų. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, nurodė, kad ieškovas pažeidė įmokų mokėjimo terminus, nuo 2012-01-26 nevykdė sutartinių įsipareigojimų, o tai laikytina esminiu pažeidimu, todėl atsakovas remdamasis kredito sutartimi turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, o vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį laikydamasis Sutarties ir teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis mano, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje, ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija mano, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir civilinio proceso principų, o, priešingai, užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Byloje nustatyta, kad, atsakovei AB DNB bankui vienašališkai nutraukus su ieškovu ir trečiuoju asmeniu sudarytas kreditavimo sutartis ir kreipusis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir skolos išieškojimo iš skolininkų bankui įkeisto turto, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai prieš terminą nutraukė kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais, ir pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl apelianto argumentų dėl kreditavimo sutarties sąlygų keitimo CK 6.204 str. pagrindu. CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas patvirtina favor contractus principą, kuriuo vadovaujantis siekiama išsaugoti sutartinius santykius, vienai sutarties šaliai nebegalint vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013). CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).

Bylos duomenimis, tarp šalių 2007-07-25 sudarytos kredito sutarties pagrindu atsakovas ieškovui ir jo sutuoktinei suteikė ir išmokėjo 188 253,01 EUR ilgalaikį kreditą žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti ir infrastruktūrai vystyti, už gautą kreditą kredito gavėjai įsipareigojo mokėti kintamo dydžio palūkanas, kurios sutarties sudarymo dieną buvo 6,37 proc. iki 2007 m. lapkričio mėn. Ieškovui prašant, šalys 2009-11-05 sutartimi pakeitė kreditavimo sutarties sąlygas, papildomai suteikė kredito gavėjams 3 708,97 EUR kreditą pradelstiems įsipareigojimams dengti, pakeitė tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas, atidėjo kredito grąžinimo terminą, pradedant jį grąžinti nuo 2010-08-26. Ieškovo prašymu, 2010-09-03 šalys vėl pakeitė sutarties sąlygas, t. y. pakeitė tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas ir vėl atidėjo kredito dalies grąžinimo terminą vieneriems metams, sutarė, kad kreditas bus pradėtas grąžinti nuo 2011-08-26, nustatė, kad iki 2010 m. lapkričio mėnesio palūkanų norma bus 5,67 proc. Šalys 2011-09-14 susitarimu dar kartą atidėjo tarpinius kredito grąžinimo terminus, kreditą pradedant grąžinti nuo 2012-08-26, o 3 708,97 EUR kredito dalies grąžinimo galutinį terminą atidėjo iki 2013-09-26, nustatė, kad iki 2011 m. lapkričio mėnesio palūkanų norma – 6,34 proc. Kredito gavėjai nuo 2012-01-26 sustabdė sutartinių įsipareigojimų vykdymą, 2012-04-20 kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, prašymą grindė tuo, kad dėl laikinų materialinių sunkumų bei kilusios ekonominės krizės negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankui, todėl prašė vėl atidėti kredito dalies ir palūkanų grąžinimą dar dvejų metų laikotarpiui. Atsakovas, išnagrinėjęs kredito gavėjų pateiktą prašymą bei sutartinių įsipareigojimų nevykdymo priežastis, prašymo dėl sutarties sąlygų pakeitimo netenkino ir 2012-06-02 vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas įvairiomis priemonėmis siekė išsaugoti sutartinius santykius, atsižvelgęs į tai, kad kredito gavėjai turi finansinių sunkumų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kelis kartus atidėjo kredito bei palūkanų grąžinimo terminus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.200 str. 1–2 d.).

Apeliantas teigia, kad prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymas jam tapo sudėtingas dėl pasikeitusių aplinkybių – šalyje įvykusios ekonominės krizės, kuri ir nulėmė kreditavimo sutarties vykdymo suvaržymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekonominės krizės situacija per se nereiškia sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo, tačiau ji nepripažintina ir absoliučiu pagrindu, dėl kurio reikalavimai pripažinti jos įtaką sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui visais atvejais turėtų būti atmetami. Todėl kiekvienu atveju šalyje ir pasaulyje kilusios ekonominės krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje turi būti nustatinėjami ir vertintini individualiai bei sprendžiama, ar dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ekonominės krizės sumažėjo jo gaunamos pajamos, palyginti su tomis, kurias jis gavo iki kredito sutarties sudarymo bei kredito sutarties vykdymo laikotarpiu. O vien prašymų atidėti kredito dalių grąžinimo terminus vis ilgesniam laikotarpiui atsakovui teikimas neįrodo, kad būtent dėl ekonominės krizės ieškovas negalėjo vykdyti sutarties. Taigi ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad dėl šalyje kilusios ekonominės krizės laikinai pablogėjo jo turtinė padėtis ir jis buvo nepajėgus mokėti įmokas, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalyje įvykusi ekonominė krizė iš esmės nepadidino sutarties įvykdymo kainos, nes, kaip matyti, krizės laikotarpiu mokėtinos palūkanos už kreditą mažėjo. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovui iš esmės sumažėjo gaunamas sutarties įvykdymas, nes atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku, kredito gavėjams išmokėjo visą kredito sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik šalyje įvykusi ekonominė krizė nelaikytina priežastimi, kuri iš esmės pažeidė sutarties šalių pusiausvyrą, kaip teigia apeliantas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutartis dėl pasikeitusių aplinkybių gali būti pakeičiama nustatant tokias sąlygas, kurios atkurtų pažeistą sutarties šalių prievolių pusiausvyrą. Tačiau pareiga įrodyti, kad sutartinių pareigų pusiausvyra gali būti atkurta ir kontrahentas bus pajėgus toliau vykdyti sutartį, kyla tai šaliai, kuri kreipiasi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyti duomenys apie jo gaunamos pajamas ir pradelstos skolos mastas neteikia pagrindo išvadai, jog apelianto prašomu būdu pakeitus sutarčių sąlygas ir atidėjus kredito grąžinimą dvejų metų laikotarpiui apeliantas bus pajėgus toliau tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus atsakovui. Be to, pažymėtina, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime neatleido sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikė teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, o byloje nustatyta, jog ieškovas nuo 2012-01-26 nebevykdė jokių sutartinių įsipareigojimų atsakovui, nemokėjo palūkanų, kredito dalies grąžinimų, taip pat jokių įmokų neatliko ir per atsakovo suteiktą papildomą terminą, per notaro raginime numatytą terminą, nepateikė atsakovui jokių papildomų garantijų dėl sutarties vykdymo, o tai davė atsakovui pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus toliau vykdoma. Ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad įvykdytų prisiimtas prievoles, o tik ilgą laiką siekė išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo, prašydamas vis atidėti kredito grąžinimo terminus. Bylos nagrinėjimo metu taip pat jokių aktyvių veiksmų siekdamas įrodyti, kad jis pajėgus vykdyti sutartį, neatliko. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas CK 6.204 straipsnio pagrindu pakeisti kredito sutarčių sąlygas ieškovo prašomu būdu, nurodytą materialiosios teisės normą taikė iš esmės teisingai ir pagrįstai atmetė reikalavimą pakeisti sutarties sąlygas.

Apeliantas teigia, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį neturėdamas tam teisėto pagrindo, nesant esminio kredito sutarties pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti tokį sutarties nutraukimą neteisėtu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos (CK 6.156 str. 4 d.). Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Esminiu sutarties pažeidimu gali būti toks pažeidimas, kai jis tokiu yra laikomas pagal įstatymą (CK 6.217 str. 2 d.) arba pagal sutartį, t. y. kai šalys sutartyje tam tikrą jos vykdymo pažeidimą yra sutarusios laikyti esminiu, sudarančiu pagrindą kitai šaliai vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 5 d.). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai, todėl pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojamuosius požymius nevertinami.

Nagrinėjamu atveju pagal kredito sutarties bendrosios dalies 41 punktą šalys susitarė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš dešimt dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti sutartį. Kredito sutarties 44 p. numatyti sutarties nutraukimo pagrindai. Vienas iš jų nurodytas 44.1. p., pagal kurį kreditorius turi teisę nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Kredito gavėjai įsipareigojo nuo gautos kredito sumos kiekvieną mėnesį mokėti kintamas palūkanas, kiekvieną mėnesį grąžinti kredito sumas, nurodytas mokėjimo grafikuose. Bylos duomenys patvirtina, kad jau 2009-11-05 kredito gavėjų įsiskolinimas buvo 3 708,97 EUR, tačiau siekdamos išsaugoti sutartį, šalys 2009-11-05 sudarė susitarimą dėl 2007-03-25 kredito sutarties sąlygų pakeitimo, juo papildomai buvo suteikta 3 708,97 EUR kredito suma susidariusiam įsiskolinimui padengti, atidėjo kredito grąžinimo terminą, pradedant jį grąžinti nuo 2010-08-26. Tačiau ir pakeitus sutarties sąlygas, ieškovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė. Atsakovas gavęs ieškovo prašymą 2010-09-03 vėl pakeitė sutarties sąlygas, t. y. pakeitė tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas bei vėl atidėjo kredito dalies grąžinimo terminus. 2011-11-14 kredito sutarties sąlygos dar kartą buvo pakeistos, atidedant kredito grąžinimo terminus. Atsakovas, kredito gavėjams nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2012-02-21 raštu juos informavo, kad įsiskolinimas 2012-02-21 sudaro 187 538,11 EUR, iš jų 905,17 EUR palūkanų ir 18,83 EUR delspinigių, pakartotinai įspėjo, kad iki 2012-04-05 neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų ar nepateikus dokumentų, kurie pagrįstų pradelstų sumų padengimą bei įsipareigojimų įvykdymą, atsakovas bus priverstas nutraukti Sutartį ir pradėti vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Kredito gavėjams ir toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas 2012-04-27 raštu informavo, kad įsiskolinimas pagal sutartį 2012-04-27 yra 190 535,65 EUR ir 3 779,38 EUR palūkanų, 142,16 EUR delspinigių, ir pažymėjo, kad tai yra pagrindas atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, kartu nurodė, jog iki 2012-06-01 neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, atsakovas kitą dieną po nurodyto termino pasibaigimo vienašališkai nutrauks sutartį su vėlesniais pakeitimais bei papildymais ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Atsakovas 2012-08-09 pranešė ieškovui, kad sutartis nutraukta 2012-06-02. Įvertinusi šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kredito gavėjai buvo tinkamai informuoti apie pradelstus mokėjimus, apie nustatytus papildomus terminus pradelstiems mokėjimams padengti bei tinkamai įspėti, kad nesumokėjus įsiskolinimo, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad bendraskoliai pažeidė kredito sutarties sąlygas, jokių įmokų pagal šalių suderintus mokėjimo grafikus neatliko pusę metų, pradelstų mokėjimų nepadengė ir per atsakovo nustatytus papildomus terminus, o tai pagal šalių sudarytą kredito sutartį laikytina esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija įvertinusi sutarties pažeidimo trukmę ir mastą, mano, kad atsakovas nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad kredito gavėjai pašalins sutarties pažeidimus ir pradės vykdyti tinkamai sutartį. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad kredito gavėjai pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės, atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš kredito gavėjus nutraukdamas sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius, laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, todėl atsakovas teisėtai vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 5 dalimis ir kredito sutarties 41 ir 44.1 punktais vienašališkai nutraukė kredito sutartį.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą jis sumokėjo 1210 Lt. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatytų teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovo priteistina 500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. K. atsakovei AB DNB bankui 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo E. K. 500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.