Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

2020-02-21 · Civilinė byla Nr. e2-1953-527/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
e2-1953-527/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20509-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Jolita Cirulienė (pirm.)
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1953-527/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20509-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 21 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – ieškovė) ieškinį atsakovui D. B. (toliau ir – atsakovas) dėl padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti 22 146 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), įregistruota Juridinių asmenų registre 2016 m. kovo 24 d., registracijos adresas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė), buvo ieškovės skolininkė. Bendrovės vadovo pareigas nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. (Bendrovės bankroto bylos įsiteisėjimo diena) ėjo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) – atsakovas. Bendrovės mokestinė nepriemoka ieškovei atsirado nuo 2017 m. birželio 27 d., kurią sudarė 10557,96 Eur Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Bendrovės mokestinė nepriemoka ieškovei vis didėjo ir 2017 m. rugsėjo 1 d. jau siekė 12 401,65 Eur, kurią sudarė 12 291 Eur PVM ir 110,65 Eur šio mokesčio delspinigiai, 2017 m. spalio 1 d. ji siekė jau 14 382,64 Eur, kurią sudarė 14 025 Eur PVM ir 357,64 Eur šio mokesčio delspinigiai, 2017 m. lapkričio 1 d. ji siekė jau 16 265,87 Eur, kurią sudarė 15 759 Eur PVM ir 506,87 Eur šio mokesčio delspinigiai, 2018 m. sausio 1 d. ji siekė jau 18 297,96 Eur, kurią sudarė 17 493 Eur PVM ir 804,96 Eur šio mokesčio delspinigiai, 2018 m. liepos 1 d. ji siekė jau 22 108,62 Eur, kurią sudarė 20 961 Eur PVM ir 1147,62 Eur šio mokesčio delspinigiai, tuo tarpu Bendrovei bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 22 146,00 Eur, kurią sudarė 36 Eur Pelno mokestis (toliau – PLN) ir 1,38 Eur šio mokesčio delspinigiai, 20 961 Eur PVM ir 1147,62 Eur šio mokesčio delspinigiai, o 2019 m. birželio 28 d., kuomet buvo priimtas teismo sprendimas dėl Bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto, Bendrovės mokestinė nepriemoka ieškovei buvo 22 146,05 Eur, kurią sudarė 36 Eur PLN ir 1,43 Eur šio mokesčio delspinigiai, 20 961 Eur PVM ir 1 147,62 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Ieškovė, siekdama išieškoti iš Bendrovės susidariusią mokestinę nepriemoką ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 33 straipsnio 8 punktu bei 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, nuo 2016 m. liepos 29 d. taikė mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus, t. y. buvo priimta viso penkiolika nurodymų kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų) ir priimtas 2018 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-17182 ,,Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto”, kuris buvo perduotas vykdyti antstolei R. P., tačiau antstolė R. P. 2018 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S-18-183-13348 ,,Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo”, priimtu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinusi ieškovės pateikto sprendimo įvykdymo galimybes ir duomenis apie Bendrovės turtinę padėtį vykdomąjį dokumentą grąžino ieškovei ir užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog jai buvo grąžintas jos pateiktas antstolei R. P. vykdyti vykdomasis dokumentas su 2018 m. rugpjūčio 17 d. Išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-18-183-13338, bei įvertinusi tai, jog Bendrovė iš pateiktų Juridinių asmenų registro tvarkytojui jos vienintelių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 m. yra nemoki, t. y. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai 123 723 Eur sumai viršija pusę (97,53 proc.) į jos balansą įrašyto turto vertės, kuri yra 126 850 Eur, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimu reg. Nr. (23.28-08-1 E)-RNA-24896 kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama iškelti Bendrovei bankroto bylą dėl jos nemokumo. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2260-273/2018 Juridinių asmenų registro duomenimis nustatė, jog (duomenys neskelbtini) įregistruota 2016 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų neteikia nuo 2017 m. 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenimis (duomenys neskelbtini) turto turėjo už 126 850 Eur, kur ilgalaikio turto buvo už 6 942 Eur, o trumpalaikio turto buvo už 119 908 Eur, kuris susidėjo iš 61 699 Eur vertės atsargų, 6 401 Eur per vienerius metus gautinų sumų ir 51 808 Eur piniginių lėšų, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 123 723 Eur, iš jų visa suma mokėtina kreditoriams per vienerius metus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 80,71 Eur, duomenų apie įmonėje socialiniu draudimu apdraustus asmenis nėra. Nekilnojamojo registro duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi. (duomenys neskelbtini) savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 22 145,08 Eur. Ši skola yra pradelsta. Byloje pateiktas antstolės R. P. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-18-183-13338 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neturi turto, į kuri gali būti nukreiptas išieškojimas”. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje taip pat padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nevykdo įsipareigojimų, nemoka mokesčių valstybei, duomenų apie realią įmonės turtinę ir finansinę padėtį teismas neturi, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, jog tokia (duomenys neskelbtini) būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu”. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2260-273/2018, kuria nutarta iškelti Bendrovei bankroto bylą, įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 6 d.

Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-952-273/2019, spręsdamas klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo Bendrovei ir kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nurodė: ,,Iš byloje esančio antstolės R. P. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Išieškojimo negalimumo akto Nr. S-18-183-13338 matyti, kad (duomenys neskelbtini) neturi turto, į kuri gali būti nukreiptas išieškojimas. Nekilnojamojo registro duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ir savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Bankroto administratoriaus iš (duomenys neskelbtini)turto neperėmė. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti galimybių iš (duomenys neskelbtini) priklausančio turto apmokėti administravimo išlaidas realumu, o tai sudaro pagrindą taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą” ir nutarė Bendrovei taikyti supaprastinto bankroto procesą ir patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe ir ieškovės 22 146 Eur sumoje. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-952-273/2019 nustatęs, jog Bendrovė turto ir piniginių lėšų neturi bei jog Bendrovės bankroto administratorius yra atlikęs visus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), nusprendė pripažinti Bendrovės veikla pasibaigusia ją likvidavus dėl bankroto. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. liepos 30 d. Bendrovės bankroto byloje ieškovės patvirtintas finansinis reikalavimas 22 146 Eur sumoje, kurią sudarė 36 Eur PLN ir 1,38 Eur šio mokesčio delspinigiai bei 20 961 Eur PVM ir 1 147,62 Eur šio mokesčio delspinigiai, liko visiškai nepatenkintas.

Šalies argumentai

Ieškovė, įvertinusi tai, jog Bendrovės turėta mokestinė nepriemoka ieškovei Bendrovės bankroto proceso eigoje nebuvo nė kiek sumažinta ir mokėta, 2019 m. birželio 7 d. pareiškimu reg. Nr. (23.3-08 E)-RNA-14529 kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su prašymu iškelti administracinio nusižengimo bylą Bendrovės direktoriui (atsakovui) ir pripažinti jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui) ir jį nubausti. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1495-668/2019, iš surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos nustatė, jog atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau nepateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas pažeidė kreditorės (ieškovės) interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigoms kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl atsakovą pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą. Teismo nutarimas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 24 d.

Įvertinus tai, kad dėl Bendrovės vadovo atsakovo neteisėtų veiksmų (pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo laiku) ieškovės mokestinė nepriemoka, atsiradusi ir egzistavusi visą Bendrovės nemokumo laikotarpį, valstybės biudžetui nebuvo padengta, ieškovė teikia ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. vasario 4 d., procesinius dokumentus įteikianti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas atsakovui už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų analizę, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1495-668/2019 atsakovą pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje („Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais)“) ir paskyrė atsakovui 1 400 Eur baudą.

Ieškinyje nurodytus argumentus ieškovė taip pat įrodinėja rašytiniais įrodymais: Mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto istoriniais duomenimis (Priedas Nr. 2) 2017 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 3), 2017 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 4), 2017 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 5), 2017 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 6), 2017 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 7), 2017 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 8), 2018 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 9), 2018 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 10) 2018 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 11), 2019 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansu (Priedas Nr. 12), (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašais (Priedas Nr. 13), ieškovės 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-17182 Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (Priedas Nr. 14), A. R. P. 2018 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S-18-183-133 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (Priedas Nr. 15), (duomenys neskelbtini) 2016 m. balansas (Priedas Nr. 16), Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2260-273/2018 (Priedas Nr. 17), Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-952-273/2019(Priedas Nr. 18) ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-952-273/2019 (Priedas Nr. 19).

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų būtent skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis).

Konkrečiu atveju atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini), vadovu nemokėjo į valstybės biudžetą mokesčių. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1495-668/2019 pripažino kaltu už tai, kad jis laiku neiškėlė įmonei bankroto bylos, taip valstybės biudžetui padarydamas 22 146 Eur dydžio žalą.

Akivaizdu, kad dėl atsakovo neatsargių veiksmų (laiku jo vadovaujamai įmonei nepadavus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) valstybė patyrė turtinę žalą, nes jos įgaliota institucija neteko galimybės į valstybės surenkamąją sąskaitą išsiieškoti priskaičiuotų mokesčių, t. y. nustatytos neteisėtų (neatsargių) veiksmų ir kaltės, nulėmusių žalos atsiradimą, sąlygos. Padarytos žalos dydis (22 146 Eur) yra pagrįstas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos sąlygos atsirasti atsakovo civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą.

Atsakovas prieštaravimų dėl jam pareikštų reikalavimų nepareiškė, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą neteikė, kitokių duomenų, galinčių paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas – iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 22 146 Eur žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas prievolės tinkamai nevykdė iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (22 146 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisiamas 498 Eur (22 146 x 0,03 x 0,75) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi ir 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752, buveinės adresas Vilnius, Vasario 16-osios g. 4, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas) iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)):

22 146 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų) padarytos žalos atlyginimą ir

5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (22 146 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) valstybei 498 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjus - kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė