- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- A-63-923-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-558-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- A. G., J. G., V. D., I. G., A. E., G. K.
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. G., V. D., I. G., A. E., A. G. ir G. K. dėl sprendimų ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) prašymu (b. l. 5 – 10, 44 – 50) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 52/22316, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. G. į 0,08 ha miško (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 52/22317, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. E. į 0,08 ha miško (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 52/22318, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės A. G. į 0,08 ha miško (duomenys neskelbtini); panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 02-05-9967 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (mišką) atkūrimo (Kauno r.)“, kuriuo pagal priedus Nr. 1 ir Nr. 2 suteikta bendraturčiams A. G., A. E. ir P. G. 0,24 ha, po 0,08 ha natūra, miško sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. Kauno apskrities viršininko sprendimais Nr. 52/22316, Nr.52/22317, Nr.52/22318 atkurtos nuosavybės teisės į O. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,24 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise po 0,08 ha A. E., A. G., P. G.. Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 02-05-9967 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ( mišką) atkūrimo (Kauno r.)“ bei 1 ir 2 priedais A. G., A. E. ir P. G. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) natūra suteikta po 0,08 ha miško, viso 0,24 ha miškų ūkio paskirties rekreacinių miškų sklypas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintus valstybines reikšmės miškų plotus, minėtas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, tačiau yra valdomas privačios nuosavybės. Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir jų perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Pareiškėjas prašydamas teismo atnaujinti terminą prašymui paduoti, nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje Lietuvos Respublikos aplinkos viceministro dr. Aleksandro Spruogio raštas dėl viešojo intereso gynimo, gautas 2009 m. rugsėjo 25 d. Vertinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktą prokuratūrai informaciją, kad privatus žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) galimai suformuotas neteisėtai, nes patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, buvo nustatyta, kad šis žemės sklypas yra privati A. G., A. E. ir P. G. nuosavybė. Susisiekus su Kauno apskrities Žemėtvarkos departamentu ir Kauno rajono Žemėtvarkos skyriumi paaiškėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo A. G., A. E. ir P. G. į žemę (duomenys neskelbtini), byla bei dokumentai, kurių pagrindu suformuotas sklypas, pateikti Kauno apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje, kuri apeliacinėje instancijoje neišnagrinėta iki šiol. Pareiškėjo manymu, tam, kad būtų pagrįstas viešojo intereso pažeidimas ir surinkti pareiškimui pateikti reikalingi duomenys, buvo būtina gauti informaciją, kokiu pagrindu, kada ir kam priimtais administraciniais aktais suteikti privatūs sklypai valstybinės reikšmės miške, ar šie sprendimai priimti iki ar po valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo. Kauno apygardos prokuratūra skundžiamų aktų kopijas gavo 2009 m. lapkričio 9 d. Gavus šią informaciją, 2009 m. lapkričio 16 d. buvo paruoštas ir teismui pateiktas prašymas panaikinti administracinius aktus. Pastebėjo, kad ruošiant teismui prašymą, buvo nustatyta, jog P. G. yra miręs. Informacija apie P. G. įpėdinius buvo gauta telefonu 2009 m. lapkričio 13 d. Pažymėjo, kad šiuo atveju viešasis interesas yra užtikrinti ne tik tai, kad atkuriant nuosavybės teises būtų laikomasi įstatymų reikalavimų, bet ir valstybinės reikšmės miškus, išimtine nuosavybės teise priklausančius Lietuvos Respublikai, grąžinti Lietuvos valstybei ir taip apginti ne tik teisėtus (duomenys neskelbtini), jos bendruomenes, bet ir teisėtus Lietuvos valstybės interesus. Tokiu būdu, šis interesas šiuo atveju yra svarbesnis už interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, ir turi būti apgintas.
