Šiaulių apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovams G. G. ir B. G. dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

išvadą, kad šie dokumentai buvo perduoti atsakovams, nes kitaip nebūtų buvusios galimybės perrašyti žirgus Lietuvos žirginio sporto sąjungoje. Tai matyti iš Tarptautinės žirginio sporto federacijos _FEI internetinio puslapio, kuriame atsakovas G. G. nurodytas kaip ginčo žirgų savininkas. Teismui pateiktame C. S. atsiliepime į ieškovo ieškinį Vokietijos teisme nurodoma, kad dokumentai liko pas ieškovą. Daiktai iš neteisėto valdymo išreikalaujami iš nesąžiningo įgijėjo visais atvejais. Jo nesąžiningumas vertinamas atsižvelgiant į asmens profesiją, amžių, išsilavinimą, jo galimybę suprasti esmines aplinkybes. Atsakovai žirgų nebeturi, todėl ieškovas reikalauja nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas irškinys atmetamas.

Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, neteisėtai įsigijus ieškovui priklausančius 3 žirgus. Visus 3 pirkimo-pardavimo sandorius sudarė atsakovas G. G. ir komisionierius D. C. S., įgaliotas ieškovo pagal Komiso sutartį. Ž. I. ir A. 25 buvo grąžinti komisionieriui, o žirgą D. S. atsakovas G. G. pardavė į Rusiją.

Dėl nuostolių, reikalaujamų už žirgus I. ir A. 25

Teismui pateikta Pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu D. C. S., veikdamas pagal Komiso sutartį, pardavė atsakovui G. G. ieškovo nuosavybės teise priklausančius žirgus I. ir A. ( 23–25 b.l., 2 t.). Šioje sutartyje buvo numatyta galimybė grąžinti žirgus komisionieriui. 2009-01-05 Pirkimo-pardavimo sutarties 2.4.4 ir 4.2.3 punktų pagrindu atsakovas G. G. grąžino minėtus žirgus pardavėjui ( 26 b.l., 2 t.). Teismas sprendžia, kad už žirgus atsakovas G. G. tapo neatsakingas, todėl jokio nuostolių ieškovas nebegali.reikalauti. Liudytojas D. C. S. teismo posėdyje patvirtino, kad žirgas A. 25 yra jo žirgyne Vokietijoje, žirgą I. jis pardavė Turkijoje (70 b.l., 3 t.). Teismui pateiktas D. C. S. prašymas Lietuvos žirginio sporto federacijai, kuriame jis patvirtino, kad žirgai I. ir A. 25 buvo atvežti treniruotis pas G. G., o pastarojo vardu buvo registruoti dėl to, kad būtų paprasčiau vežioti juos į varžybas užsienyje. ( 56 b.l., 2 t.). Įvertinus šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad šioje reikalavimų dalyje ieškovas nepagrįstai reikalauja atlyginti nuostolius, nustačius, kad atsakovai dėl to nėra atsakingi.

Dėl nuostolių, reikalaujamų už žirgą D. S..

Pateikdamas ieškinį, 2010 m. liepos 13 d., ieškovas reikalavo iš atsakovų G. G. ir B. G. grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo 4 žirgus ( 1–6 b.l., 1 t. ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad savininkas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, be kitų aplinkybių, privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją. Tada jis turi galimybę atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002). Patikslintame ieškinyje, kuris buvo nagrinėjamas 2011 m. kovo 9 d., ieškovas pareikalavo iš atsakovų priteisti nuostolių. Kadangi kumelė A. 25 ir kumelė I., kaip jau nustatė teismas, yra grąžintos komisionieriui, galima būtų spręsti ginčą tik dėl eržilo D. S.. Tačiau teismas pripažįsta, kad komisionierius D. C. S. šį eržilą atsakovui G. G. pardavė 2009 m. sausio 6 d. ( 27–30, 2 t.). Sutartis buvo sudaryta Lietuvoje, tokiu atveju galioja būtent šios šalies CK normos. Sandorio metu tebegaliojo Komiso sutartis tarp ieškovo (komitento) ir komisionieriaus D. C. S., kuri buvo nutraukta tik 2009-01-21 ( 25–26, 1 t.). Pirkimo-pardavimo sandorio niekas neginčijo. Pagal CK 6.782 straipsnio 1 dalies nuostatas prisiimtą pavedimą komisionierius privalo įvykdyti naudingiausiomis komitentui sąlygiomis pagal komitento nurodymus.. Teismui yra pateikta Komiso sutartis ir jos vertimas ( 7 -22 b.l., 1 t.), kuriame matyti, jog žirgas D. S. turėjo būti parduotas už 20000 EUR. Teismas sprendžia, kad šioje situacijoje ieškovas turi teisę reikšti pretenzijas tik komisionieriui. Ieškovas buvo atstovaujamas tinkamai, jo interesus atstovavo kvalifikuoti advokatai. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog ieškovas yra pradėjęs civilinį ginčą su komisionieriumi Vokietijoje, šioje byloje jis reikalauja iš pastarojo grąžinti visus 8 ginčijamus žirgus, tame tarpe ir šioje byloje nurodytus žirgus. Teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą ir pavedė ieškovo atstovei pateikti papildomą informaciją apie ginčo Vokietijos teisme eigą. Duomenų apie tai, kad ieškovas atisakė reikalavimų grąžinti žirgus, nepateikta. Tokiu atveju ieškovas elgiasi nesąžiningai, iš esmės reikalaudamas ir turto, ir nuostolių..Teismas neturi jokio pagrindo detaliau analizuoti santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir šioje byloje apklausto liudytojo D. C. S., kadangi ieškovo apsisprendimu šis asmuo jokiu procesiniu asmeniu į nagrinėjamą civilinę bylą neįtrauktas. Pirkimo-pardavimo sutarčių, susijusių su žirgu D. S. įsigijimu, teismas taip pat neturi pagrindo analizuoti, kadangi pats ieškovas jų neginčija.

Teismas taip pat pripažįsta, kad ieškovas nepagrindė jokių reikalavimų, patvirtinančių bet kokius netinkamus B. G. veiksmus jo atžvilgiu. Jokių sandorių atsakovas B. G. nesudarinėjo, duomenų apie padarytus nuostolius ieškovui nepateikta. Pats faktas, kad su ieškovo nurodytais žirgais varžybose dalyvavo atsakovas B. G., savaime nereiškia, kad ieškovui tuo buvo padaryti nuostoliai.

Dėl dalies reikalavimo atsisakymo.

Ieškovo atstovė pateikė prašymą dėl dalies reikalavimų atsisakymo. Atsakovų atstovė neprieštaravo dėl šio prašymo tenkinimo. Teismas daro išvadą, kad tokio atsisakymo priėmimas ir bylos šioje dalyje nutraukimas yra galimas (CPK 139, 293 straipsnio 1 dalies 10 punktas) Tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).. Advokatė patvirtino, kad tokio veiksmo pasekmės ieškovui žinomos. Teismas daro išvadą, kad tai gali būti išsprendžiama priimant sprendimą. Kartu išsprendžiamas klausimas ir dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nutraukimo UAB “Asektas” atžvilgiu.

2010 m. lapkričio 5 d. patikslintu ieškiniu ieškovas buvo pareiškęs reikalavimus ir atsakovui UAB “Asektas” ( 58–63 b.l., 2 t.). Nagrinėjant bylą pagal paskutinį patikslintą ieškinį, šis atsakovas nebebuvo nurodytas. Nors raštu ieškovo atstovė nenutodė, kad atsisako reikalavimų šio atsakovo atžvilgiu, tačiau tai galima spręsti iš jos veiksmų. Tokiu atveju šio atsakovo atžvilgiu byla nutrauktina ( CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atmetant ieškinį, iš ieškovo priteisiamos bylinėjiomosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).. Jas sudaro atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis) ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismui pateiktos advokatės Kristinos Pugačienės sąskaitos už teisinę pagalbą ( 44-45 b.l., 2 t.). Taip pat pateikti įrodymai, kad pagal šias sąskaitas atsakovai B. G. ir G. G. sumokėjo už atstovavimo išlaidas po 1000 Lt ( 46-47 b.l., 2 t.). Ieškovo iniciatyva atsakovu buvo įtraukta UAB “Asektas”. Nors vėliau ieškovas reikalavimų jam atsisakė, UAB “Asektas” taip pat turėjo atstovavimo išlaidų. Pagal pateiktą sąskaitą ir banko pavedimą daroma išvada, kad advokatei buvo sumokėta 600 Lt ( 65-66 b.l., 3 t.). Šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovo. Atsakovo iniciatyva buvo kviečiama vertėja, tačiau šių išlaidų priteisti atsakovai neprašė. Iš ieškovo valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 52,56 Lt (100 b.l.,1 t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovams B. G. ir G. G. dėl 217526 Lt nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovui B. G. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir G. G. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovui UAB „Asektas“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. D. 52,56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nutraukti civilinę bylą atsakovo UAB „Asektas“ (įmonės kodas 145450280, buveinė Rūdės g. 9, Šiauliai) atžvilgiu.

Priimti ieškovo A. D. atsisakymą nuo ieškinio dalies, kuria buvo prašoma priteisti 103584 Lt nuostolių už eržilą Q. J. ir šioje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą.

Grąžinti ieškovui A. D. 2304 Lt sumokėto žyminio mokesčio, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.