Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1335-516/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
2S-1335-516/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Litnobiles“
Ieškovas
UAB „Enora“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1335-516/2009Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Litnobiles“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Enora“ ieškinį atsakovui UAB „Litnobiles“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Enora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Litnobiles“ 15 000, 00 Lt skolą, 2 539, 73 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo pinigines lėšas pareikštų reikalavimų sumai. Nurodė, jog atsakovas ilgą laiką nepadengia susidariusio įsiskolinimo, skolos nepadengimo motyvų nepateikia, įsiskolinimo suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies. Teismas ieškovo reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovui UAB „Litnobiles“ areštą 17 802, 83 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuojamu turtu. Nesant ar esant nepakankamai atsakovo turto, ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui teismas nusprendė taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę - piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui, areštą 17 802, 83 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui su areštuota pinigų suma atlikti bet kokias operacijas, išskyrus privalomus atsiskaitymus su valstybės, savivaldybės ar valstybės socialinio draudimo fondo biudžetais, ieškovu ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.

Teismas konstatavo, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo savo didelės apimties finansinių įsipareigojimų, į ieškovo raginimus geruoju sumokėti skolą nereaguoja, todėl sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Be to, teismo nuomone, turtinio reikalavimo suma nagrinėjamo ginčo atveju (17 802, 83 Lt) juridiniam asmeniui yra pakankamai didelė, todėl pripažįstama, kad tai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovo piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti atsakovo ūkinę – komercinę veiklą, apsunkinti atsiskaitymus su darbuotojais ir kitais kreditoriais, sukelti atsakovui neproporcingų nuostolių, todėl siekiant ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros ir vadovaujantis įstatymo nuostata, jog laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma negali viršyti pareikšto reikalavimo sumos, teismas pirmiausia areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o tik turto nesant ar jo nepakankant - pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esančias pinigines lėšas ar turtines teises 17 802, 83 Lt sumai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Litnobiles“ prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-07-27 nutartį panaikinti ir šį klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

ieškovo pateikti teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, nes atsakovas nėra gavęs jokio pranešimo, raginimo ar informacinio rašto, kad yra neįvykdęs kažkokių įsipareigojimų UAB „Enora“. Teigia, kad apeliantui apkritai nėra žinoma ši bendrovė, jokių kontraktų su šios bendrovės atstovais atsakovas neturėjo, todėl visiškai nesuprantama, kuo ieškovas grindžia savo teiginius, kad UAB „Litnobiles“ ilgą laiką nepadengia susidariusios įsiskolinimo, skolos nepadengimo motyvų nepateikia. Jokios skolos UAB „Litnobiles“ šiai bendrovei neturi;ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir leidžiančių daryti išvadą, jog jų nesiėmus, pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas, t.y. kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ir ieškinio kaina būtų didelė UAB Litnobiles“. Apeliantas pažymi, teismui ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų sustabdęs ūkinę – komercinę veiklą, turėtų kokių sunkumų, veiktų nestabiliai ir pan., todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie grėsmę galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui;apeliantas pažymi, kad jis jau 10 metų stabiliai vysto savo veiklą ir užima pirmaujančias pozicijas antikorozinių dangų, pardavimo ir konsultacijų teikimo Pabaltijo šalių įmonėms, rinkoje. Apelianto pateikti teismui finansiniai dokumentai rodo, kad atsakovo turimo turto ir įsipareigojimų santykis užtikrina gerą bendrovės finansinę padėtį, o pareikšto ieškinio suma bendrovei yra nedidelė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti; jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009).

Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.

Į aplinkybę, kad ginčas yra dėl didelės sumos, būtina atsižvelgti tuomet, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas, juridinio asmens įstatinis kapitalas yra žymiai mažesni už ieškinio sumą. Kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t.y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Atskirajame skunde apeliantas UAB “Litnobiles” nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo finansinę padėtį, kad jis yra patikima, stabiliai ir pelningai veikianti bendrovė. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas teismui pateikė 2009 m. birželio 30 d. UAB „Litnobiles“ balansą (b.l. 31) ir 2009 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b.l. 32).

Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2009 m. birželio 30 d. balanso, atsakovas 2009 m. birželio 30 d. turėjo 4 486 104 vertės turto, kurio didžiąją dalį sudarė ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas – 2 005614 Lt. Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 694,484 Lt, iš jų 1 145 261 Lt yra mokėtinos per vienerius metus. Pinigų bei piniginių ekvivalentų likutis 2009-06-30 dienai yra 101 414 Lt, bendrovės grynasis pelnas per pirmą pusmetį sudaro 205 132 Lt. Be to, iš teismui pateiktos Pažymos Nr. 09-01-2-57 „Apie turto vertės nustatymą“(b.l. 37) matyti, jog nekilnojamųjų daiktų administracinio pastato 10B2p ir sandėlio 11F1p nuosavybės teise priklausančių UAB „Litnobiles“ rinkos vertė vertinimo dieną (2009-01-23) yra 1 741 000 Lt.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tiek atsakovo pelnas, tiek ir atsakovo turtas žymiai viršija reikalavimo nagrinėjamoje byloje sumą, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad 17 802, 83 Lt reikalavimo įvykdymui ieškinio patenkinimo atveju egzistuoja kokia nors grėsmė, o nesant grėsmės, nėra pagrindo ir laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į tai, kad ginčijamoje nutartyje nenurodyti jokie kiti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą patvirtinantys motyvai, pirmosios instancijos teismo nutartis bei ja pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės laikytinos nepagrįstomis ir dėl to naikintinos (CPK 329str. 1d.). Klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovės UAB “Enora” prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Litnobiles atžvilgiu atmestinas.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Tačiau civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. ieškovo UAB „Enora“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB “Enora” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB “Enora” 6,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Dalia KačinskienėPetras Jaržemskis