Atsiliepimas
Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į prašymą (b. l. 64) prašė jį tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą (b. l. 67 – 69, 95 – 100) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
A. G. nurodė, kad prokuroras nėra tinkama šalis šioje byloje, kadangi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatomis nustatyta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos valstybinės įmonės ir organizacijos, todėl šioje byloje pareiškėjas turėtų būti tinkama urėdija. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Nuosavybės teisės atkurtos 2007 metais, sklypas suformuotas, numeris suteiktas ir visa informacija buvo vieša. Atkreipė dėmesį, kad Aplinkos ministerijos pranešimas gautas 2009 m. rugpjūčio mėnesį, o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2009 m. lapkričio 16 d. Nurodė, kad procedūra pradėta pagal nepasirašytą (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro atstovo pranešimą, kuris neatitinka įstatymų reikalavimų. Manė, jog nėra duomenų, kad 113 kvartalas apėmė jų sklypą. Reiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1370 teisinis reglamentavimas, į kurį patenka ginčo sklypas (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu (b. l. 119 – 124) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 52/22316 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės A. G. į 0,08 ha miško (duomenys neskelbtini) dėl natūra grąžintino žemės sklypo 0,20 ha dalies, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškui; panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 52/22317 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės A. E. į 0,08 ha miško (duomenys neskelbtini) dėl natūra grąžintino žemės sklypo 0,20 ha dalies, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškui; panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 52/22318, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės P. G. į 0,08 ha miško (duomenys neskelbtini) dėl natūra grąžintino žemės sklypo 0,20 ha dalies, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškui; panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 02‑05-9967 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (mišk) atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria pagal priedus Nr. 1 ir Nr. 2 suteikta bendraturčiams A. G., A. E., P. G. natūra grąžintino žemės sklypo 0,20 ha dalis, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškui; kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, pasisakydamas dėl termino paduoti prašymą teismui, rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, ir laikė, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Taip pat rėmėsi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-585/2005. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūra 2009 m. rugsėjo 25 d. gavo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2009 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. (3-4)-D8-8191, kuriame išdėstyta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti kreipiantis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų. Gavusi šį raštą, Kauno apygardos prokuratūra sužinojo, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai ir dėl to pažeidžiamas viešasis interesas. Aplinkos ministerijos raštu pateikti duomenys nebuvo pakankamai išsamūs, jų nepakako kreiptis į teismą, todėl Kauno apygardos prokuratūra 2009 m. spalio 1 d. raštu kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas teigia, kad spręsti apie viešojo intereso pažeidimą galėjo susipažinę su ginčijamais administraciniais aktais, kuriuos gavo tik 2009 m. lapkričio 9 d. Įrodymų apie tai, kad pareiškėjas ginčijamus aktus gavo anksčiau byloje nenustatyta ir atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad Kauno apygardos prokuratūra, 2009 m. lapkričio 9 d. gavusi skundžiamus administracinius aktus, surinko pakankamai duomenų spręsti apie viešojo intereso pažeidimą bei kreiptis į teismą dėl sprendimų, kuriais pažeidžiant viešąjį interesą nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo. Teismo vertinimu, Kauno apygardos prokuratūros termino pareiškimui paduoti pradžia laikytina būtent 2009 m. lapkričio 9 d., todėl Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą ir 2009 m. lapkričio 18 d. kreipdamasi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, termino pareiškimui paduoti nepraleido. Dėl ginčijamų sprendimų ir įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pažymėjo, jog trečiojo suinteresuoto asmens A. G. atstovės advokato padėjėjos argumentai, kad Kauno apygardos prokuroras netinkamas pareiškėjas neturintis teisės kreiptis į teismą dėl skundžiamų administracinių aktų panaikinimo, yra nepagrįsti, nes valstybės nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus gynimas yra tinkamas viešojo intereso gynimas. Atkreipė dėmesį, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 52/22316 atkurtos nuosavybės teisės A. G. į O. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,08 ha miško, grąžinant natūra 0,24 ha miško bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais: A. G. – 0,08 ha su A. E. – 0,08 ha ir P. G. – 0,08 ha, Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 52/22317 atkurtos nuosavybės teisės A. E. į O. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini)0,08 ha miško, grąžinant natūra 0,24 ha miško bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais: A. E. – 0,08 ha su A. G. – 0,08 ha ir P. G. – 0,08 ha, Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 52/22318 atkurtos nuosavybės teisės P. G. į O. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,08 ha miško, grąžinant natūra 0,24 ha miško bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais: P. G. 0,08 ha su A. G. – 0,08 ha, A. E. – 0,08 ha. Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 02-05-9967 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ( mišką) atkūrimo (Kauno r.)" bei 1 ir 2 priedais A. G., A. E. ir P. G. (duomenys neskelbtini) natūra suteikta po 0,08 ha miško, viso 0,24 ha miškų ūkio paskirties rekreacinių miškų sklypas. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 0,24 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įregistruotas P. G., A. E. ir A. G. vardu Kauno apskrities viršininko 2007 m. Rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 02-05-9967 pagrindu. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalimi, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1 154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas). Atkreipė dėmesį, kad į Nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miško plotus, kaip matyti iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento, pateko ir valstybinės reikšmės miško plotai, esantys P. G., A. E. ir A. G. grąžintame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypus buvo įteisintas apskrities viršininko sprendimais jau po šių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams. Rėmėsi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsniu. Pažymėjo, jog iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. rugsėjo 8 d. pažymos Nr. 18696 matyti, kad valstybinės reikšmės miškai, patenkantys į P. G., A. E. ir A. G. grąžintą žemės sklypą, priklauso 113 kvartalo taksaciniam sklypui Nr. 11. Byloje yra pateiktas Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 378, kurio prieduose matyti, kad 113 kvartalo, kuriam priklauso taksacinis sklypas Nr. 11, teritorija yra apaugusi miškais. Minėtuose prieduose taip pat yra pažymėti plotai, kurie neatitinka miškui keliamų reikalavimų. Tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. L. patvirtino, kad valstybinio miško plotas, kuris patenka į P. G., A. E. ir A. G. grąžintą žemės sklypą, neabejotinai yra apaugęs mišku, kuriame yra pušynas. Teismo manymu, atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas bei nustatytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimus Nr. 52/22316; Nr. 52/22317; Nr. 52/22318 pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės įstatymo 4 straipsnį bei Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius. Pastebėjo, kad iš minėtos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. rugsėjo 8 d. pažymos Nr. 18696 matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra registruotas 0,2 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Atsižvelgęs į tai, kad tik dalis – 0,2 ha, nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu suformuoto 0,24 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra priskirtina valstybinės reikšmės miško žemės plotui, teismas Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimus Nr. Nr. 52/22316, Nr. 52/22317, Nr. 52/22318 bei Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 02-05-9967 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (mišk) atkūrimo (Kauno r.)“ naikino iš dalies tik toje dalyje dėl 0,2 ha, kurioje natūra grąžintinas žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Teismo manymu, trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nepagrįstas teisniais argumentais, pagrindžiančiais abejones dėl minėto nutarimo atitikties nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Šioje byloje pareiškėjas gindamas išimtinę Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į valstybinės reikšmės mišką, ginčija trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į ginčo mišką įgijimo teisėtumą. Todėl kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1370 teisinis reglamentavimas, į kurį patenka ginčo sklypas (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, teismo nuomone, yra nepagrįstas nenustačius, ar tretieji asmenys nuosavybės teises į ginčo mišką įgijo teisėtai. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. liepos 5 d. nutarime yra konstatavęs, jog neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pažymėjo ir tai, kad skundžiamų sprendimų ir įsakymo dalies panaikinimas nepaneigia trečiųjų suinteresuotų asmenų P. G., A. E. ir A. G. nuosavybės teisių. Šių asmenų teisės į nuosavybę bus realizuotos kitais Atkūrimo įstatymo nurodytais nuosavybės teisių atkūrimo būdais, todėl nėra pagrindo manyti, kad šio ginčo atveju buvo pažeistas Konstitucijos 23 straipsnis. Pastebėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimas nebūtinai yra to paties objekto grąžinimas natūra, nuosavybė gali būti atkuriama kitais atlyginimo būdais, nurodytais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. apeliaciniu skundu (b. l. 130 – 132) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, pagal kurią buvo panaikinta Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 52/22316 dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės A. G. į 0,08 ha miško (duomenys neskelbtini) dėl natūra grąžinto žemės sklypo 0,20 ha dalies, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškui, ir sprendimo dalį, pagal kurią buvo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 02-05-9967 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (mišką) atkūrimo (Kauno r.) dalis, kuria pagal priedus Nr. 1 ir Nr. 2 suteikta bendraturčiams A. G., A. E. ir P. G. natūra grąžintino žemės sklypo 0,20 ha dalis, kuri yra priskirta valstybinės reikšmės miškui, panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas sprendimu paneigė teisingumą bei teisėtų lūkesčių principą. Valstybė negali atimti nuosavybės teises, remdamasi savo įgaliotų institucijų pareigūnų tariamomis klaidomis ar nekompetencija, kai pati valstybė per įgaliotas institucijas (Apskrities viršininko administraciją, Aplinkos apsaugos ministeriją, Vyriausybę) turėjo visas galimybes išvengti tariamų klaidų. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinės aplinkybės, ar iš tiesų ginčo miškas yra toks ypatingas, kad negali būti privačiu mišku. Nenurodė jokių konkrečių kriterijų, kuo vadovaujantis ginčo miškas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Teismas apsiribojo formaliomis 2009 ir 2O10 metų pažymomis bei liudytojo parodymais, kad ginčo vietovėje auga miškas.
2. Teismas neužtikrino A. G. ir kitų bendraturčių teisės į tinkamą gynybą. Jie šioje byloje buvo įtraukti kaip tretieji suinteresuoti asmenys, nors pagal reikalavimų pobūdį privalėjo būti atsakovais. Jeigu tokia procesinė šalių padėtis negalima, kyla abejonių, ar ši byla pagal savo reikalavimų pobūdį yra teisminga administraciniam teismui.
3. Teismas ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis ir formaliais pagrindais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1370 dalyje dėl pretendentams grąžintino žemės sklypo įtraukimo į valstybinės reikšmės miškus nėra konkretus. Prie šio nutarimo esančiame priede „Kauno rajono valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašas“ nurodyta, kad į valstybinės reikšmės miškų plotus įtraukiamas ne visas (duomenys neskelbtini)girininkijos 113 kvartalas, bet tik jo dalis, tačiau ji nekonkretizuota. Valstybinės miškotvarkos tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo 2009 m. rugpjūčio 18 d. aktas Nr. 378 atliktas neteisėtai, neinformavus žemės savininkų, todėl juo remtis byloje taip pat nėra pagrindo.
4. Teismas sprendimu paneigė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes neteisėtai ir nepagrįstai laikė, kad prokuroras nėra praleidęs termino administraciniams aktams ginčyti ir be teisėto pagrindo prokurorui suteikė daugiau teisių ginčyti administracinius aktus nei kitiems asmenims bei neteisėtai ir nepagrįstai laikė, kad prokuroras turi teisę pateikti pareiškimą šioje byloje ir yra tinkama šalis.
5. Teismas nevertino Nacionalinės žemės tarnybos 2006 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 3B‑(7.5) -G-254-376 bei rašte nurodomų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į A. G. apeliacinį skundą (b. l. 137 – 139) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Administraciniam teismui nėra suteikta teisė sprendime kaip nors nubausti atsakovą. Administracinio teismo teisė skirti baudas reglamentuota ABTĮ 84 straipsnyje, tačiau nesant sąlygų skirti baudą, teismas negali priimti nutarties dėl baudos skyrimo atsakovui vien už tai, kad atsakovas savo administracinėje veikloje priėmė neteisėtus administracinius aktus.
2. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas teismo prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymus, jokių reikalavimų A. G., A. E., P. G. teisių perėmėjams J. G., I. G. ir V. D. nebuvo pareikšta, tad jie procese pagrįstai buvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, o ne atsakovais.
3. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais, kurie byloje yra nepaneigti, kad ginčo sklype yra miškas ir kad miškas Nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 378 atliktas teisėtai.
4. Sprendime teismas tinkamai argumentavo, nuo kada skaičiuotina termino pradžia skundui paduoti šioje byloje, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, padarydamas išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūra tik 2009 m. lapkričio 9 d. gavo skundžiamus administracinius aktus, tik tada surinko pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą bei kreiptis į teismą dėl sprendimų, kuriais pažeidžiant viešąjį interesą nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo, ir būtent ši data laikytina termino pareiškimui paduoti pradžia. Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir jų perleidimas privačion nuosavybėn vertinamas kaip viešojo intereso pažeidimas, tad prokuroras, neatsižvelgdamas į tai, ar kitos valstybinės institucijos imasi priemonių pažeidimams pašalinti, turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą su prašymu panaikinti ginčijamus administracinius aktus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimų į A. G. apeliacinį skundą (b. l. 136) jį palaiko.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. G. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 52/22316 atkurtos nuosavybės teisės A. G. į O. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 0,08 ha miško, grąžinant natūra 0,24 ha miško bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais A. E.- 0,08 ha ir P. G.-0,08 ha kiekvienam; 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 52/22317 atkurtos nuosavybės teisės A. E. į 0,24 ha O. G. valdytą mišką kartu su bendrasavininkiais A. G. ir P. G. po 0,08 ha kiekvienam; 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 52/22318 atkurtos nuosavybės teisės P. G. į O. G. valdyto 0,24 ha miško kartu su bendrasavininkiais A. G. ir A. E. po 0,08 ha kiekvienam. Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18d. įsakymu Nr. 02-05-9967 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ( mišką) atkūrimo ( Kauno r.) bei 1 ir 2 priedais A. G., A. E. ir P. G. (duomenys neskelbtini) natūra suteikta po 0,08 ha miško, viso 0,24 ha miškų ūkio rekreacinės paskirties miškų sklypas ( b.l. 16). Šis 0,24 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įregistruotas P. G., A. G. ir A. E. vardu. (b.l. 20).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau-Atkūrimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta nuosavybės teisių į miškus ir vandens telkinius atkūrimo sąlygos ir tvarka. Viena iš sąlygų atkuriant nuosavybės teises į mišką grąžinant natūra turėtoje vietoje yra tai, ar pagal šį įstatymą miškas nėra priskiriamas valstybės išperkamam miškui. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo žemė yra priskirta valstybinės reikšmės miškui ir yra išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 p., todėl nuosavybė tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurta pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktas nustato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Byloje yra duomenys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, tame tarpe ir valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno rajone dydis bei patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento matyti, kad į valstybinės reikšmės miško plotus pateko ir dalis tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžinto miško. ( b.l. 27) Byloje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškas, patenkantis į tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžintą sklypą, priklauso 113 kvartalo taksaciniam sklypui Nr. 11. Tai pat byloje yra duomenys, kad žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos miškų kadastre yra registruotas 0,2 ha valstybinės reikšmės miškų plotas.
Valstybinė miškotvarkos tarnyba, atlikusi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, 2009 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 378 nustatė, kad Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos 113 kvartale esantis taksacinis miško sklypas Nr. 11 , kuris Lietuvos miškų valstybės kadastre įregistruotas kaip valstybė miško žemė, pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme numatytus reikalavimus miškui.
Todėl į šį kvartalą patenkantis miškas atitiko Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 3 punkte įtvirtintą miškų teisinį statusą ir į tokį mišką nuosavybės teisės negalėjo būti atkuriamos.
Nuosavybės teisių atkūrimo metu iš valstybinės reikšmės miškų plotų ginčo sklypas nebuvo išbrauktas, tuo tarpu už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės(savivaldybių) institucijoms teisė pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nebuvo suteikta. Dėl pasakyto, skundžiami sprendimai laikytini neteisėtais iš esmės, nes priimti prieštaraujant aukštesnės galios teisės aktui-Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 3 punktui, todėl pagrįstai Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu iš dalies buvo panaikinti.
Apelianto argumentai dėl pareiškėjo praleisto termino kreiptis į teismą yra nepagrįsti. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą ( neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis įpareigoja prokurorą, nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, į teismą prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais, gali kreiptis tik nustatęs, kad viešasis interesas yra pažeistas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad pakankamus duomenis, leidžiančius daryti išvadą, jog pažeistas viešasis interesas, prokuroras gavo 2009 m. lapkričio 9 d., todėl nuo šios datos pagrįstai skaičiavo terminą skundui paduoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuris atitinka rašytinius bylos įrodymus ir suformuotą Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Nepagrįstas apelianto teiginys ir dėl viešojo intereso nebuvimo šiame ginče.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Įstatymų leidėjas, suteikdamas prokurorui teisę inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, tai pat suteikia teisę prokurorui ir teismui kiekvienu konkrečiu atveju spręsti ar yra pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas inicijuoti teisme bylą ar ne. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų ( Konstitucinio teismo1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat, ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalus panaudojimo ir gausinimo užtikrinimas- tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra konstitucinė valstybės priedermė (Konstitucinio Teismo 2005-05-013 ir 2006-03-14 nutarimai). Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad denacionalizacijos procesas vyktų griežtai laikantis įstatymų, todėl jos interesas dėl teisės aktų pažeidimų, padarytų atkuriant nuosavybės teises į valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, pašalinimo, pagrįstai pripažinta viešuoju interesu, kuris gali būti prokuroro ginamas.
ABTĮ 48 straipsnis apibrėžia proceso šalis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčo (administracinės bylos) šalys yra pareiškėjas ir atsakovas, o 2 dalis nustato, kad proceso šalys yra pareiškėjas( skundą padavęs subjektas); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmas skundžiami ); tretieji suinteresuoti asmenys,( t.y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Nagrinėjamojoje byloje skundžiami Kauno apskrities viršininko priimti administraciniai aktai, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakovu. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims reikalavimai nereiškiami, tačiau jų teisėms ir pareigos bylos išsprendimas turi įtakos. Pirmosios instancijos teismas ABTĮ 48 straipsnio reikalavimų nepažeidė, tinkamai nustatė procesinę šalių padėtį, todėl apelianto argumentai dėl netinkamos šalių procesinės padėties atmestini kaip nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį ir teisingai išsprendė bylą. Apeliacinio skundo motyvais naikinti pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens A. G. apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.