Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1997-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
1S-1997-478/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
S. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1997-478/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Čapo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 93-678 taikyti nuteistajam S. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006-06-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., jam paskirta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2006-06-13, bausmės pabaiga – 2016-09-11.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 93-678 nutarta S. Z. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 3 p. ir nuteistąjį paleisti lygtinai, neatlikus 1 m. 11 mėn. 23 d. laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi Komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 93-678 patvirtino, motyvuojant tuo, jog kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. Z. lygtinį paleidimą nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Čapas skundu prašo 2014 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino ne visas sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo svarbias aplinkybes: neįvertinta, kad S. Z. teisme savo kaltės nepripažino, visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė nepriekaištingai, vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis atitinka formaliuosius kriterijus, tačiau vien to lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, nes būtina nustatyti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam paskirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Prokuroro nuomone, įvertinus teismo ir skunde išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad lygtinis S. Z. paleidimas iš pataisos įstaigos neatitiks BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Čapo skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. bei 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Aukštesnysis teismas pritaria prokuroro skunde išsakytai nuomonei, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų materialųjį pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl pritardamas Komisijos nutarimui padarė nepagrįstą išvadą.

Sutiktina su skundžiama nutartimi, kad formalieji pagrindai taikyti nuteistajam S. Z. lygtinį paleidimą yra. Pritartina, kad yra ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: kad jis turi 9 paskatinimus, pataisos įstaigoje dirba, mokėsi, įgijo papildomų darbinių kvalifikacijų, laisvėje sieks susirasti darbą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuria socialius ateities planus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių aplinkybių nepakanka, jog būtų galima konstatuoti, kad S. Z. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės. Nors teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir byloja jo naudai, rodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą.

Teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti S. Z. lygtinį paleidimą, tinkamai neįvertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo be priekaištų – jis padarė drausmės pažeidimą, už ką jam buvo pareikštas papeikimas, ir nors paskirta nuobauda jau negalioja, bet nuteistojo elgesys turi būti vertinamas visu bausmės atlikimo metu, o ne atskirais periodais. O ši neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo išimtinai teigiamas. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir neturėtų būti taikoma formaliai. Teismas neįvertino ir Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose nurodytų kriminogeninių veiksnių. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 21 balas pagal OASys, tačiau kriminogeniniai veiksniai išlieka, tai mąstymas ir elgesys – ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, galimos problemos su alkoholio vartojimu, menki socialiniai ryšiai – nuteistojo socialiniai ryšiai labai silpni, artimų giminių ar šeimos neturi, ryšius palaiko tik su tolimesnėmis giminaitėmis – pusseserėmis, todėl manytina, kad nepakankamas artimųjų palaikymas ir paskatinimas gali skatinti asocialių ryšių kūrimą, kas gali provokuoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į išvardintas aplinkybes, taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, privalu atsižvelgti. Šiuo atveju nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkų ir pavojingą nusikaltimą, kurio pasekmės skaudžios ir negrįžtamos – sau artimo žmogaus, brolio, nužudymą, kaltės nepripažino. Teismas, už šį nusikaltimą paskirdamas 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymas gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. Nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas neleidžia sutikti su žemesnės instancijos teismo išvada, kad S. Z. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą beveik 1 m. ir 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl švelnaus nubaudimo už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis S. Z. ir atliko BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytą būtiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriai esant svarstytina galimybė dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, net esant nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos lygis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog S. Z. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių visumos, pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti S. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl prokuroro skundas tenkintinas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis naikintina, priimant naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Čapo skundą tenkinti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 93-678 taikyti nuteistajam S. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė