Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-29 · Byla Nr. Ik-1801-629/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-29
Bylos Nr.
Ik-1801-629/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Mefodija Povilaitienė, Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos
Administracinė byla Nr. I-1801-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00027-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 29. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Gintaro Dzedulionio,

sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. D.,

dalyvaujant atsakovės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos atstovui Ruslanui Zadorinui (Ruslan Zadorin),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2011 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK VTV, atsakovė) Licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-3412 „Dėl A. D. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 10-8-IL-3412) bei įpareigoti Vilniaus apskrities VPK VTV Licencijavimo skyrių skubos tvarka vykdyti įsiteisėjusį Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, grąžinti pareiškėjui priklausančius ginklus bei pratęsti leidimo laikyti ir nešiotis ginklus galiojimą tam laikotarpiui, kuriuo pareiškėjas disponuoti ginklais negalėjo, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki teismo sprendimo priėmimo datos.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad du jam priklausantys ginklai buvo paimti 2010 m. rugsėjo mėn., kai pareiškėjo atžvilgiu Trakų rajono apylinkės prokuratūroje buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 str. 2 d. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. jį išteisino, bei nurodė, kad vienas ginklas – pistoletas „IZH 71H“ grąžintinas pareiškėjui po teismo nuosprendžio paskelbimo, o kitas ginklas – pistoletas „Glock 33“ grąžintinas po nuosprendžio įsiteisėjimo. Minėtas nuosprendis buvo apskųstas, tačiau 2011 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos teismas Trakų rajono apylinkės prokuratūros skundą atmetė kaip nepagristą.

Pasak pareiškėjo, remdamasis Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusios 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 41 str. 5 p., kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK VTV Licencijavimo skyrių su prašymu vykdyti teismo nutartį bei grąžinti priklausančius ginklus bei leidimą juos laikyti ir nešiotis, tačiau Vilniaus apskrities VPK VTV Licencijavimo skyrius mėnesį nagrinėjęs šį prašymą 2011 m. gruodžio 28 d. nusprendė nevykdyti teismo nutarties bei panaikino pareiškėjo leidimą laikyti ir nešiotis ginklus bei nurodė perduoti ginklus realizuoti Ginklų fondui.

Nurodė, kad Sprendimas Nr. 10-8-IL-3412 priimtas remiantis tuo, jog pareiškėjas neužtikrino jam priklausančio ginklo saugumo, tačiau atkreipė dėmesį, kad už tokį pažeidimą niekada nebuvo baustas, niekada nebuvo tikrinama, kaip jis laikosi saugumo reikalavimų ginklo laikymo vietoje. Anot apreiškėjo, faktas, kad jo ginklu galėjo pasinaudoti kiti nenustatyti asmenys yra tik prielaida, nes baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kulkos, apgadinusios elektros skydinę, galėjo buti iššautos iš jo ginklo. Paaiškino, kad buvo remtasi tik tūtelių buvimo vieta, nors net nebuvo nustatyta, kad rastos tūtelės ir žalą padariusios kulkos galėjo sudaryti vieną visumą, nenustatyta kurioje vietoje ir prieš kiek laiko tūtelės iššautos, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas neužtikrino savo ginklų saugumo.

Taip pat nurodė, jog Sprendime Nr. 10-8-IL-3412 vadovautasi teisybės neatitinkančiais faktiniais duomenimis, nes teigiama, jog 2011 m. kovo 11 d. pareiškėjas padarė pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 196 str.3 d., tačiau, pareiškėjo teigimu, jis už šį pažeidimą buvo baustas 2010 m. kovo 29 d., kai vykdydamas žurnalistinį eksperimentą į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus įsinešė kovinį ginklą, bei šį veiksmą nufilmavo, tuo parodydamas Seimo apsaugos aplaidų darbą. Nurodė, kad nuo šio įvykio pagal ATPK 36 str. yra praėję daugiau nei metai, todėl tai negali būti sunkinanti aplinkybė sprendžiant ginklų grąžinimo klausimą.

