Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. R. - T., jos atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Ž. B.,

išnagrinėjusi I. R. - T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. – T., eidama UAB „T.“ (toliau – ir Bendrovė) lažybų tarpininkės-kasininkės pareigas (2015 m. sausio 2 d. darbo sutartis Nr. 1398), veikdama pagal 2013 m. kovo 1 d. bendrovės direktoriaus D. G. patvirtintus bendrovės lažybų tarpininko-kasininko pareiginius nuostatus (toliau – ir Pareiginiai nuostatai), privalėdama sekti ir žinoti naujai priimamus Lietuvos Respublikos įstatymus bei galiojančių įstatymų pataisas ir papildymus, reglamentuojančius pareigybių vykdymo tvarką ir terminus (Pareiginių nuostatų 34 punktas), iš klientų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (Pareiginių nuostatų 25 punktas), vykdyti kitus, susijusius su tiesioginėmis pareigomis, tiesioginio vadovo nurodymus (Pareiginių nuostatų 23 punktas), tame tarpe vadovautis Lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02) 4 punktu, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių pateikti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), o taip pat Lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02) 4 punktu, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lošimų automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2017 m. liepos 14 d. įleido A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) į bendrovės B kategorijos lošimo automatų saloną ir lažybų punktą, esančius (duomenys neskelbtini), nors A. B. buvo pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2017 m. gegužės 12 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Tokiais savo veiksmais I. R. – T. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 21 dalies nuostatas, kuriose, be kita ko, numatyta, jog asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o, jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos; šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. – T. nurodė kaltės nepripažįstanti. Ji dirba UAB „T.“, pareigos – lažybų tarpininkė – kasininkė, pagrindinė darbo vieta yra Sodų gatvėje lošimo automatų salone. 2017-07-14 ji buvo laikinai išsiųsta į kitą bendrovei priklausantį lošimo automatų saloną, t. y. į (duomenys neskelbtini), kadangi reikėjo pavaduoti kolegę J. G., kuri tuo metu negalėjo dirbti. Įvykio dieną minėtame salone darbą pradėjo 16 val., dirbo iki 02 val. nakties. Kartu dirbo B. M., kuri tame salone dirbo jau seniai, apie metus laiko. Su B. M. kartu padirbo iki 19 val., o tada darbą tęsė viena. Iki 19 val. ji pati klientų netikrino, tą darė kolegė, kuri daugelį klientų pažinojo. I. R. – T. teismui nurodė tokio asmens kaip A. B. nepažįstanti, tačiau neneigia, kad jis 2017-07-14 lankėsi tame salone. Žiūrėjo vaizdo įrašus, matė, kad juose užfiksuotas vyriškis ir, jei jo tapatybė yra A. B., tai, vadinasi, jis tikrai buvo. Pabrėžė, kad ji pati tokio asmens dokumento netikrino, taip pat nesijungė prie programos ir nežiūrėjo, ar jis nėra įtrauktas į asmenų, Apribojusių savo galimybę lošti, registrą. Kaip minėjo, iki 19 val. netikrino nė vieno asmens. Ji pasitikėjo kolege, B. M. nurodė, kad asmuo yra nuolatinis klientas, jau anksčiau tikrintas, dėl ko pastarasis buvo įleistas. Neturėdama pagrindo abejoti kolegės žodžiais, pati jokio tikrinimo neatliko. Pareiga tikrinti asmens dokumentų bei įsitikinti, ar asmuo nėra pateikęs prašymo neleisti jam lošti, jai yra žinoma. Turėjo galimybę patikrinti tiek asmens dokumentą, tiek prisijungti prie Registro (buvo apmokyta, kaip atliekamas patikrinimas Registre). Atsakydama į atstovo klausimus, administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. – T. pažymėjo, kad viena augina 9 ir 6,5 metų vaikus, buvęs sutuoktinis vaikų auklėjime nedalyvauja, moka tik alimentus. Finansinė padėtis yra sudėtinga, moka kreditus, kurie buvo paimti santuokoje (t. 2, b. l. 18-22).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja B. M. parodė, kad ji dirba UAB „T.“ priklausančiame lošimo automatų salone, įsikūrusiame (duomenys neskelbtini). Jos pareigos – lažybų tarpininkė – kasininkė. 2017-07-14 šiame salone dirbo nuo 11 val. iki 19 val., nuo 16 val. iki 19 val. kartu su I. R. – T. Neneigia, kad 2017-07-14 A. B. lankėsi salone. Jai tas asmuo buvo žinomas, iki įvykio buvo mačiusi kelis kartus (1-2 kartus), atsimena, kad buvo tikrinusi, ar jis nėra įtrauktas į Asmenų, apribojusių savo galimybę lošti, registrą. Tikrino pagal jo paduotą asmens dokumentą, ji suvedė asmens kodą, tačiau sistemoje nebuvo jokių apribojimų. Kada buvo atliktas toks patikrinimas, liudytoja nurodyti negalėjo (iki įvykio A. B. ji buvo mačiusi prieš mėnesį ar savaitę, tikslaus laiko nurodyti negali). Kadangi toks asmuo buvo žinomas ir jau tikrintas, 2017-07-14 ji jo papildomai nebetikrino. Kolegė I. R. – T. klausė, ar toks asmuo yra patikrintas, ir ji pastarajai atsakė, kad taip, jau yra jį tikrinusi. Mano, kad tuomet, kai kai ji atliko patikrinimą, A. B. galėjo jai pateikti ne savo asmens dokumentą, kadangi tikrai atsimena, jog sistemoje nebuvo jokių įrašų apie tą asmenį (t. 1, b. l. 18-22).

ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Nurodyto straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą arba už lošimo organizatoriaus parengto ir Lošimų priežiūros tarnybos patvirtinto lošimų reglamento pažeidimus. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė. Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014).

I. R. - T. yra kaltinama pažeidusi Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas, kurios numato, jog asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas bei leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o, jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taigi tuo atveju, kai asmuo, pateikęs prašymą neleisti lošti, įleidžiamas į lošimų organizavimo vietas, kaip tik ir yra pažeidžiamos Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatos.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. – T. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo nusižengimo nepripažino. Apklausiama teisme parodė dirbanti UAB „T.“, lažybų tarpininkės – kasininkės pareigose. Pagrindinė jos darbovietė yra Sodų gatvėje esančiame automatų lošimų salone, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) automatų lošimų salone, lažybų punkte įvykio dieną dirbo pirmą kartą, kadangi tą dieną vadavo kolegę. Minėtame lošimų salone darbą pradėjo 2017-07-14, 16 val., dirbo kartu su kolege B. M. Su pastarąja kartu dirbo iki 19 val., per tą laiką pati nė vieno asmens dokumentų netikrino, tą darė jos kolegė, kuri daugelį klientų pažinojo, nes tame salone dirbo ne mažiau kaip metus laiko. Netikrino ir A. B., nes kolegė ją patikino, kad tą asmenį žino, jis buvo nuolatinis klientas, anksčiau jau tikrintas. Pilnai pasitikėjo kolege, todėl pati nei jo asmens dokumento neprašė, nei tikrino Asmenų, pribojusių savo galimybę lošti, registre, nors tokią galimybę turėjo (t. 2, b. l. 18-22). Tokias I. R. – T. nurodytas aplinkybes apklausiama patvirtino ir B. M., kuri pabrėžė, jog A. B. žinojo, iki įvykio dienos jis buvo lankęsis salone, ji buvo pastarąjį tikrinusi – pagal pateiktą asmens dokumentą ir suvestą kodą Registre nerado jokios informacijos apie taikomus apribojimus (kada konkrečiai buvo atliktas toks tikrinimas, B. M. įvardinti negalėjo), gali būti, kad asmuo jai pateikė ne savo asmens dokumentą (t. 2, b. l. 18-22).

