- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-559-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01545-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, A. G.
- Ieškovas
- AB „Lesto“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams A. G. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. G. ir subsidiariai iš Vilniaus miesto savivaldybės 419,75 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodė, kad ieškovas AB „Lesto“ (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių ir pareigų perėmėjas) 2011-01-27 – 2011-09-22 laikotarpiu tiekė elektros energiją atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), o 2010-08-20 – 2011-09-30 laikotarpiu šiam butui tiekė elektros energiją bendrosioms namo reikmėms. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ duomenimis šį butą nuomojo A. G.. Pažymėjo, kad nors elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai nebuvo įforminti rašytine sutartimi, tačiau CK 6.384 str. 1 d. numato, jei abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buities reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Tokiu būdu laikytina, jog vartotojas patvirtino elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.). Nurodė, kad už tiektą elektros energiją nebuvo pilnai atsiskaityta, dėl to susidarė 419,75 Lt skola. Pažymėjo, kad patalpų savininkas yra subsidiariai atsakingas už tinkamą atsiskaitymą su elektros energijos tiekėju, todėl prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su nuomininke A. G. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 28, kurios pagrindu nuomininkei išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Minėtos nuomos sutarties 2.2 p. nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 20 dienos mokėti komunalinius mokesčius, todėl būtent ji prisiėmė visus su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas susijusius įsipareigojimus už visą naudojimosi gyvenamąja patalpa laikotarpį. Nurodė, kad 2011-09-20 įvykdžius nuomininkės iškeldinimą, butas uždarytas ir iki šiol yra tuščias. Taip pat pažymėjo, kad, remiantis CK 6.245 str. 5 d., kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad skolininkė A. G. atsisakė padengti įsiskolinimą, todėl reikalavimas išieškoti subsidiariai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos minėtą įsiskolinimą yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė subsidiariai iš atsakovų A. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo AB „Lesto” naudai 419,75 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK 6.383-6.388 str. normas ir Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės A. G., kuri buvo elektros vartotoja, ieškovui 419,75 Lt skolą. Teismas nurodė, kad atsakovei A. G. netinkamai vykdžius savo prievoles ir neatsiskaičius su ieškovu, Vilniaus miesto savivaldybė subsidiariai atsako už suvartotą elektros energiją. Tokią išvadą teismas grindė Taisyklių 98 p., kuriame numatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektra, savininkas, ir Taisyklių 97 p., kuriame numatyta, jog tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą, kuriais remdamasis padarė išvadą, kad pagal specialiąsias elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo atveju, kai nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, taikomos standartinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Be to, teismas pažymėjo, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo (savivaldybės vykdomos pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 4 p. priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos) formų, todėl nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems elektros energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems elektros energijos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai dėl subsidiarios atsakovų atsakomybės tenkintini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Nurodo, kad atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, atsakovei A. G. sudarius gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį su UAB „Bendruva“, nuomininkė prisiėmė visus su atsiskaitymu už suteiktas paslaugas sutartinius įsipareigojimus už visą gyvenamąja patalpa naudojimosi laikotarpį (t.y. visą sutartinių įsipareigojimų laikotarpį). Pažymi, kad ieškovas ieškinyje ir pirmosios instancijos teismas 2012-08-20 sprendime pripažino, kad atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu buvo elektros energijos vartotoja, todėl pareiga mokėti už elektros energijos tiekimą tenka savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkei, t.y. A. G..
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lesto“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, jog ji yra sudariusi buto nuomos sutartį ir ją įregistravusi įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre, dėl to atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš elektros energijos tiekėją. Pažymi, kad atsakovas nesidomėjo savo turtu, nekontroliavo, ar tvarkingai mokami mokesčiai, bei nerodė iniciatyvos gauti skolos dydį patvirtinančius pirminius dokumentus, neginčijo skolos paskaičiavimo. Nurodo, kad savivaldybės yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo formų, todėl nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas AB „Lesto“ mano, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareigos vykdant socialinės politikos funkciją subsidiariai atsakyti už elektros energijos vartotojos skolą elektros energijos tiekėjui. Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota tokia jos pareiga, o apeliacinės instancijos teismas su šia apelianto pozicija sutinka.
Byloje nustatyta, kad apeliantui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2001-10-15 su atsakove A. G. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrabučio nuomos sutartis. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp nuomininkės A. G. ir ieškovo AB „Lesto“ sudaryta nebuvo, tačiau šiam butui elektros energija buvo tiekiama. Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011-01-27 iki 2011-09-22 ir laikotarpiu nuo 2010-08-20 iki 2011-09-30 už butui tiektą elektros energiją bendrosioms namo reikmėms susidarė 419,75 Lt skola. Ieškovas, vadovaudamasis Taisyklių 97 p., prašė priteisti skolą iš buto nuomininkės A. G. subsidiariai su Vilniaus miesto savivaldybe.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino vadovaudamasis Taisyklių 96 ir 97 p., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nuostatos konkrečioje byloje išaiškintos ir pritaikytos neteisingai. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu, kuriuo butą, esantį Baltupio g. 37-51B, Vilniuje, nuomojosi nuomininkė A. G., tarp nuomininkės ir ieškovo, t.y. elektros energijos tiekėjo, elektros energijos tiekimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo prašytas taikyti Taisyklių 97 p., kuriuo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas, nes nurodytas punktas reikalauja, kad tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo būtų sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis. Atvejus, kai tarp elektros energijos tiekėjo ir jos vartotojo nėra sudaryta sutartis, reglamentuoja Taisyklių 96 p., kuriame numatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Taigi pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas.
Šiuo atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-08-20 iki 2011-09-30, kai susidarė ginčo įsiskolinimas už elektros energiją, nuosavybės teise priklausė apeliantui, o rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, minėta, tarp ieškovo ir bute ginčo laikotarpiu gyvenusio asmens sudaryta nebuvo, tačiau, pažymėtina, kad pats ieškovas nustatė ir ieškinyje nurodė, kad elektros energijos vartotojas ginčo laikotarpiu buvo nuomininkė A. G., bei prašė iš jos priteisti susidariusį įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantą laikė subsidiariu skolininku pagal Taisyklių 97 p. ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal specialiąsias elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo atveju, kai nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, taikomos standartinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-932-302/2013). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad įstatymai taip pat nenumato būsto savininko subsidiarios atsakomybės kartu su elektros energijos vartotoju už vartotojo sunaudotą elektros energiją (CK 6.383-6.388 str.). Todėl dėl visų išvardintų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovo AB „Lesto“ apeliacinis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimas dalyje naikintinas ir panaikintoje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Konstatavus šias aplinkybes, teismas pažymi, kad keistina ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria lygiomis dalimis iš atsakovų A. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės priteista po 73 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisiant visą 146 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovės A. G..
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo AB „Lesto“ reikalavimas ir priteista subsidiariai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai 419,75 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu atsakovei A. G. priteistą 73 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 146 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.