Utenos apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Molėtų r., Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusios, neteistos, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2015-04-10 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP-8, kuriame nurodyta, kad ji pažeidė teisės aktuose nustatytą teritorijų planavimo sąlygų išdavimo procedūrą, t.y. nesilaikydama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. Dl-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (redakcija galiojusi nuo 2012-11-23 iki 2014-01-18) (toliau -Tvarkos aprašas) 14 punkto nuostatų, 2014-07-25 parengė neteisėtas planavimo sąlygas Nr. P14(19.24)-30 (2013 m. rugpjūčio 14 d. planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. P14(19.24)-87 patikslinimas), (toliau - Planavimo sąlygos) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajam planui (toliau - Detalusis planas) rengti.

Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad planavimo sąlygų išdavimas - procedūra, kurios metu planavimo sąlygas išduodanti institucija per nustatytą laiką pateikia pareiškėjui nustatyta forma (2, 5, 7 ir 10 priedai) parengtas Planavimo sąlygas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 punktu ir jo 5 priede įtvirtinta Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti forma, planavimo sąlygų išdavimo procedūra apima ir planavimo sąlygų parengimą. Planavimo sąlygas parengė savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresnioji specialistė A. U., kuri negalėjo parengti Planavimo sąlygų, kadangi jose nurodytas planavimo tikslas prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir Molėtų rajono bendrojo plano, patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008-06-19 sprendimu Nr. Bl-111, (toliau - Bendrasis planas) sprendiniams. Planavimo sąlygų 6 punkte nurodyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla - pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio paskirties žemės į kitą paskirtį, bendro naudojimo teritorijos (botanikos ir zoologijos sodų įrengimas). Dalis miško žemės sklypo bus verčiama kitomis naudmenomis. Gyvenamojo namo paskirtis keičiama su galimybe iki 50 proc. bendro jo ploto naudoti gyvenamajai paskirčiai. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. To paties straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti. O Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytuose miškuose miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama, jeigu šio straipsnio 1 d. 1-6, 8 punktuose nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose.

Inspekcija nustatė, kad pagal Miškų kadastro duomenis tame žemės sklype (kadastro Nr. 6228/0001:581) esantys miškai priskirti prie IV grupės ūkinių miškų. Gi Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nėra nurodyti IV grupės ūkiniai miškai.

Pagal Bendrojo plano sprendinius šis žemės sklypas patenka į Rekreacinių vietovių zoną (III-Rž), kurioje nenumatytas bendrojo naudojimo teritorijų formavimas ir (ar) botanikos ir zoologijos sodų įrengimas. Tad Planavimo sąlygose nurodytas planavimo tikslas pažeidžia Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatą ir prieštarauja bendrojo plano sprendiniams. O minėtos Tvarkos aprašo 14 p. be kita ko, nustatyta, kad jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės nuostatoms, planavimo sąlygos ir/ar planavimo sąlygų sąvadas neišduodami.

Tad teigiant, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresnioji specialistė A. U. parengdama neteisėtas Planavimo sąlygas pažeidė Tvarkos aprašo 14 punktą, Miškų įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatą ir Bendrojo plano sprendinius, patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 189¹⁶ str. 1 d. (b.l. 23-24).

A. U. nei jai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jai buvo duotas vyriausiojo architekto nurodymas parengti sąvado sąlygų patikslinimą ir ji negalėjo to neparengti, bet tų sąlygų ji neišdavė. 2015-04-10 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gavusi Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo G. P. žodinį pavedimą parengti 2013-08-14 planavimo sąlygas L. K. jos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajam planui rengti patikslinimą, ji surinko visą reikiamą dokumentaciją ir 2014-07-25 jas parengė 2013-08-14 Planavimo sąlygų sąvado detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti Nr. P21(19.24)-65 patikslinimas Nr. P21(19.24)-35, kuris buvo patvirtintas. Kad būtent ji rengė planavimo sąlygų sąvado patikslinimą yra nurodyta sąvado 6 punkte. Paaiškinime teigė, kad priešingai nei traktavo Inspekcijos specialistė, Sąvadas ir sąlygos jos buvo parengtos laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų, jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta (b. l. 25-26). Vėlesniame teismui teismui pateiktame paaiškinime dar kartą pažymėjo, kad su protokolu nesutinka. Esą LR ATPK 189¹⁶ str. 1 d. numatyta atsakomybė už planavimo sąlygų išdavimo procedūrų pažeidimą, o ne už parengimą. Būtent vyriausiasis architektas atsakingas už tų sąlygų išdavimą arba motyvuotą atsisakymą jas išduoti, tai jis kontroliuoja sąlygų rengimo procedūrų atitikimą teisės aktų reikalavimams ir duoda atitinkamus valdingus nurodymus. O rengimo procedūras atliekantis tarnautojas jos manymu galėtų būti traukiamas tik drausminėn atsakomybėn. Tvirtino, kad Inspekcija nenustatė minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi nėra LR ATPK 189¹⁶ str. 1 d. nurodyto pažeidimo fakto, ji buvo tik planavimo sąlygų rengėja, o sprendimą priėmė vyriausiasis architektas, tad jos veiksmuose kaltės nėra ir prašė nutraukti administracinę teiseną jos atžvilgiu (b.l.30-32).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė D. B. teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, kad planavimo sąlygų išdavimo procedūrą iš esmės apibrėžia 2004-04-07 LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas planavimo sąlygų išdavimo aprašas. Pagal šį aprašą planavimo sąlygų procedūra apima ne tik planavimo sąlygų sprendimo išdavimą, kaip klaidingai interpretavo A. U., bet ir jų parengimą. O jas parengė būtent ji. Jeigu planavimo tikslai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, jos neturi būti išduotos, kaip šiuo atveju, kai 2014-07-25 parengtose planavimo sąlygose planavimo tikslai ir uždaviniai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokole paminėtiems teisės aktams, todėl neturėjo būti išduotos. Planavimo tikslas akivaizdžiai prieštarauja bendro plano sprendiniams ir miškų įstatymo nuostatoms, nes ginčo sklypas (L. K.) pagal bendrojo plano sprendinius patenka į rekreacinę zoną, kurioje negali būti formuojamos bendro naudojimo teritorijos ir ten įrengtas botanikos ir zoologijos sodas. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-05-02 nutartimi konstatavo, jog tame sklype, miško žemėje, pastatytas gyvenamasis namas pagal neteisėtai išduotą statybą leidusį dokumentą ir turi būti nugriautas. Gi savivaldybės administracija 2014-07-25 išduodama sąlygas kreipėsi į Inspekciją dėl taikos sutarties sudarymo byloje ir Inspekcija prieš tai turėjo patikrinti išduotas planavimo sąlygas. Atlikus patikrinimą ir buvo nustatyti pažeidimai, už ką A. U. patraukta administracinėn atsakomybėn, kaip, beje ir vyriausiasis architektas. Teigė, kad planavimo sąlygos galėjo būti išduotos, jeigu jomis būtų numatoma rengti detalųjį planą keičiant žemės paskirtį į žemės ūkio ar kitą, tačiau nagrinėjamu atveju planavimo sąlygose nurodyta, kad planavimo tikslas pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį į kitą – bendro naudojimo teritorijoms formuoti. 2011-07-01 įsigaliojus naujiems Miškų įstatymo 11 str., pakeitimams, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis tapo išimtiniu. Ir toks planavimo tikslas neatitinka miškų įstatymo nuostatų. Pagal Planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 8 punktą institucija jas išduodama turi vadovautis savo kompetencija ir įvertinti planuojamų teritorijų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Šiuo nagrinėjamu atveju tai nebuvo įvertinta.