Pareiškėjo nuomone, Sprendime Nr. 10-8-IL-3412 teigiant, jog pašaliniai asmenys galėjo patekti į seifą, kuriame laikomi šaunamieji ginklai, klaidingai interpretuojama Vilniaus apygardos teismo nutartis, nes teismo posėdžio metu Vilniaus apygardos teisme liudytoja S. D. paaiškino, jog bute yra du seifai, kurių viename laikomi ginklai, o raktus yra mačiusi nuo kito seifo, kuriame laikomi dokumentai. Pažymėjo, kad jo ginklai ar šaudmenys niekada nebuvo nei prarasti, nei dingę, todėl teiginiai, jog pareiškėjas savo veiksmais kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas paaiškino, kad profesinę veiklą su ginklais vykdo nuo 2002 m. ir niekada nėra baustas už tokio pobūdžio pažeidimus nei su tarnybiniais, nei su asmeniniais ginklais.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus apskrities VPK VTV atsiliepime (b. l. 16–18) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Pasak atsakovės, iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties matyti, kad pareiškėjas ne visuomet užtikrindavo savo seifo, kuriame laikomi šaunamieji ginklai, saugumą, kadangi į seifą galėjo patekti pašaliniai asmenys ir pasinaudoti jam priklausančiu šaunamuoju ginklu. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad A. D. neužtikrino jam priklausančio šaunamojo ginklo saugumo, todėl Trakų rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. D. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 196 str. 3 d. požymių. Nurodė, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.

Paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo atsižvelgta į tai, kad 2010 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 196 str. 3 d. dėl to, kad 2011 m. kovo 11 d. jis Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose per atvirų durų dieną su savimi turėdamas jam priklausantį ginklą savigynai, pistoletą „Glock 33“, viešai jį demonstravo. Pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Taip pat rėmėsi minėto įstatymo 40 str. 1 d. 6, 10 p., 32 str. 3 d. Anot atsakovės, kadangi iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties matyti, kad A. D. ne visuomet užtikrindavo savo seifo, kuriame laikomi šaunamieji ginklai, saugumą, kadangi į seifą galėjo patekti pašaliniai asmenys ir pasinaudoti jam priklausančiu šaunamuoju ginklu, todėl kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 92.4 p. nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos. Atsakovės teigimu, pareiškėjas savo netinkamu elgesiu kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti skundą, jame nurodytais argumentais (b. l. 53–56). Taip pat pažymėjo, jog supranta, kad prašymas grąžinti ginklus šiuo metu negali būti tenkintinas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus apskrities VPK VTV atstovas Ruslanas Zadorinas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 53–56). Papildomai paaiškino, kad Sprendime Nr. 10-8-IL-3412 padaryta techninė klaida – nurodyta, kad aprašytas įvykis Seimo rūmuose įvyko 2011 m. kovo 11 d., nors turėjo būti 2010 m. kovo 11 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 10-8-IL-3412 „Dėl A. D. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. Trakų rajono apylinkės prokuratūroje buvo surašytas kaltinamasis aktas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 87-1-559-09, b. l. 97–98), kuriame A. D. kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. rugsėjo 9 d., apie 21 val., turėdamas tikslą tyčia sunaikinti svetimą turtą, atvyko prie gelžbetoninės elektros linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini) iš ST L-174, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) priklausančios AB „Rytų skirstomieji tinklai“, su savimi atsineštu legaliai laikomu pistoletu „Glock 33“ Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia iššovė aštuonis kartus į elektros energijos apskaitos skydą 687,82 Lt vertės ir elektros apskaitos skaitiklį 184,00 Lt vertės, taip tyčia sunaikino visuotinai pavojingu būdu AB „Rytų Skirstomieji tinklai“ priklausantį turtą viso už 871,82 Lt, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2 d.

Trakų rajono apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje A. D. kaltinamas įvykdęs minėtą nusikaltimą numatytą BK 187 str. 2 d., 2011 m. birželio 23 d. nuosprendyje (b. l. 39–42) konstatavo, kad tiesioginių įrodymų pagrindžiančių A. D. kaltę byloje nėra surinkta, todėl A. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą nėra įrodyta, o kaltinamasis A. D. pagal BK 187 str. 2 d. išteisintinas, neįrodžius jo veikoje nusikaltimo sudėties požymių. Tačiau teismas taip pat konstatavo, kad 2009 m. rugsėjo 9 d., apie 21 val., iš A. D. priklausančio ir legaliai laikomo pistoleto „Glock 33“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tyčia aštuonis kartus iššauta į gelžbetoninės elektros linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini) iš ST L-174, esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) priklausiusio AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar AB „Lesto“) elektros energijos apskaitos skydą, elektros apskaitos skaitiklį taip tyčia sunaikintas visuotinai pavojingu būdu AB „Rytų Skirstomieji tinklai“ priklausęs turtas viso už 871,82 Lt. Neįrodžius A. D. kaltės dėl BK 187 str. 2 d. nusikaltimo, teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 196 str. 3 d. požymių, t. y. teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas. Trakų rajono apylinkės teismas taip pat nusprendė pistoletą „Glock 33“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti A. D., o pistoletą „IZH 71H“ Nr. (duomenys neskelbtini) sugrąžinti paskelbus nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi minėtą Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį paliko nepakeistą (b. l. 22–24). Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad apklausus A. D. motiną S. D., ji parodė, kad seifas, kuriame jos sūnus laikydavo jam priklausantį šaunamąjį ginklą, yra jos sūnaus kambaryje, drabužių spintoje. Liudytoja parodė, kad ji retai eidavo į sūnaus kambarį. Užeidavo tik tada, kai naudodavosi rūbų spinta, kurioje buvo laikomi jos žieminiai rūbai, tačiau ji patvirtino, kad yra kelis kartus mačiusi raktų ryšulį, įkištą į seifo spyną. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog ši aplinkybė patvirtina, kad A. D. ne visuomet užtikrindavo savo seifo turinio saugumą, kadangi į seifą galėjo patekti pašaliniai asmenys ir pasinaudoti jam priklausančiu šaunamuoju ginklu.

2011 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK pateikė prašymą (b. l. 21), kuriuo prašė grąžinti jam nuosavybės teise priklausančius ginklus: pistoletą „IZH 71H“, Nr. (duomenys neskelbtini), dvi dėtuves ir 9 šovinius bei pistoletą „Glock 33“, Nr. (duomenys neskelbtini), dvi dėtuves bei šovinius bei pratęsti leidimo laikyti bei nešiotis ginklus galiojimo laiką tam laikotarpiui, kuriam jis buvo paimtas ir sustabdytas. Savo prašymą motyvavo tuo, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 str. 5 d. policijos įstaigos ginklus, ginklo priedėlius, šaudmenis, leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus paima, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl leidimo panaikinimo ar ginklo, ginklo priedėlio ar šaudmenų grąžinimo. Pažymėjo, kad yra pateikęs 2011 m. birželio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, be to, 2011 m. gruodžio 2 d. buvo paskelbta Vilniaus apygardos teismo nutartis.

Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenimis (b. l. 25–26), pareiškėjas 2007 m. spalio 22 d. buvo įtarimas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 str. 1 d. bei 300 str. 1 d., tačiau ikiteisminis tyrimas 2008 m. rugpjūčio 27 d. buvo nutraktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 34–36). Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenimis (b. l. 25–26), pareiškėjas taip pat buvo įtariamas 2009 m. rugsėjo 9 d. padaręs nuskalstamą veiką, nustatytą BK 187 str. 2 d.

Administracinių teisės pažeidimų ir įvykių registro duomenimis (b. l. 27–30), pareiškėjas 2002 m. sausio 28 d. baustas 75 Lt bauda pagal ATPK 124 str. 2 d. (nustatyto greičio viršijimas), 2002 m. spalio 28 d. buvo nubaustas 155 Lt bauda pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad 2002 m. spalio 23 d. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 13.10 p., 2003 m. balandžio 13 d. pareiškėjas pažeidė KET 273 p. ir buvo nubaustas 100 Lt bauda pagal ATPK 123 str., 2007 m. liepos 31 d. pareiškėjas buvo nubaustas 600 Lt bauda pagal ATPK 127 str. 1 d., 2010 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo nubaustas 100 Lt bauda pagal ATPK 196 str. 3 d. dėl to, kad 2010 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose per atvirų durų dieną su savimi turėdamas jam priklausantį ginklą savigynai, pistoletą „Glock 33“ Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teigė paaiškinime „vykdydamas žurnalistinį eksperimentą“ viešai jį demonstravo. 2010 m. gegužės 28 d. pareiškėjui buvo paskirta 460 Lt bauda pagal ATPK 196 str. 4 d. už tai, kad 2010 m. balandžio 30 d. 13 val. prie viešbučio „Narutis“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo su savimi šaunamąjį ginklą „Glock 33“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris matėsi kitiems asmenims, tačiau administracinio teisės pažeidimo teisena šiuo atveju buvo nutraukta.

Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2011 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 10-87-S-14663 (b. l. 31) nurodyta, kad A. D. patraukti administracinėn atsakomybės pagal ATPK 196 str. 3 d. dėl įvykio įvykusio 2009 m. rugsėjo 9 d. apie 21 val., kai A. D. neužtikrino jam priklausančio ginklo saugumo, nėra galimybės, kadangi, vadovaujantis ATPK 35 str. 4 d., priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai.

2011 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Sprendimu Nr. 10-8-IL-3412 (b. l. 4–5, 19–20), vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. ir 1 d. 10 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.4, 75.6, 81, 104 p., nusprendė panaikinti A. D. leidimą šaunamiesiems ginklams laikyti (nešiotis). Vilniaus apskrities VPK Sprendimą Nr. 10-8-IL-3412 motyvavo tuo, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. D. išteisino, neįrodžius jo kaltės dėl BK 187 str. 2 d. nusikaltimo, ir padarė išvadą, kad A. D. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 196 str. 3 d. (teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas) požymių. Sprendime Nr. 10-8-IL-3412 taip pat vadovautasi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi, kuria Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad A. D. neužtikrino jam priklausančio šaunamojo ginklo saugumo, todėl Trakų rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. D. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 196 str. 3 d., požymių. Sprendime Nr. 10-8-IL-3412 nurodyta, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Nurodyta, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo atsižvelgta į tai, kad 2010 m. kovo 29 d. A. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 196 str. 3 d. dėl to, kad 2011 m. kovo 11 d. jis Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose per atvirų durų dieną su savimi turėdamas jam priklausantį ginklą savigynai, pistoletą „Glock 33“, Nr. (duomenys neskelbtini), viešai jį demonstravo, nors pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 1 p. A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties matyti, kad A. D. ne visuomet užtikrindavo savo seifo, kuriame laikomi šaunamieji ginklai, saugumą, kadangi į seifą galėjo patekti pašaliniai asmenys ir pasinaudoti jam priklausančiu šaunamuoju ginklu. Dėl to kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Remdamasis išdėstytu Vilniaus apskrities VPK padarė išvadą, kad A. D. savo veiksmais kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai.

2011 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apskrities VPK VTV raštu Nr. 10-S-23252 (b. l. 3) pareiškėjas buvo informuotas apie Sprendimą Nr. 10-8-IL-3412.

Kaip matyti iš Sprendimo Nr. 10-8-IL-3412, atsakovė šį sprendimą priėmė vadovaudamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p., kuriame nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 172 redakcija) 92.4 p. taip pat nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Taigi darytina išvada, jog leidimas nešiotis ir laikyti ginklą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. pagrindu gali būti panaikintas nustačius dvi sąlygas: 1) asmuo naudojosi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir 2) tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pagal minėto įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis taip pat panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėtina, kad ABTĮ 14 str. 1 d. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaip matyti iš įsiteisėjusio Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžio (b. l. 39–42), teismas konstatavo, kad kaltinamojo A. D. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo nurodyto ATPK 196 str. 3 d. (teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas) požymių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi taip pat padarė išvadą, jog A. D. ne visuomet užtikrindavo savo seifo turinio saugumą, kadangi į seifą galėjo patekti pašaliniai asmenys ir pasinaudoti jam priklausančiu šaunamuoju ginklu (b. l. 22–24).

