- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-481-366-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.: 1A-481-366/2010
Teisėja Rita Bilevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
2010 m. lapkričio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-11 nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. nubaustas šešiasdešimties parų arešto bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad 2010-04-27 dieną, apie 15.20 val., iš alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pasikėsino atvirai pavogti svetimą – B. S. individualiai įmonei priklausantį turtą – metalinę alaus statinę su alumi bendros 380 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes permetęs per tvorą, nesugebėjo statinės toliau nusinešti ir buvo sulaikytas.
M. S. skundžia 2010-05-11 Panevėžio mesto apylinkės teismo nuosprendį, ir nors aiškiai savo reikalavimo apeliaciniame skunde nesuformulavo, iš atskirų apelianto teiginių, jog jis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, o nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, matyti, kad apeliantas faktiškai prašo švelninti jam paskirtą bausmę.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajam M. S., teismas bausmių skyrimo taisyklėmis vadovavosi tinkamai. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, pavojingumo laipsnį - BK 178 str. 2 d. numatyta veika yra apysunkis nusikaltimas, pasibaigė pasikėsinimo stadijoje. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto skunde nurodomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog M. S. prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir į tai, ką vėl gi apeliantas nurodo savo skunde, jog nusikalstama veika reali žala nepadaryta.
M. S. jau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, yra baustas administracine tvarka, nedirba, nusikalstamą veiką padarė palyginus po nedidelio laiko tarpo po to kai atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį. M. S. kėsinosi padaryti atvirąją vagystę, todėl ši veika pavojingesnė, nors ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Iš teistumų M. S. išvadų nepadarė. Todėl pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., jam pagrįstai skirta arešto bausmė, kurios dydį teismas nustatė artimą šios bausmės vidurkiui. Labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.