Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2S-124-826/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2S-124-826/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01001-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Atsakovas
S. Š.
Ieškovas
J. Š.
Trečiasis asmuo
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-124-826/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01001-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Š. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2611-635/2019 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei S. Š., trečiajam asmeniui G. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nuginčyti tėvystę, nustatant, kad atsakovė nėra (duomenys neskelbtini) mirusio A. Č. duktė.

2. Ieškovė 2019 m. spalio 7 d. pateikė rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako nuo pareikšto ieškinio ir prašė bylą nutraukti. Nurodė, jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Prašė grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Prašė atsakovės turėtas išlaidas sumažinti, nes bylinėjasi dėl šio klausimo jau ne pirmą kartą, byla nesudėtinga, ilgai netruko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovei 75 procentus žyminio mokesčio, t. y. 84,75 Eur; priteisė atsakovei iš ieškovės 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui G. S. 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; panaikino teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo motyvai:

3.1. Nurodė, kad šalys turi teisę atsisakyti pareikštų reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja įstatymams. Ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Vadovaujantis dispozityvumo principu yra pagrindas priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio.

3.2. Nurodė, kad yra pagrindas sumažinti atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovei ir trečiajam asmeniui atstovavo advokatai, tačiau atsakovės bylinėjimosi išlaidos daugiau nei du kartus didesnės nei trečiojo asmens, nors visos šalys iš esmės vienodai dalyvavo bylos nagrinėjime. Atsakovės atstovas parengė tik vieną procesinį dokumentą ir dalyvavo viename teismo posėdyje ne itin sudėtingoje nereikalaujančioje specialių žinių byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovė S. Š. (toliau – apeliantė) prašė Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį pakeisti ir priteisti jai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria jai nepagrįstai sumažintinos iš ieškovės prašomos priteisti turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos žymiai mažesnės. Teismas neatsižvelgė į tai, jog būsimas teismo sprendimas galėjo turėti įtakos tik jos teisėms ir pareigoms. Trečiasis asmuo neteikė žodinių, rašytinių prašymų dėl liudytojų apklausos, neteikė užklausų Valstybinės teismo medicinos tarnybos DNR ir Serologijos laboratorijai dėl galimybės skirti DNR ekspertizę. Ji derėjosi su ieškove dėl taikos sutarties sąlygų sudarymo. Teismas pripažino, kad jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose numatytus dydžius ir jų neviršija. Savo procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, nevilkino proceso.

Atsiliepimas

5. Ieškovė J. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

6. Daugiau atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovei iš ieškovės priteista tik dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 180 Eur iki 800 Eur motyvuodamas tuo, kad trečiojo asmens turėtos išlaidos du kartus mažesnės, atsakovės atstovas parengė tik vieną procesinį dokumentą ir dalyvavo viename teismo posėdyje ne itin sudėtingoje nereikalaujančioje specialių žinių byloje. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog ji pagrindė savo turėtas išlaidas, jos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, ji tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl turi teisę į visos sumos priteisimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.

10. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

11. Šiuo atveju byla buvo baigta ieškovei teismui pateikus atsisakymą nuo pareikšto ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, mano, kad bylos proceso pirmosios instancijos teisme nutraukimas yra apeliantei palankus procesinis sprendimas. Todėl šiuo atveju ieškovė privalo atlyginti priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl pradėto civilinio proceso.

12. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), tai yra bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant klausimą dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

13. Atsakovė, prašydama priteisti jai šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas atlyginimą, pateikė teismui jas patvirtinančius dokumentus (CPK 98 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas advokatui ne už visą civilinės bylos nagrinėjimo procesą, bet už konkrečius faktiškai jo atliktus procesinius veiksmus, t. y. atsiliepimo parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje, susipažinimą su byla, teisines konsultacijas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (už atsiliepimo parengimą maksimalus dydis 2 339,25 Eur; kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, paaiškinimai maksimalus dydis 505,08 Eur; už dalyvavimą teismo posėdyje 2 val. maksimalus dydis 252,54 Eur), teismo vertinimu, nėra didelės atsižvelgiant į pateikto atsiliepimo į ieškovės ieškinio turinį, į kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį. Byloje nenustatyta, kad atsakovė savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo ir yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį bei kitus reikšmingus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų padidinimas iki 1 180 Eur (Rekomendacijų 2 punktas, CPK 3 straipsnio 7 punktas).

14. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimą, todėl skundžiama nutarties dalis keistina, nurodant, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 1 180 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

16. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti 360 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundo parengimą. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovės S. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovei S. Š. iš ieškovės J. Š. priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1 180 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. Š. iš ieškovės J. Š. 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Marius Dobrovolskis