Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-44562-861/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
2-44562-861/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36861-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Pareiškėjas
Z. K.
Suinteresuotas asmuo
Ž. K., Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-44562-861/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36861-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Ž. K., Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A., VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. mirusio sutuoktinio J. G. palikimą priėmė 1998-07-31, t.y. J. G. palikimo atsiradimo dieną. Nurodė, kad 2015-06-22 mirė pareiškėjo senelė L. G.. Visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą L. G. 2002-03-01 testamentu paliko pareiškėjui. Paaiškino, kad palikimą priėmė paduodamas palikimo atsiradimo pareiškimą apie palikimo priėmimą vietos notarui, tačiau notarė A. A. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes palikėja L. G. po sutuoktinio mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, o palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti po sutuoktinio mirties. Nurodė, jog L. G. butą, adresu (duomenys neskelbtini), remontavo, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi santuokoje įgytais baldais ir namų apyvokos daiktais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, jog VĮ „Turto bankas“ nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. G. paveldimo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Ž. K. atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad 2015-06-22 mirė Ž. K. motina L. G., kuri visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjui. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes palikėja L. G. po sutuoktinio mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, jog L. G. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti iš karto po sutuoktinio mirties, nes liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį remontavo, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi santuokoje įgytais daiktais.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2015-06-22 mirė L. G., kuri testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui (b.l. 7, 8). 2015-08-13 išduotas paveldėjimo liudijimas, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas palikimą pagal testamentą priėmė (b.l. 10). J. G. ir L. G. 1949-07-09 sudarė santuoką (b.l. 11-12), suinteresuotas asmuo Ž. K. yra J. G. ir L. G. dukra (b.l. 15-16, 17-18), o pareiškėjas yra Ž. K. sūnus (b.l. 20-22). L. G. 1992-01-16 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 25). Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A. informavo pareiškėją, jog po J. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 9). J. G. po mirties testamentų nepaliko, niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir po jo mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų (b.l. 23). L. G., 1998-07-31 mirus jos sutuoktiniui, dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, tačiau, pareiškėjos teigimu, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Dėl juridinio fakto, jog L. G. po sutuoktinio J. G. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, nustatymo.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnį, Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. 2001-07-01. Šiuo atveju palikimas atsirado 1998-07-05, todėl byloje taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos. Pagal šio įstatymo 19 straipsnį, Civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, šiuo atveju L. G. ir J. G. santuoką sudarė 1949-07-09, nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise įgijo 1992-01-16, todėl byloje taikytinas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – Santuokos ir šeimos kodeksas).

Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnis įtvirtina, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Taigi, vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, L. G. vardu santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė L. G. ir J. G. nuosavybė, o kiekvienam sutuoktiniui priklauso po ½ minėto buto.

1964 m. Civilinio kodekso 587 str. numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškime bei suinteresuoto asmens Ž. K. atsiliepime nurodyti argumentai patvirtina, kad L. G., tiek iki sutuoktinio J. G. mirties (1998-07-31), tiek po jos, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, naudojosi visais bute esančiais daiktais (b.l. 1-2, 38-39). Šios aplinkybės leidžia manyti, jog L. G. po sutuoktinio J. G. mirties tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pagal 1964 m. CK 587 str. įpėdiniai paveldėję turtą, juo rūpinęsi kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą, todėl darytina išvada, kad L. G. po sutuoktinio J. G. mirties (mirė 1998-07-31) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., 1964 m. CK 587 str.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturi galimybės kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jo senelė L. G. po sutuoktinio J. G. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo Z. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė