- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1242-820/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundu dėl Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. balandžio 20 d. nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 16 d. nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą ir 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimą. Pareiškėjo teigimu jis gina visuomenės interesus siekiant apginti nuo neteisėtų valstybės institucijų veiksmų bei siekia visuomenei naudingų tikslų aplinkosaugos srityje. Pareiškėjas, reaguodamas į patvirtintą netinkamą ir galimai neteisingą detalųjį planą, kuris neatitinka nei aplinkosaugos, nei teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų, surinko duomenis dėl galimų teisės aktų pažeidimų bei galimos savavališkos statybos ir kreipėsi į prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros bei LR Generalinės prokuratūros nutarimais atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir teikia šį skundą teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog suinteresuotas asmuo nesutinka su skundu. Teigia, kad atmestini pareiškėjo deklaratyvūs argumentai, kad prokuroras nepagrįstai nesiėmė ginti viešojo intereso, jo skundai buvo išnagrinėti nepilnai ir nevisapusiškai. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti prokurorų nutarimų. Todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti, o prokuroro priimtą nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas, teikdamas skundą, pateikė šiuos prašymus: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 2VI-26 bei 2) panaikinti 2021 m. birželio 16 d. LR Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimą Nr. 13.-12.-47.
Pažymėtina, jog vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, jog skundžiamas gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundo dalis dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 2VI-26 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo paliktina nenagrinėta.
Pažymėtina, jog Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas nesutiko ir su Vilniaus apygardos prokuratūros aukštesniojo prokuroro 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu, kurį, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. apskundė bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratūros nutarimo revizija procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjo skundo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutinka su prokuratūros sprendime atsisakyti ginti viešąjį interesą nurodyta išvada, jog viešasis interesas pažeistas nebuvo.
Nurodytų teisės normų ir teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12 ir 178 straipsniai). Vertindamas šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir neginčijo aplinkybių, jog prokurorai atliko tam tikrus procesinius veiksmus - procedūras, t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjo prašymui ir skundui išnagrinėti: a) kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymais pateikti tyrimui reikalingą informaciją ir dokumentus; b) tyrė ir analizavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei argumentus bei parengtus detaliuosius planus; c) pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų pareiškėjo argumentų, susijusių su 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilnius miesto savivaldybės įsakymu patvirtinto detaliojo plano teisėtumo ir jame užfiksuotų duomenų. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jo kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamus nutarimus.
Iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigūnai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Teismas konstatuoja, kad priimant pareiškėjo skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo panaikinti priimtų nutarimų ir pareiškėjo skundas atmestinas.
Be to, pareiškėjui išaiškintina, jog klausimo dėl viešojo intereso gynimo svarstymo stadijoje pareigūnas neturi nei pareigos nei teisės nagrinėti patį pažeidimo faktą ir jo aplinkybes, nes tuo metu sprendžiama tik dėl to, ar siekiamas apginti interesas pripažintinas viešuoju. Tokia situacija, kai sprendimo dėl viešojo intereso gynimo stadijoje pareigūnai nagrinėtų klausimą dėl jo pažeidimo iš esmės, neatitinka teisinės valstybės principo, kadangi teisingumą vykdo tik teismai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 49, 290 – 291 ir 442 straipsniais teismas
nutaria:
palikti nenagrinėta pareiškėjo A. K. skundo dalį dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 2VI-26 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo.
Atmesti pareiškėjo A. K. skundą likusioje dalyje.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.