- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- N-62-37-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01482-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 42.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties G. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Valstybinės kalbos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. spalio 8 d. nutarimu G. T. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą („Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas“) skiriant už tai 450 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda G. T., G. T. PĮ vadovei, skirta už tai, kad ši neįvykdė Inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 31 d. nurodymo Nr.38, reikalaujančio užtikrinti, kad Avižienių kaime esančios maisto prekių parduotuvės iškaboje nebūtų vartojama lenkų kalba.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs G. T. skundą, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, t. y. Inspekcijos nutarimu skirtą baudą pakeitė į įspėjimą. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Avižienių kaime esančios maisto prekių parduotuvės (Sudervės g. 17) iškaboje buvo vartojamos lietuvių ir lenkų kalbos: Maisto prekės/Sklep Spožywczy, nurodymą Nr.38 G. T. yra gavusi ir jo neįvykdė. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje nevertina nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos dalykas, nurodymas įsiteisėjęs, G. T. jo neskundė, todėl netenkintinas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teismo posėdyje pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių 3 punkto - teisėtumo patikros, be to, minimas norminis aktas nebuvo taikomas priimant skundžiamą nutarimą. Ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad G. T. laiku neįvykdė nurodyme keliamų reikalavimų ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 91² straipsnio 1 dalyje. Teismas nusprendė, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus tinkamai pasiekti skiriant G. T. įspėjimą.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, G. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjant jos bylą buvo būtina nustatyti, ar jai duotas nurodymas teisėtas, o to nepadarius negalima konstatuoti jos veikoje pažeidimo sudėtį. Taip pat nurodo, jog teismo nutartis nėra visapusiškai ir išsamiai motyvuota, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos skundo argumentų, atstovo paaiškinimų teisme bei byloje esančių įrodymų, turinčių esminių pasekmių bylos baigčiai.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Inspekcija prašo jį atmesti ir nurodo, jog apeliantė, tvirtindama, kad duotas nurodytas neteisėtas, nepateikia nei vieno tai pagrindžiančio įrodymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
G. T. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 91² straipsnio 1 dalį, kurioje inter alia įtvirtinta atsakomybė už Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymą. Taigi analizuojamam pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti, jog: pirma, duotas nurodymas teisėtas; antra, toks nurodymas neįvykdytas.
Administracinis kaltinimas apeliantei pareikštas už tai, kad ji neįvykdė Inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 31 d. nurodymo Nr.38, reikalaujančio užtikrinti, kad Avižienių kaime esančios maisto prekių parduotuvės iškaboje nebūtų vartojama lenkų kalba, taip pažeidžiant Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo 17 straipsnį, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 66 „Dėl garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinųjų taisyklių“ pakeitimo“. G. T. pripažįsta, jog duoto nurodymo neįvykdė, nes mano, kad jis neteisėtas (b. l. 1 – 4, 38 – 40). Taigi iš čia matyti, jog esminiu bylos nagrinėjimo aspektu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ir buvo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nurodymo Nr.38 teisėtumo bei pagrįstumas tyrimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr.N62-1735/2011, N62-2394/2011 ir kt.), ir kas pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje akcentavo, kad G. T. neįgyvendino savo teisės minėtą nurodymą skųsti, nors tokią galimybę turėjo, tačiau pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad asmeniui pateiktas raštiškas nurodymas, nereiškia, kad jis privalėjo būti skundžiamas kita nei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka, juolab, kai tokio nurodymo atskiros apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, t. y. tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino būtinų bylai teisingai išspręsti aplinkybių (ATPK 284 str. 1 d.), atitinkamai savo priimto procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo (ATPK 286 str.), todėl jis naikintinas perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
G. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.