Iš anksčiau išdėstytų I. R. – T. parodymų matyti, kad ji iš esmės neneigia ir pripažįsta, kad A. B. 2017-07-14 buvo įleistas į UAB „T.“ lošimų automatų saloną bei lažybų punktą, esančius (duomenys neskelbtini). Pastarosios pateiktas aiškinimas neva ji iš A. B. asmens dokumento nereikalavo ir netikrino, ar Registre nėra duomenų apie apribotą galimybę lošti, yra subjektyvus savo pareigos, tiesiogiai įtvirtintos bendrovės vidiniuose aktuose (Pareiginių nuostatų 25 punkte bei Lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą, taip pat lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo 4 punkte) aiškinimas. Tenka pastebėti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos I. R. – T. pozicija tyrimo metu buvo kitokia, t. y. rašytiniame paaiškinime ji buvo nurodžiusi, kad A. B. buvo tikrintas „mes jį patikrinome, jisai parodė savo asmens dokumentą ir jokio draudimo jam lošti nebuvo“ (t. 1, b. l. 65-67). 2018-07-05 posėdžio metu paprašyta paaiškinti tokius prieštaravimus, I. R. – T. nurodė esą paaiškinime ji kalbėjo visai apie kitą asmenį (jai buvo pateikta ir vaizdo medžiaga, tačiau, ir matydama įrašus, ji teikdama atsakymą galvoje turėjo visai kitą asmenį) (t. 2, b. l. 26-30). Kita vertus, sakydamas baigiamąją kalbą, jos atstovas nurodė dar kitokius argumentus – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskritai negalėjo patikrinti asmens dokumento, kadangi tame salone darbo vieta yra įrengta ne prie įėjimo durų, neturi kontakto su įeinančiais asmenimis. Be kita ko, sakydamas baigiamąją kalbą atstovas kėlė abejones, jog 2017-07-14 A. B. minimame salone galėjo ir visai nebūti, nes vaizdo įrašuose asmuo aiškiai neužfiksuotas ir pan.

Toks pozicijos nenuoseklumas rodo asmens siekį, panaudojant visus galimus argumentus, išvengti administracinės atsakomybės. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos, daro išvadą, kad I. R. – T. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje, pilnai pasitvirtino.

Grįsdamas I. R. – T. kaltę, teismas remiasi liudytojo A. B. pareiškime (t. 1, b. l. 21), rašytiniame paaiškinime (t. 1, b. l. 46-48) ir teismo posėdyje duotais parodymais (t. 2, b. l. 26-30). Apklaustas A. B. patvirtino 2017-07-14 lankęsis „T.“ lažybų punkte bei automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini) (tikslų laiką įvardino paaiškinime, kai peržiūrinėjo vaizdo medžiagą). Pastarasis kategoriškai parodė, kad nei viena iš tą dieną dirbusių darbuotojų (viena iš jų buvo I. R. – T.) neprašė jo asmens dokumento ir netikrino, ar jis nėra apribojęs savo galimybės lošti. Būtent tokį prašymą jis buvo pateikęs dar 2017-05-12. Kai jau buvo pralošęs 150 Eur, pats paklausė darbuotojų, kodėl niekas jo netikrina, tačiau jam I. R. – T. atsakė, kad nieko neprivalo tikrinti, visa informacija parašyta ant durų. Kaip pažymėjo liudytojas, jis tame salone prieš tai buvo lankęsis ne vieną sykį, tačiau asmens dokumento iš jo niekas niekada neprašė (t. 2, b. l. 26-30). Į bylą pateiktas A. B. sąskaitos išrašas, kuriame matyti jo nuimtos grynųjų pinigų sumos (t. 1, b. l. 22, 23), taip pat pateikta 2017-07-14 lažybų kortelės kopija, patvirtinanti asmens lankymosi faktą (t. 1, b. l. 20). Tai, kad A. B. buvo lošimų automatų salone, lažybų punkte, objektyviai matyti ir iš vaizdo medžiagos (prie bylos pridėta CD laikmenos). Tiesa, bebaigiant bylą atstovas suabejojo, kad tuose įrašuose yra būtent A. B., tačiau akivaizdu, kad tai yra tik deklaratyviai išsakyti teiginiai. Teismas A. B. matė teismo posėdyje, matyti, kad tas pats asmuo yra ir vaizdo įrašuose. Tyrimo metu A. B. buvo pateikti vaizdo įrašai, juos peržiūrėjęs, asmuo patvirtino, jog vaizdo įrašuose iš lošimų salono yra užfiksuotas būtent jis, apibūdino savo aprangą (t. 1, b. l. 46-48). Į bylą pateiktos ir dvi fotonuotraukos, kuriose lošimų salone užfiksuotas A. B. (t. 1, b. l. 34, 35). Jei vienoje nuotraukoje asmuo yra atsisukęs nugara, tai kitoje jis žiūri veidu į priekį, teismui nekyla jokių abejonių, kad tai yra tas pats asmuo, kurį teismas apklausė teismo posėdyje. Kita vertus, netgi pačios I. R. - T., ir B. M. neneigė, kad 2017-07-14 A. B. buvo minimame salone.

Iš Lošimų priežiūros tarnybos Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašo matyti, jog A. B. šiame registre įregistruotas nuo 2017-05-12, 14.34 val., terminas, per kurį neleidžiama lošti nurodytas iki 2116-05-12 (t. 1, b. l. 38). Iš Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro fizinio asmens tikrinimo veiksmų ataskaitos nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017-07-14, 00.00 val., iki 2017-07-14, 24.00 val., A. B. asmens kodas nebuvo tikrinamas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre (t. 1, b. l. 84, 85).

2015-01-02 darbo sutartis Nr. 1398 patvirtina, kad I. R. dirba UAB „T.“ lažybų tarpininke – kasininke (t. 1, b. l. 53-55). Lažybų tarpininko - kasininko pareiginių nuostatų 25 punkte nustatyta, kad lažybų tarpininkas privalo iš klientų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (t. 1, b. l. 59-62). Bendrovės „T.“ direktoriaus įsakymu Nr. 17/05/02 patvirtinto aprašo dėl Lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą, taip pat lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos 4 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga patikrinti lošėjų, ketinančių pateikti į lažybų punktą, lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. R. – T. 2017-07-04 įleido A. B. į UAB „T.“ B kategorijos lošimo automatų saloną ir lažybų punktą, esančius (duomenys neskelbtini), nors A. B. buvo pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2017-05-12 buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai dėl to, kad ji asmens netikrino pasitikėdama kolegės B. M. nurodymu neva pastarajai asmuo žinomas ir jau yra tikrintas, neatleido I. R. – T. nuo pareigos įleidžiant asmenį reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, siekiant patikrinti asmens, ketinančio patekti į lošimų automatų saloną, lažybų punktą, taip pat dalyvauti lošime duomenis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Tokios pareigos nevykdymas sudarė sąlygas patekti į B kategorijos lošimų automatų saloną ir lažybų punktą A. B., nors pastarasis jau nuo 2017-05-12 lošti nebegalėjo. Iš 2018-02-15 UAB „T.“ rašto matyti, kad nors ties įėjimu į kiekvieną minėtos bendrovės lošimų organizavimo vietą bei lošimų organizavimo vietose yra informaciniai/įspėjamieji užrašai apie tai, kas asmenys, įrašyti į Apribojusių savo galimybę lošti, registrą neturi teisės įeiti į lošimų organizavimo vietą bei lošti, taip pat, jog kiekvienas į lošimų vietą patekti norintis asmuo turi darbuotojui pateikti savo asmens tapatybės dokumentą, siekiant patikrinti, ar nėra įrašo Registre (ką užduodamas liudytojui A. B. klausimus, būtent akcentavo atstovas), tačiau apie tokį draudimą bei pareigą pateikti asmens dokumentą lankytojus informuoja būtent darbuotojos, dirbančios lošimų organizavimo vietose. Tame pačiame rašte Bendrovė pažymėjo nuolat vedanti mokymus dėl tikrinimo, organizuoja susitikimus su darbuotojais, siekiant detalizuoti darbuotojų pareigą tikrinti asmenis, ketinančius patekti į lažybų punktą, B kategorijos automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime. Be kita ko, Bendrovė nurodė ir tai, kad darbuotojos asmenų, įeinančių į bendrovės B kategorijos lošimų automatų salą ir/ar lažybų punktą, adresu (duomenys neskelbtini), tapatybę patvirtinančius dokumentus tikrina bendra nustatyta tvarka, jokių išimčių nėra ir iki 2017-07-14 nustatyta nebuvo (t. 1, b. l. 79-80). Tai tik papildomai rodo, jog I. R. – T., nereikalaudama iš A. B. asmens dokumento, priėmė subjektyvų sprendimą, niekaip nesuderinamą su Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatomis bei anksčiau nurodytų bendrovės vidinių aktų turiniu. Tuo pačiu pažymėtina, kad atstovas nepagrįstai teigia neva jo atstovaujamai nebuvo pareigos iš kiekvieno įeinančio asmens reikalauti tapatybės dokumento, kadangi Azartinių lošimų įstatymas tokios pareigos lošimo automatų salonams nenumato. Pasisakydamas dėl tokio atstovo teiginio, teismas pažymi, jog nagrinėjamas įvykis buvo B kategorijos lošimų automatų salone, lažybų punkte, t. y. tiek lošimo automatų salonas, tiek lažybų punktas yra vienu ir tuo pačiu adresu, iš esmės tose pačiose patalpose. Matyti, kad šiuo atveju Bendrovė organizuoja darbą taip, kad bendrovės lažybų tarpininkės-kasininkės bendrai prižiūri ir lažybų punkto, ir automatų salono veiklą. Kita vertus, iš anksčiau nurodytų Aprašų (dėl lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą, taip pat dėl lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną) matyti, kad juose yra reglamentuoti identiški reikalavimai, t. y. imperatyvi pareiga patikrinti asmens dokumentą, duomens registruose. Bylos įrodymai neginčytinai patvirtina, kad I. R. – T. netinkamai vykdė savo, kaip lažybų tarpininkės – kasininkės, pareigas, dėl ko A. B. buvo įleistas į lošimų saloną, lažybų punktą, nepaisant to, kad dėl pateikto prašymo jis buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Teismas daro išvadą, kad I. R. – T. pagrįstai inkriminuotas Azartinių lošimo įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatų nesilaikymas, o jos veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su ekonomika ir verslo tvarka), atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama I. R. - T. asmenybė (profesinio išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, vieną kartą bausta administracine tvarka, nuobauda nebegaliojanti). Už ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą įstatymas numato baudą nuo 1 500 iki 4 300 Eur. Teismo vertinimu, net ir minimali įstatymo numatyta bauda šiuo atveju būtų per griežta, dėl ko tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Minėtas įstatymo straipsnis kaip tik yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. R. – T. nusižengimo padarymo vietoje dirbo pirmą dieną. Nors pastarajai darbas lošimų organizavimo vietose ir nebuvo naujas, tačiau ji į (duomenys neskelbtini) esančius B kategorijos lošimo automatų saloną ir lažybų punktą atvyko pirmą kartą (vaduodama kitą darbuotoją), darbą pradėjo nuo 16 val. ir dirbo kartu su minėtoje lošimų organizavimo vietoje nuolat dirbusia B. M.. Teismas vertina tai, kad neteisėtam I. R. – T. elgesiui (jos neveikimui) įtakos turėjo B. M. nurodytos aplinkybės, kuriomis pastaroji patikino žinanti A. B. kaip nuolatinį lankytoją ir jau atlikusi šio patikrinimą. Pasitikėdama kolege, I. R. – T. priėmė sprendimą įleisti A. B. į automatų saloną, lažybų punktą, nors privalėjo pati pareikalauti iš pastarojo pateikti asmens dokumentą, siekdama įsitikinti, ar pastarasis nėra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Pati I. R. – T. yra išsiskyrusi, augina du mažamečius vaikus, dėl jos užvestos kelios vykdymo bylos, išieškant kreditinius įsipareigojimus (t. 2, b. l. 15, 16), atsižvelgiama į gaunamo darbo užmokesčio dydį (t. 2, b. l. 14). Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskyrus I. R. – T. beveik perpus švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytas minimalus baudos dydis. Teismo vertinimu, tokia pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda yra tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė yra proporcingi siekiamiems tikslams įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 134 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

I. R. – T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 800 eurų dydžio baudą.

Paskirtos 800 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant po nutarimo įsiteisėjimo mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Kompaktinius diskus (2 vnt.) su vaizdo įrašais palikti saugoti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.