Nepaisant A. U. kaltės neigimo, ji pagrįstai yra patraukta administracinėn atsakomybėn kaip nesilaikiusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti 14 punkto ir parengusi L.K. neteisėtas planavimo sąlygas. Visiškai sutiktina su tuo, kad pagal Aprašo 4 punktą planavimo sąlygų išdavimas – procedūra, kurios metu planavimo sąlygas išduodanti institucija per nustatytą laiką pateikia pareiškėjui (šiuo atveju- L.K.) nustatyta forma parengtas planavimo sąlygas. Iš to seka, kad nustatyta forma parengtos planavimo sąlygos įeina į planavimo sąlygų išdavimo procedūrą ir konstatuotina, kad A. U. pažeidė LR ATPK 189¹⁶ str. 1 d., kadangi ji 2014-07-25 parengė neteisėtas planavimo sąlygas, o pagal Aprašo 14 punktą, jei planavimo sąlygos prieštarauja teisės aktų reikalavimams, jos neturi būti išduodamos. Šiuo atveju yra akivaizdus prieštaravimas LR Miškų įstatymo 11 str. nuostatoms, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniojo specialisto, taigi A. U. pareigybės aprašymo 11 punkte kaip viena pagrindinių pareigų nurodyta rengti paraiškas sąlygoms gauti nustatyta tvarka bei išduoti sąlygas teritorijų planavimo dokumentams rengti. Taip pat 20 punkte nurodyta, kad ji atsako už parengtų ir pateiktų dokumentų projektų pagrįstumą, pateiktų dokumentų duomenų tikrumą. Su pareigybės aprašymu ji supažindinta pasirašytinai dar 2007m.(b.l. 13-14).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo (kaip ir planavimo sąlygos (sąlygų sąvadas) yra administracinis teisės aktas, kuriuo sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos tiek planavimo organizatoriui, tiek teritorijos planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai planuojant konkrečią teritoriją (2005 m. kovo 24 d nutartis administracinėje byloje Nr. A8–324/2005).

Todėl teismas daro išvadą, kad proceso metu surinkta pakankamai A. U. kaltės įrodymų, jog ji įvykdė LR ATPK 189¹⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, 2014-07-25 vyriausiojo architekto G. P. neteisėtai išduotomis L. K. Planavimo sąlygomis detaliojo teritorijų planavimo dokumentams rengti, kas konstatuota 2015-06-04 Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimu adm. byloje Nr. A2-11-192-964/2015 ir G. P. už tai irgi paskirta administracinė bauda, 2014-10-15 Inspekcijos privalomuoju nurodymu Molėtų rajono savivaldybės administracijai, kita byloje esančia medžiaga (b.l. 4-6, 10-12). Nutraukti administracinę bylą nėra pagrindo.

Pagal LR ATPK 189¹⁶ str. 1 d. teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo sąlygų ar reikalavimų žemės valdos projektui rengti išdavimo procedūrų pažeidimas ar neteisėtas atsisakymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas ar reikalavimus žemės valdos projektui rengti užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Skiriant A. U. baudą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę – ji anksčiau nebausta, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 189¹⁶ str. 1 d., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. U., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius LR ATPK 189¹⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jai 144 EUR (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į VMI sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 6406. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjai gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjai teks mokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.