Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-641-383/2015

Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00327-2013-0

2015 m. rugsėjo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant M. Ž., dalyvaujant prokurorei T. L., nuteistojo G. D. gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str.1 d. ir 138 str.1 d. ir nuteistas :

-pagal BK 140 str.1 d.viešaisiais darbais 6 (šešiems)mėnesiams, nustatant išdirbti iš viso 120 valandų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

-pagal BK 138 str.1 d. nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros,globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,kurios rūpinasi neįgaliaisiais,nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir įpareigoti atlyginti per 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam D. S. padarytą 44 eurų turtinę žalą dėl negauto atlyginimo.

Vadovaujantis BK 63 str.1 ir 4 d., 65 str.1 d. 3 p. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 7 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir įpareigoti atlyginti per 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam D. S. padarytą 44 eurų turtinę žalą dėl negauto atlyginimo.

Nukentėjusiojo D. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam D. S. iš G. D. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš G. D. nukentėjusiajam D. S. 44 eurai turtinės žalos dėl negauto atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam M. S. iš G. D. 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam M. S. iš G. D. 54,16 eurai turėtų kelionės išlaidų, o civilinio ieškinio dalis dėl likusios turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Priteista iš G. D. nukentėjusiajam D. S. 29 eurai turėtų bylos nagrinėjimo (advokato atstovavimo pagalbos) išlaidų .

Šiuo nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymo išteisintas G. D., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 4 d. apie 15-16 val. (duomenys neskelbtini) - O. S. priklausančiame žemės sklype, kilusio konflikto dėl kuliamų javų priklausomybės, iš asmeninių paskatų tyčia mediniu šakių kotu sudavė M. S. smūgį į dešinę ranką , smūgį į kairį petį ir tris smūgius į dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio dilbio ir dešinės blauzdos sumušimu.

Be to, G. D., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str.1 d. už tai, kad tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, kilusio konflikto dėl kuliamų javų priklausomybės, tyčia, iš asmeninių paskatų mediniu šakių kotu sudavė ne mažiau šešių smūgių D. S. į rankas, petį bei sprandą, tuo padarydamas D. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl muštinės kairės plaštakos žaizdos sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad G. D. būtų sužalojęs M. S. ar D. S.. Išskyrus pačius nukentėjusiuosius, to, kad nuteistasis būtų fiziškai smurtavęs nukentėjusiųjų atžvilgiu, nepatvirtino nei vienas liudytojas šioje byloje. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, Varėnos rajono apylinkės teismas klaidingai interpretavo byloje esančius įrodymus, nurodydamas, kad nuteistasis sužalojo M. ir D. S., remdamasis vien tik pastarųjų parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada. Skunde pažymėta, jog pas teismo medicinos specialistą nukentėjusieji kreipėsi tik praėjus 26 dienoms po įvykio, o teismo medicinos specialistas sužalojimus bei jų laipsnį nustatė remdamasis vien tik medicininiais dokumentais, neapžiūrėdamas pačių nukentėjusiųjų. Pastaroji aplinkybė, atsižvelgiant ir į kitus melagingus nukentėjusiųjų liudijimus, leidžia pagrįstai abejoti, kad sužalojimai nukentėjusiesiems buvo padaryti būtent šio įvykio metu. Be to, jeigu tokie sužalojimai, dėl kurių D. S. nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, būtų buvę padaryti šio įvykio metu, juos būtų pastebėję ir atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai. Versija, kad nuteistasis sudavė smūgius šakių kotu, laikydamas šakes už “ragų” neatlaiko jokios kritikos, kadangi tokiu būdu būtų kėlęs didžiausią grėsmę sau pačiam. Šio įvykio metu rankose turėjo tik lazdą galvijams suvaryti, tačiau su ja jokių smūgių nukentėjusiesiems nesudavė. Tokių aplinkybių nenurodo net ir patys nukentėjusieji. Kadangi prieš nukentėjusiuosius D. S. ir M. S. G. D. nesmurtavo, jiems sveikatos nesužalojo, o tik gynėsi nuo neteisėtų jų veiksmų, yra įsitikinęs, kad jokios nusikalstamos veikos neįvykdė.

Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, grindžiant jį prielaidomis ir įrodymais, neginčijamai nepatvirtinančiais nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, bei bylos eigoje likusių abejonių aiškinimas nuteistojo nenaudai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamai praktikai. Todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo G. D. buvo nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., yra naikintinas kaip nepagrįstas.

Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo G. D. gynėjo skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. D. gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė, nuteistojo gynėjo skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. D. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas G. D. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu G. D. veika pagal BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl G. D. kaltės.

Nuteistojo G. D. gynėjo skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti jokie objektyvūs įrodymai patvirtinantys nuteistojo kaltę, bei tai, kad Varėnos rajono apylinkės teismas klaidingai interpretavo byloje esančius įrodymus, nurodydamas, kad nuteistasis sužalojo M. ir D. S., remdamasis vien tik pastarųjų parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada, dėl to priėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. D. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog byloje esančiais objektyviais įrodymais neabejotinai patvirtinamas tiesioginis ryšys tarp G. D. padarytos veikos ir nukentėjusiesiems padarytų kūno sužalojimų. Teismas pripažindamas G. D. kaltu rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiųjų D. S. ir M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolais (t.1 b. l. 79-82);

2013-08-30 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 889/13 (01) (t. 1, b. l. 40-41); 2013-08-30 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 888/13 (06) (t/ 1 b. l. 84-86); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t.1, b. l. 56-58); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t.1, b. l. 89-91); pateikta 2013-03-08 nuomos sutartimi (t.1 b.l.165-166); pateiktu Nekilnojamojo turto registro išrašu (t.1 b.l. 167-168); nukentėjusiųjų M. S. ,D. S. ir E. S. 2013-08-06 rašytu pareiškimu Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariatui (t.1 b.l.17-18); 2013-10-03 VšĮ Prienų ligoninės pranešimu (t.1 b.l.49); asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolu (t.1 b.l.89-91); galiojančiu 2013-08-13 Alytaus AVPK Varėnos raj. policijos komisariato tyrėjo G. Ž. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. D. pareiškimą (t.1 b.l. 139-140); tyrėjos O. D. tarnybiniu pranešimu (t.1 b.l.155) apklaustų liudytojų B. G., V. B., M. J., A. Č., parodymais. Aukštesniojo teismo vertinimu, G. D. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad G. D. būtų sužalojęs M. S. ar D. S.. Išskyrus pačius nukentėjusiuosius, to, kad nuteistasis būtų fiziškai smurtavęs nukentėjusiųjų atžvilgiu, nepatvirtino nei vienas liudytojas šioje byloje.

Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiųjų M. ir D. S. parodymuose dėl jų sužalojimo, jokių esminių prieštaravimų nėra, priešingai, jie tiek protokole – pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek ir apklausose tiriant bylą, nagrinėjant ją teisiamajame posėdyje, visą laiką nurodė tą patį, o tai, kad visuose parodymuose įvykio aplinkybes jie nurodė ne pažodžiui, neduoda pagrindo parodymus vertinti kaip nenuoseklius, prieštaringus. Nukentėjusysis M. S. tvirtino, jog vienu metu pajuto smūgį į dešinės rankos alkūnę, pamatė, kad vieno vyriškio rankose šakės, kurių kotu vyriškis jam sudavė į ranką, po to sudavė į kairį petį iš nugaros pusės ir tris smūgius į dešinės kojos sąnarį bei blauzdą (t. 1 b. l. 22-23; t. 2 b. l. 118-119). Nukentėjusysis D. S. nurodė, jog pribėgęs vyriškis pradėjo smūgiuoti jam šakių kotu į galvos sritį, jis rankomis bandęs gintis, dengtis galvą, smūgiai teko į rankas, petį ir sprandą; buvo suduota ne mažiau šešių smūgių (t. 1 b. l. 74; t.2 b. l. 119-120). Pažymėtina, kad būtent šie nukentėjusiųjų parodymai apie sužalojimų pobūdį buvo patvirtinti ir rašytiniais įrodymais - specialistų išvadomis. Nukentėjusiojo M. S. sveikatos sutrikdymo, padarymo sunkumo mastas yra nustatytas specialisto išvadoje Nr. G889/13 (01) (t. 1., b.l. 40-41), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam M. S. tyrimo metu nustatytas dešinio dilbio ir dešinės blauzdos sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje prie nurodytų aplinkybių dviejų trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryta ir mediniu šakių kotu; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat kitoje specialisto išvadoje Nr. G888/13 (06) (t. 1., b. l. 84-86) konstatuota, kad nukentėjusiajam D. S. nustatyta muštinė kairės plaštakos žaizda, dešinio žasto sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti ir suduodant mediniu šakių kotu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl muštinės kairės plaštakos žaizdos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Likusieji sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, į pirmosios instancijos teismo posėdį iškviestas ir apklaustas tyrimą atlikęs ekspertas L. U. patvirtino savo duotą išvadą dėl nukentėjusiojo D. S. sužalojimo (t. 3 b. l. 2).