Atsižvelgiant į Trakų rajono apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas naudojosi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus.

Taisyklių 98 p. reglamentuoja, kad ginklo savininkas, naudotojas ginklą laiko, saugo, nešiojasi, perveža ir naudoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. įtvirtinta ginklų, šaudmenų savininkų ir naudotojų pareiga užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

LVAT 2012 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-118-12 yra išaiškinęs, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad šiuo įstatymu saugojimas yra traktuojamas kaip pakankamai savarankiška ginklų ir šaudmenų apyvartos dalis. Lingvistiniu metodu aiškinantis žodžio „saugoti“ reikšmę, pažymėtina, kad pirmoji (ir pagrindinė) šio žodžio reikšmė yra „ginti nuo pavojų, nykimo, prižiūrėti, sergėti“ (žr.: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1993 m., interneto tinklalapių http://www.zodynas.lt, http://www.balsas.lt duomenys). Tai leidžia daryti išvadą, jog aukščiau nurodyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės 32 str. 3 d. numatyta pareiga užtikrinti ginklų ir šaudmenų saugojimą kyla iš įpareigojimo asmeniui pasirinkti tokį elgesio būdą, kad jo turimi ginklai (šaudmenys) būtų apginti nuo bet kokio sugadinimo ar praradimo.

Kaip jau minėta, tiek Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nuosprendyje, tiek ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje konstatavo, jog A. D. ne visuomet užtikrindavo savo seifo turinio saugumą, kadangi į seifą galėjo patekti pašaliniai asmenys ir pasinaudoti jam priklausančiu šaunamuoju ginklu. Be to, minėtame nuosprendyje bei nutartyje taip pat buvo konstatuota, jog yra pakankamai duomenų, jog į elektros energijos apskaitos skydą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., 2009 m. rugsėjo 9 d. vakare buvo šaudyta iš A. D. priklausančio pistoleto „Glock 33“ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, kas šaudė iš minėto pistoleto, nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas neužtikrino savo seifo turinio saugumo ir dėl to kilo grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, taigi A. D. pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d. nustatytą bendro pobūdžio pareigą užtikrinti ginklų ir šaudmenų saugojimą, tuo labiau, kad tokia pareiga logiškai kyla iš pačių ginklų, kaip ypatingos reikšmės daiktų, kurių apyvarta ribojama visuomenės ir valstybės saugumo, žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugos poreikių (Ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 str. 3 d., 4.51 str.), specialaus teisinio statuso ir teisės aktuose keliamų padidintų reikalavimų ginklų bei šaudmenų savininkams ir naudotojams (pavyzdžiui, Ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18, 30, 31 str.).

Teismo vertinimu, tai kad pareiškėjas šiuo atveju nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 196 str. 3 d., nes nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo buvo praėję daugiau kaip dveji metai, nepaneigia fakto, kad, kaip konstatavo Trakų rajono apylinkės teismas bei Vilniaus apygardos teismas, pareiškėjas nesilaikė ginklų saugojimo reikalavimų.

Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas ir vėliau, 2010 m. kovo 29 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 196 str. 3 d., nes nesilaikė Ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 1 d. 1 p. reikalavimų trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų.

Tokiu būdu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta sąlygų visuma, sudaranti pagrindą taikyti Ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p., – t. y. nustatyta, kad pareiškėjas naudojosi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, bei Ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p., – t. y. policija turi duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad 2011 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 10-8-IL-3412 „Dėl A. D. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo A. D. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiMilda VainienėMefodija PovilaitienėGintaras Dzedulionis