Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui D. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. liepos 1 d. gautas ieškovės L. V. ieškinys atsakovui D. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Ieškinio užtikrinimui ieškinyje ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių nepilnametės dukters R. Č., gimusios 2011 m. birželio 22 d., laikiną gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) L. V., priteisti iš atsakovo D. Č. laikiną išlaikymą dukrai po 400 EUR periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nustatyti atsakovo D. Č. bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad D. Č. bendrauja su nepilnamete dukra R. Č. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 10 val., pasiimdamas mergaitę iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 18 val. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad dukra nuo 8 mėnesių gyvena tik su ieškove jos tėvams priklausančiame name, atsakovas gyvena atskirai. Atsakovas, atvažiuodamas aplankyti dukters, dažnai ją į automobilį įsisodina per prievartą ir išsiveža pas save, paima vaiką iš anksto neinformavęs ir nesusitaręs, vien tik pačiam atsakovui priimtinu ir patogiu metu. Vaiko išlaikymui skiriamos išlaidos sudaro virš 800 EUR per mėnesį, todėl prie išlaikymo turi prisidėti ir vaiko tėvas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas D. Č. nesutinka su nutarties dalimi dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo ir prašo šioje dalyje nutartį panaikinti, o prašymą atmesti. Nurodo, jog ieškovės teiginiai, kad jų dukra nuo 8 mėnesių pastoviai gyvena tik su ja, yra visiškai nepagrįsti, kadangi dukra taip pat pastoviai gyveno ir gyvena ir atsakovo namuose, kuriuose iki faktiško išsiskyrimo gyveno ir ieškovė. Čia yra dukters įprasta gyvenamoji vieta, ką patvirtina pridėtos nuotraukos, kuriose matyti dukters daiktai, taip pat išrašas iš gyventojų registro tarnybos, patvirtinantis, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute yra registruota dukters gyvenamoji vieta. Tuo tarp ieškovė neturi nei pastovaus darbo, nei pajamų dukters išlaikymui. Atsakovas faktiškai dirba namuose, todėl turi daug laiko, kurį gali praleisti su dukra, jo ryšys su dukra yra pastovus ir susiformavęs, itin šiltas ir glaudus, jie labai gerai sutaria. Nepilnametė yra įpratusi daug laiko leisti tiek su ieškove, tiek ir su atsakovu, todėl nustatytas minimalus bendravimas su tėvu yra visiškai nepagrįstas. Mano, jog teismui nebuvo būtinybės nustatyti priverstinę bendravimo tvarką, nes iki šiol bendravimas buvo normalus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – išrašą iš patalpų nuomos sutarties (b.l. 32), fotonuotraukas (b.l. 33), pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamą vietą (b.l. 34), atsakovo charakteristiką (b.l. 35), informaciją iš telefono išklotinės (b.l. 36-66)

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyręs naujus įrodymus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė L. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepilnametės dukters R. Č. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su tėvu (atsakovu) nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Šio ieškinio užtikrinimui ieškovės prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta laikina šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su ieškove bei nustatyta laikina vaiko bendravimo su atsakovu tvarka, o taip pat priteistas laikinas išlaikymas. Atsakovas su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš dalies nesutinka – skundžia nutarties dalį dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, atskirajame skunde nurodydamas savo nesutikimo motyvus bei argumentus.

Atskirajame skunde atsakovas iš esmės kalba apie tai, kad konkrečiu atveju nebuvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti dukters laikiną gyvenamąją vietą su motina, nes tai prieštarauja vaiko interesams (nepilnametė yra įpratusi daug laiko leisti tiek su ieškove, tiek ir su atsakovu, pas atsakovą yra dukters įprasta gyvenamoji vieta), tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta ieškovės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl laikinos mažamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos su motina ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kadangi byloje esantys duomenys akivaizdžiai tvirtina, jog šalių santykiai yra priešiški, ginčas tarp jų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos yra kilęs, o, atsakovui ir ieškovei gyvenant skyriumi, šį klausimą spręsti ne tik reikia, bet ir būtina, siekiant užtikrinti ne tik vaiko interesus, bet ir abiejų tėvų teises vienodai dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų mažamečiam vaikui yra tinkamiausiai gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiui vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas atlieka tik preliminarų įrodymų vertinimą, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyku, o kitų ieškinio reikalavimų ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo nevertina, nepasisako dėl ginčo esmės.

Atskirajame skunde atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi mergaitė taip pat daug laiko praleidžia ir su atsakovu, jo namuose yra daug mergaitei priklausančių daiktų, mergaitės gyvenamoji vieta registruota atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute ir jis pasiruošęs reikšti priešieškinį dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Nurodyti atsakovo argumentai nelaikytini pakankamais ir sudarančiais pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai pakeisti, kadangi šiai dienai pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis atsakovas priešieškinio nėra padavęs. Be to aplinkybės, kaip jau minėta, su kuriuo iš tėvų bus geriau gyventi šalių nepilnametei dukrai, bus nustatytos ir konstatuotos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokią įtaką vaikui daro kiekvienas iš tėvų, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, auginti bei matytis ir bendrauti su vaiku. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje duomenų, kad ieškovės sudaromos gyvenimo sąlygos būtų mergaitei žalingos, nėra. Atsakovas tokių įrodymų taip pat nepateikė, o teismas nustatė laikiną iš esmės maksimalią, atsižvelgiant į vaiko amžių, tėvo ir dukters bendravimo tvarką.

Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju šios nuostatos pažeistos nebuvo, t.y. pirmosios instancijos teismas įvertino tėvo pareigą bei teisę kuo dažniau bendrauti su dukra bei nustatė ne tik teismų praktikoje pripažįstamą ir ieškovės prašyme nurodytą bendravimo kas antrą savaitgalį tvarką, bet ir bendravimą kitomis dienomis pagal išankstinį tėvų susitarimą. Taigi tokia laikina bendravimo tvarka pilnai atitinka tiek nepilnametės dukters, tiek ir tėvo interesus. Tai, kad ieškovė trukdytų atsakovui šia tvarka naudotis, teismui įrodymų pateikta nebuvo.

Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui visą eilę naujų įrodymų, kurie buvo priimti ir ištirti CPK 314 straipsnio tvarka. Šie įrodymai iš esmės rodo, kad atsakovas turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos lankytis šalių nepilnametei dukrai. Taip pat yra pateikti duomenys apie atsakovo asmenybę – jis charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai turės esminės reikšmės, nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant galutinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu šioje bylos stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina, kadangi vaiko gyvenimas kartu su ieškove šiuo metu visiškai atitinka jo interesus. Nei naujai pateikti įrodymai, nei atsakovo atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados pagrįstumo nepaneigia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.