Nors nuteistasis tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde kategoriškai teigė, jog rankose turėjo ne šakes, o tik lazdą galvijams suvaryti ir su ja jokių smūgių nukentėjusiesiems M. ir D. S. nesudavė, tačiau šią jo versiją paneigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji M. ir D. S.. Tai, kad nuteistais rankose turėjo šakes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. G. (t. 2 b.l. 121). Pažymėtina ir tai, jog priešingai nei teigė nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. J. ir A. Č. matė sužalotus nukentėjusiuosius. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. J. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą vizualiai matė, kad buvo sužeisti nukentėjusieji ir kaltinamieji, sužeisti buvo jų veidai ir rankos. Vienam nukentėjusiajam buvo įplyšusi rankos žaizda (t. 2 b. l. 120). Liudytojas A. Č. taip pat nurodė, kad atvykus į įvykio vietą matė, jog vieno vyriškio ranka buvo sužalota ir kruvina (t. 2 b. l. 133). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą skundžiamame nuosprendyje, kad nukentėjusiesiems M. S. ir D. S. atsiradę kūno sužalojimai, kuriuos konstatavo teismo ekspertai, atsirado nuo G. D. suduotų smūgių mediniu šakės kotu.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog pas teismo medicinos specialistą nukentėjusieji kreipėsi tik praėjus 26 dienoms po įvykio, o teismo medicinos specialistas sužalojimus bei jų laipsnį nustatė remdamasis vien tik medicininiais dokumentais, neapžiūrėdamas pačių nukentėjusiųjų.

Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog abu nukentėjusieji M. ir D. S. į Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl 2013-08-04 patirtų sužalojimų kreipėsi kitą dieną po įvykio. Jie buvo apžiūrėti šeimos gydytojos ir dėl patirtų sužalojimų nusiųsti į VšĮ Prienų ligoninę traumatologo kosultacijai (t. 1 b. l. 43). Sužalojimų diagnozė ir jų gydymo eiga bei trukmė užfiksuota nukentėjusiųjų asmens sveikatos istorijose (t. 1 b. l. 44 – 53). Iš bylos duomenų matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjamoje byloje, ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio ekspertams buvo pavesta atlikti užduotį, atliekant nukentėjusiųjų M. ir D. S. kūno tyrimą sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. 2013-08-30 atliekant tyrimą buvo apžiūrėti patys nukentėjusieji bei įvertinti pateikti išrašai iš medicininių dokumentų. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. U. patvirtino, jog atliekant tyrimą buvo atvykę patys nukentėjusieji, jie apžiūrėti bei įvertinti medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai, jų gydimo eiga bei trukmė (t. 3 b.l. 2). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ekspertai atlikdami tyrimą bei nustatinėdami nukentėjusiųjų asmenų sveikatos sutrikdymo mastą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto taisyklių patvirtinimo“. Pažymėtina, jog Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 11 p. yra nurodyta, jog teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais, todėl ekspertai, nagrinėjamu atveju, įvertinę tai, kad nuo nukentėjusiųjų M. ir D. S. sužalojimo dienos yra praėjęs ne mažas laiko tarpas, pagrįstai nukentėjusiųjų sužalojimus įvertino remiantis pateiktais medicininiais dokumentais bei apžiūrint juos pačius.

Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad G. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi, nors nuteistojo gynėjas prašo ji išteisinti nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistais ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog G. D. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo G. D. gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.