Telšių apylinkės teismo nutarimas

2018-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-579-853/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
A17.-579-853/2018
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00216-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Pažeidėjas
J. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-579-853/2018Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00216-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.4; 1.5.5; 18.13; 21.9.10; 21.9.11 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei ir Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamajai J. B.,viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), našlės, turinčios aukštesnįjį išsilavinimą, vykdančios individualią veiklą, baustos administracine tvarka, teistos, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2018 m. rugpjūčio 27 d. 15.34 val., name adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2,34 promilių girtumas), iškvietė policiją žinant, kad pagalba nereikalinga. Tokiais savo veiksmais J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. B. paaiškino, kad nepripažįsta padariusi nusižengimo, nes niekada nėra kvietusi policijos be reikalo. Paaiškino, jog buvo pas gimines. Nuėjo pas K. N. ir jos vyrą J., adresu (duomenys neskelbtini), kur norėjo su jais pakalbėti apie darbą. Tuo metu ten buvo A., kuris neleido jai bendrauti su šeimininkais ir pastoviai kišosi į jų pokalbį bei pradėjo ją varyti lauk. Tada ji pagrasino, jog iškvies policiją ir taip padarė. Jos manymu jai buvo kilęs pavojus, nes A. ant jos šaukė ir puolė, nors ji turėjo galimybę pasišalinti iš tos vietos. A. peiliu jai negrasino, tik anksčiau yra ant kažko puolęs su peiliu. A. toks žmogus, kuris visada ieško priekabių, todėl ji bijodama, kad jos neužpultų iškvietė policijos pareigūnus. Pripažįsta, jog galėjo pasišalinti iš tos vietos ir realus pavojus jai nebuvo kilęs.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. K. parodė, kad tą dieną, tiksliai datos nepamena, buvo atėjęs kaimynas A. K. ir jie trise, t. y. jis, K. N. ir A. K., baliavojo. Po kurio laiko atėjo J. B., kuri prisijungė prie jų. Po kurio laiko A. K. ir J. B. pradėjo tarpusavyje bartis. Dėl ko barėsi nežino. J. B. iškvietė policiją. Tuo metu jokio smurto, ar naudojamo peilio nebuvo. Jokių smurto veiksmų prieš J. B. A. K. nenaudojo, buvo tik žodinis konfliktas. A. K. J. B. negrasino, tik J. B. išvedama policijos pagrasino A. K., kad sudegins jo namelį. Mano, jog būtinybės kviesti policijos nebuvo, nes jokio pavojaus J. B. nebuvo. J. B. laisvė nebuvo apribota, ji galėjo išeiti iš tų namų. Mano, jog J. B. nebuvo išsigandusi ir nebijojo A. K.. Patvirtino, jog įvykio metu visi buvo išgėrę.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. N. parodė, kad tą dieną, tiksliai datos nepamena, buvo stipriai išgėrusi, todėl ne viską pamena. Buvo trise, ji, jos sugyventinis, J. K., ir A. K., jie vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjo J. B.. Jie kalbėjosi. J. B. su A. K. apsižodžiavo. Dėl ko kilo konfliktas nežino. Tai buvo tik žodinis konfliktas. Jokių muštynių nebuvo. Jokio incidento su peiliu nebuvo. Nežino dėl ko buvo kviesta policija. Nebuvo smurto ir peilio nebuvo. J. B. laisvė nebuvo apribota. Ji galvoja, kad gal J. B. buvo išsigandusi. Nepamena, ar J. B. vartojo alkoholį kartu su jais.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad tą dieną, tiksliai datos nepamena, buvo nuėjęs pas kaimynus J. K. ir K. N., kur trise gėrė alkoholinius gėrimus. Paskui atėjo J. B., su kuria jis susiginčijo, tačiau nepamena dėl ko kilo žodinis konfliktas. Tada J. B. iškvietė policiją, nes supyko ant jo, bei pasakė policijai, jog jis puolė prieš ją su peiliu bei vaiką padarė. Nors jis su peiliu nepuolė ir nesmurtavo prieš J. B., ir jokių santykių su ja nėra turėjęs. Patvirtino, jog tik apsižodžiavo su J. B., jokio smurto ir jokių grasinimų prieš J. B. nenaudojo. Atvykus policijai visi patvirtino, jog smurto nebuvo, todėl policija išsivedė J. B., kuri išeidama pagrasino jam, kad padegs jo trobelę. Patvirtino, jog J. B. kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus. J. B. laisvė nebuvo apribota. Mano, kad J. B. jo nebijojo, nes pati buvo agresyvi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju, J. B. neigia kaltę padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nors apklausta teigė, kad smurtas jos atžvilgiu nebuvo naudotas, grasinimų peiliu taip pat nebuvo, tiesioginio pavojaus jai nebuvo, nors ji jautė, kad ją tuoj užpuls.

J. B. kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: 2018 m. spalio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-6972-2018, kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės (3-4 b. l.); 2018 m. rugpjūčio 27 ir 30 d. tarnybiniai pranešimai apie įvykio aplinkybes ir liudytojų parodymus (5, 6 b. l.); informacinis pranešimas ROIK 0118000465419, iš kurio matyti, jog J. B. praneša, kad pažįstamas asmuo konfliktuoja su pranešėja, puola su PEILIU, nepilnamečių vaikų nėra. Anksčiau yra smurtavęs (7-9 b. l.); liudytojo A. K. apklausos protokolas, kuriame nurodoma, jog jokio smurto prieš J. B. nenaudojo (12-13 b. l.), asmens blaivumo testo rezultatas, iš kurio matyti, jog J. B. 2018-08-27 16.08 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas (14 b. l.); garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kuriame aiškiai girdėti, kaip J. B. kviečia policiją nurodydama, jog smurtauja pažįstamas žmogus, naudoja peilį, pasiteiravus, ar puola su peiliu, patvirtina, pasakydama taip, nurodo, jog yra anksčiau smurtavęs kitų asmenų atžvilgiu (vokas su CD esančiu garso įrašu pridėtas prie galinio bylos viršelio vidinės pusės); išrašas iš Administracinių nusižengimo registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (18-33 b. l.) bei teismo posėdžio metu duoti liudytojų A. K., K. N. ir J. K. parodymai, kurie teismo posėdžio metu patvirtino, jog J. B. atžvilgiu nebuvo naudojamas joks smurtas, taip pat nebuvo jokių grasinimų su peiliu, vyko tik žodinis konfliktas, kurio metu J. B. laisvė nebuvo apribota, ir policijos pagalba nebuvo reikalinga, todėl J. B. skirtina administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėja suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia kviesti specialiąsias tarnybas žinant, kad jos nereikalingos, tačiau vis vien iškvietė policijos pareigūnus), asmenybę (teista – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; ne kartą bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, į byloje nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. B. paskyrus ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje nurodytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalimi, 635-637, 646 straipsniais,

nutaria:

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirti jai 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti J. B., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 18091149692 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė