Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-38-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
II-38-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05192-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-38-1057/2020
Proceso Nr. 4-68-3-05192-2019-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Katažynai Grinevič,dalyvaujant skundą padavusiam V. S.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui R. I.,

Lietuvos teismo ekspertizės ekspertui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-19029-2019 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19029-2019 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį dėl to, jog 2019-09-22 Vilniuje, Oslo g., vairuodamas automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą, važiuodamas antra eismo juosta nesuvaldė vairuojamo automobilio bei atsitrenkė į pirma eismo juosta važiuojančio ir ketinančio persirikiuoti į antrą eismo juostą automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dešinę dalį ir ją apgadino. V. S. buvo siūloma sumokėti 5 EUR dydžio baudą iki 2019 m. spalio 7 d.

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu V. S. teismui pateikė skundą. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas nurodo, kad Skundžiamame nutarime nurodoma, kad Pareiškėjas buvo pasirinkęs antrą eismo juostą ir visą laiką joje važiavo, t. y. kelyje Pareiškėjas jokio manevro neatliko, tačiau manevrą ( išvažiavimas iš šalutinio kelio rikiuojantis į antrą eismo juostą esant mažam atstumui nuo važiuojančio Pareiškėjo automobilio) kelyje atliko kitas eismo dalyvis, o būtent vairuotojas, kuris vairavo transporto priemonė Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių eismo taisyklių 101, 104 p. nurodoma, kad „prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“ „Kai persirikiuojama arba judama lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis, reikia praleisti visas transporto priemones.“ Pareiškėjas teigia, kad apibendrinus kas išdėstyta, galima teigti, kad eismo įvykis įvyko tuo metu, kai Toyota automobilio vairuotojas persirikiuojant nepraleido ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančio automobilio, kurį vairavo Pareiškėjas, todėl Toyota automobilio vairuotojas nepraleisdamas Pareiškėjo važiuojančio jo pasirinkta antra eismo juosta pažeidė KET taisykles dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Pažymi, kad Toyota vairuotojas atsidūrė pirmoje eismo juostoje ir važiavo į antrą eismo juostą išvažinėjant iš šalutinio kelio, kelias iš kurio išvažiavo Toyota vairuotojas buvo paženklintas kelio ženklu „duoti kelią“, todėl tai taip pat įrodo, kad Toyota vairuotojas turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį Pareiškėją. Pareiškėjo Skundžiamame nutarime Pareiškėjo kelių eismo taisyklių pažeidimai nurodomi kaip Pareiškėjo neatsargumas, nepasirinktas saugus važiavimo greitis, neatsižvelgimas į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą. Pažymi, kad nebuvo nustatyta, kad Pareiškėjas viršytų leistiną greitį, važiavimo sąlygos buvo geros, t. y. nebuvo nei sniego, nei ledo, šviesus paros laikas, todėl neviršijus leistino greičio negalima pripažinti, kad Pareiškėjas nepasirinko saugaus greičio ir neatsižvelgė į važiavimo sąlygas. Pažymi, kad nėra aišku kuo buvo nustatyti Skundžiamame nutarime nurodyti Pareiškėjo pažeidimai. Teigia, kad surašant Skundžiamą nutarimą, nebuvo atsižvelgta į galiojančias KET, į eismo dalyvių, patekusių į eismo įvykį elgesį kelyje prieš įvykstant eismo įvykiui. Skundžiamame nutarime nustatyta, kad eismo įvykis įvyko tuo metu, kai staigų manevrą kelyje atliko ne Pareiškėjas, tačiau Toyota automobilio vairuotojas, tačiau visiškai nepagrįstai ši aplinkybė nebuvo vertinama priimat Skundžiamą nutarimą, t. y. nebuvo atsižvelgta į Toyota automobilio vairuotojo elgesį prieš įvykstant eismo įvykiui. Prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_P-19029-2019.

Teismo posėdžio metu V. S. paaiškino, kad skundą palaiko. Nesutinka su priimtu sprendimu, nes būtent „Toyota“ automobilio vairuotoja išvažiavo iš šalutinio kelio, pareigūnai į tai neatsižvelgė, įrodinėjo, kad toje vietoje kelio ženklo nėra. Kelio ženklas stovi „Toyota“ išvažiuojant dešinėje pusėje, kad ji turi duoti kelią. Ji atliko staigų manevrą, iš kairės pusės važiavo vilkikas, ji stabtelėjo ir to pasėkoje jis neturėjo kur dėtis, atsitrenkė į galinę dalį. Važiavimo krypties nekeitė. Važiavo juostoje, kuri arčiau kelkraščio. Atvažiavo nuo centro pusės. Ten kelio pločio pakanka dviem automobiliams, o „Toyota“ išvažiavo iš dešinės pusės ir „prieš nosį“ bandė prašokti, metėsi į kitą pusę, kad išvengtų susidūrimo, bet nepavyko. Užkabino automobilio dešinį kampą savo kairiąja puse, nes stengėsi išvengti susidūrimo. Kadangi iš kairės pusės buvo kliūtis, o dešinėje pusėje buvo tarpas, bandė išvengti susidūrimo ir pasuko vairą į dešinę. Ir gavosi, kad apsikeitė trajektorijomis. Nespėjo sustoti, nes automobilis per anksti atsirado priešais. Toje atkarpoje leidžiama važiuoti 70 km/h greičiu. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Sunkvežimis važiavo trečiąja juosta ir tada pradėjo rikiuotis į antrą juostą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. paaiškino, kad važiavo ten, kur kai išvažiuoji nuo Lazdynų, kur žiedas nedidelis, leidiesi žemyn į Oslo gatvę ir važiuoji arba į aplinkkelį, arba žemyn. Važiavo į Elektrėnus, važiavo su mažamečiu vaiku. Po truputį judėjo, nes matė, kad atvažiuoja sunkvežimis ir turėjo jį praleisti. Kai pamatė, kad gali rikiuotis į Oslo gatvę, pradėjo rikiuotis, pamatė, kad atlėkė antras automobilis, mano, kad jis važiavo antrąja eismo juosta. Matė, kad gali rikiuotis ir rikiavosi, įvertinus tai, kad dar prieš tai buvo automobilis. Paskui pamatė, kad antroje juostoje buvęs automobilis nėrė į aplinkkelį. Neturėjo kur dėtis, buvo mintis, kad arba jis spės prašokti arba pataikys į ją. Tai jis pataikė į jos automobilį. Rikiavosi į Oslo gatvę. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad ten nėra greitėjimo juostos, atvažiavo ir rikiavosi. Jos nuomone, „Citroen“ atvažiavo iš antros juostos ir norėjo prašokti į aplinkkelį. Kiek girdėjo, jis sakė policijai, kad „Toyota“ nepastebėjo. Ženklas yra prieš tai, bet nuvažiavus, kelias yra lygiavertis ir reikia vadovautis bendromis taisyklėmis. Važiavusį sunkvežimį ji praleido, jis važiavo Oslo gatve, rikiavosi, nes matė, kad yra dar vienas automobilis toli. Važiavo 30-40 km/h greičiu. Nuo (duomenys neskelbtini) m. turi teises ir nei vieno eismo įvykio neturėjo, važiavo su mažamečiu vaiku, niekur neskubėjo. Automobilį susitvarkė, draudimas atlygino žalą.

Teismo posėdžio metu ekspertas V. M. paaiškino, kad schemoje automobilis „Toyota“ užfiksuotas taip, kad jis kairės pusės ratais sustojęs ant ženklinimo linijos, skiriančios nuvažiavimą į vakarinį aplinkkelį nuo Oslo gatvės važiuojamosios dalies. „Toyota“ vairuotoja nurodė, kad rikiavosi iš Lazdynų pusės ir bandė įvažiuoti į Oslo gatvę, automobiliui buvo sugadinta užpakalinės dalies dešinė pusė. „Citroen“ automobiliui buvo sugadinta priekinė dalis kairėje pusėje. Šio automobilio vairuotojas nurodė, kad važiavo Oslo gatvės pirma eismo juosta, vengdamas susidūrimo su antra eismo juosta važiavusiu ir į dešinę besirikiuojančiu sunkvežimiu, nusuko į dešinę pusę, po ko atsitrenkė į „Toyota“. Sprendžiant iš automobilių padėties susidūrimo metu, Citroen buvo įvažiavęs į nuvažiavimą link vakarinio aplinkkelio, t. y. šios transporto priemonės vairuotojas keitė važiavimo kryptį į dešinę. Nuvažiavimu tuo metu judėjo „Toyota“. Darytina išvada, kad pagrindinė eismo įvykio kėlimo sąlyga buvo „Citroen C5“ vairuotojo veiksmai, kad persirikiuodamas į dešinę atsitrenkė į priekį važiavusią transporto priemonę. Iš užfiksuotų duomenų matyti, kad „Toyota“ vairuotoja susidūrimo metu dar nebuvo įvažiavusi į Oslo gatvę, jai nebuvo prievolė duoti kelią pirma eismo juosta važiavusiam „Citroen“. Šiuo atveju eismo įvykis įvyko nuvažiavimo link aplinkkelio dalyje, padėtį keitė Citroen, „Toyota“ nebuvo spėjusi pakeisti važiavimo krypties, įvažiuoti į Oslo gatvę. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad „Toyota“ vairuotojui galioja kelio ženklas „duoti kelią“, bet kai „Toyota“ juda įsibėgėjimo juosta išvažiuojant iš Lazdynų, tada tas kelias tampa nusukimu, kelią turi duoti to vairuotojo vairuotojas, kuris keičia judėjimo kryptį. Transporto priemonės kurį laiką važiavo viena šalia kitos, pagal vairuotojų nurodytas aplinkybes, jei „Toyota“ važiavo žymiai lėčiau 30 km/h greičiu, „Citroen“ važiavo 60km/h greičiu , tuo momentu kai „Citroen“ pradėjo rikiuotis į dešinę, tai įsibėgėjimo juosta jau judėjo „Toyota“. Kiek pamena, nuo įsibėgėjimo juostos yra ištisinė juosta, kuri leidžia vairuotojams, kurie įvažiuoja iš Lazdynų pusės, spėti įsibėgėti ir įsilieti į transporto srautą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas paaiškino, kad su skundu nesutinka. Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Kelio ženklas Nr. 203 - „duoti kelią“ reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju keliu, toj vietoj kur įvyko transporto priemonių susidūrimas (pirma juosta) yra plati brūkšninė linija, kuri žymi ribas greitėjimo ir lėtėjimo juostas. Pirma juosta yra greitėjimo – lėtėjimo juosta. Yra labai trumpas atvažiavimas nuo Lazdynų žiedo, iškart įvažiavimas į aplinkkelį, atskirti kur yra ta riba, kur pasibaigia lėtėjimo ir prasideda greitėjimo juosta ar atvirkščiai – negalima. Ženklinimas, kuris yra pavaizduotas nurodo, kad šitoj vietoj viena juosta yra ir lėtėjimo ir greitėjimo juosta. Automobilis „Toyota“ po eismo įvykio stovi dar neįvažiavęs į antrą eismo juostą, į Oslo gatvę. Vairuotojai pareiga duoti kelią dar neatsirado. Vairuotojas „Citroen“ nurodo, kad važiavo 60km/h greičiu, apgadinimai yra pakankamai žymūs, „Toyota“ po smūgio turėjo dar tam tikrą atstumą pajudėti į priekį, galimai susidūrimas galėjo būti ten, kur prasideda šukės. „Citroen“ vairuotojas paaiškinime nurodo, kad jam kliūtį sudarė sunkvežimis. Po „Toyota“ sustojimo pirma eismo juosta yra laisva. Laisvai „Citroen“ galėjo pravažiuoti link Grigiškių, nes vairuotojas nurodo, kad „Toyota“ dar jam nekliudė. „Citroen“ užteko laiko išmanevruoti tokiu būdu, kad automobilis, važiuodamas 60 km/h greičiu, galėjo dar manevruoti į dešinę, įvažiuoti į greitėjimo-lėtėjimo juostas link aplinkkelio ir buvo kliudytas „Toyota“ dešinės pusės galas. Visos aplinkybės, šukių išsidėstymas rodo, kad buvo pažeistas KET 128 punktas, kai atsiradus kliūčiai „Citroen“ vairuotojas nesugebėjo saugiai sustabdyti transporto priemonės, jos suvaldyti, išvengti eismo įvykio, kas buvo pagrindinė avarijos priežastis. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad V. S. persirikiuoti nereikėjo, tik jis nurodo, kad buvo priverstas persirikiuoti dėl sunkvežimio. Vairuotojas teigia, kad vilkikas važiavo antroje juostoje paskutinėje, o jis pirmoje, vilkikas pradėjo rikiuotis iš antros eismo juostos, ir kaip nurodo „Citroen“ vairuotojas, kad jis neturėjo kur dėtis, vengdamas susidūrimo atsitrenkė į „Toyota“, kuri bandė išvažiuoti į Oslo gatvę. Jei kliūtis atsirado dėl sunkvežimio, pareiškėjas galėjo pirma eismo juosta link Gariūnų pravažiuoti. „Toyota“ kliūties dar nesudarė, ekspertas ir paminėjo, kad dėl „Citroen“ vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

V. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Jis kaltinamas pažeidęs KET 128 punktą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Byloje kilo ginčas dėl to, kuris vairuotojas, ar vairavęs automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo veiksmais, neatitinkančiais KET sukėlė eismo įvykį 2019-09-22 Vilniuje, Oslo g.

Horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką, įtvirtintas KET trečiame priede. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir kitos eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose). Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių (KET trečio priedo 1.8 p.) Ji žymi ribas, greitėjimo ir lėtėjimo juostas. KET 111 p. numatyta, jog jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje. KET 112 p. numato, jog jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. KET ženklas 203 (duoti kelią) nurodo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančiam automobiliui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ekspertas V. M. paaiškino, kad darytina išvada, jog pagrindinė eismo įvykio kėlimo sąlyga buvo „Citroen C5“ vairuotojo veiksmai, kad persirikiuodamas į dešinę atsitrenkė į priekį važiavusią transporto priemonę. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes.

Paaiškinime užfiksuota, kad automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo 60 km/val., taigi, akivaizdu, automobilis Toyota nuo smūgio galėjo pajudėti į priekį, todėl susidūrimas įvyko ten, kur prasideda šukių išsidėstymas (b.l.25,22). Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilių susidūrimo vieta pažymėta greitėjimo– lėtėjimo juostoje, automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas (taip pat tai matyti ir iš fotonuotraukų) po susidūrimo stovintis ties brūkšnine linija (b.l.22, 29-34). Iš schemoje užfiksuotos automobilio Citroen padėties matyti, kad automobilis Citroen važiavo jau ne kertamuoju keliu, bet greitėjimo – lėtėjimo juosta. Be to, po įvykio automobilis Toyota užfiksuotas stovintis dar neįvažiavęs į antrą eismo juostą, todėl jo vairuotojai pareiga duoti kelią neatsirado.

Automobilio Citroen vairuotojo paaiškinime nurodoma, kad jam kliūtį sudarė sunkvežimis (b.l.25), tačiau automobiliui Toyota sustojus persirikiuoti, įvertinus kitus byloje surinktus įrodymus bei vairuotojų paaiškinimus, matyti, kad pirma eismo juosta buvo laisva ir automobilis Citroen nevaržomai galėjo važiuoti Oslo g. tiesiai, nes automobilio Citroen vairuotojas nurodė, kad važiavo link Grigiškių, todėl darytina išvada, jog automobilis Toyota dar jam netrukdė. Kaip minėta, pareigos duoti kelią automobilio Toyota vairuotojai dar nebuvo, nes ji nebuvo įvažiavusi į kertamąją juostą, kuria artėjo automobilis Citroen. Todėl Citroen vairuotojui turėjo užtekti laiko išmanevruoti taip, kad važiuodamas 60 km/val. greičiu, jis galėtų pasukti į dešinę, įvažiuoti į greitėjimo-lėtėjimo juostas link aplinkkelio, tačiau tuo metu kliudė automobilio Toyota dešinės pusės galinę dalį.

Visos aplinkybes parodo, kad automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pažeidė KET 128 p., t.y. atsiradus kliūčiai, automobilio Citroen vairuotojas nespėjo saugiai sustabdyti ir išvengti eismo įvykio, kas ir buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis.

Pareiškėjo automobilio Citroen vairuotojo teiginį, jog jam sukėlė kliūtį sunkvežimio vairuotojas, paneigia automobilio Toyota vairuotojos paaiškinimas, kad ji palaukė, kol pravažiuos sunkvežimis ir tada rikiavosi į kairėje pusėje esančią kertamąją eismo juostą. Taigi, šie parodymai nesutampa automobilio Citroen vairuotojo paaiškinimu, kad jam staiga užkirto kelią sunkvežimis (vilkikas), nes automobilio Toyota vairuotoja nurodė, kad praleidus pirma juosta važiuojantį vilkiką, jos nuomone automobilis Citroen „atlėkė“ antrąja eismo juosta ir rikiavosi į lėtėjimo-greitėjimo juostą. Kad staiga pamatė greitai atlekiantį baltą automobilį ir staigiai sukantį į Vakarinį aplinkkelį, kuris suko į aplinkkelį nepristabdydamas, ji nurodė ir 2019 m. rugsėjo 22 d. paaiškinime policijos institucijai (b.l.24). Taigi, abu vairuotojai nurodo, jog sunkvežimis iš tiesų važiavo Oslo g., tačiau nėra objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad automobiliui Citroen buvo sudaryta kliūtis ir būtent dėl vilkiko vairuotojo veiksmų. Tokie automobilio Citroen vairuotojo paaiškinimai laikytini gynybine pozicija.

Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19029-2019 yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimo išlaidų

V. S. savo skunde prašo pripažinti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jo turėtas 200 EUR advokato padėjėjo išlaidas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Kadangi šiuo atveju Pareiškėjo skundas atmestinas, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis

nutaria:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19029-2019 palikti galioti be pakeitimų.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: