Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys A. S. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti metalinę grandinėlę su baltos spalvos širdelės formos pakabuku ir baltą metalo žiedą bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn. Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. T-537-204/2018, nutarė iš A. S. paimtą metalinę grandinėlę su baltos spalvos širdelės formos pakabuku ir balto metalo žiedą, kurie pagal 2004 m. lapkričio 11 d. kvitą B, serija MA Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui. Šiuo metu minėti Daiktai yra saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje. Siekiant grąžinti Daiktus Klaipėdos aps. VPK 2019 m. vasario 20 d. siuntė A. S. pranešimą dėl jų grąžinimo. Dėl daiktų grąžinimo A. S. iki šiol nesikreipė ir nepranešė apie delsimo atsiimti priežastį. Gautais duomenimis A. S. nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Artimieji (mama ir tėvas) taip pat deklaravę išvykimus į užsienio valstybę.

Atsižvelgdamas į esamas aplinkybes, byloje pateikiamus įrodymus, pareiškėjas mano, kad saugomi Daiktai akivaizdžiai yra menkaverčiai, t. y. iš nebrangaus metalo ir stipriai nudėvėti, todėl Daiktų savininkas galimai dėl šių daiktų menkavertiškumo neskiria jų atsiėmimui laiko ir dėmesio, o šio turto saugojimui, administravimui ir savininko paieškai bei informavimui skiriamos sąnaudos yra daug didesnės nei šio turto vertė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo A. S. apsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. T-537-204/2018, nutarė iš A. S. paimtą metalinę grandinėlę su baltos spalvos širdelės formos pakabuku ir balto metalo žiedą, kurie pagal 2004 m. lapkričio 11 d. kvitą B, serija MA Nr.(duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui. Daiktai akivaizdžiai yra menkaverčiai, t. y. iš nebrangaus metalo ir stipriai nudėvėti, todėl Daiktų savininkas galimai dėl šių daiktų menkavertiškumo neskiria jų atsiėmimui laiko ir dėmesio, o šio turto saugojimui, administravimui ir savininko paieškai bei informavimui skiriamos sąnaudos yra daug didesnės nei šio turto vertė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį, bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Pareiškėja šiuo pareiškimu kreipėsi, praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo Daiktų įtraukimo į Klaipėdos AVPK apskaitą. Pareiškėjas savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

CK 4.31 straipsnyje numatyta, kad valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Valdymo teisės atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas arba numanomas. Vadovaujantis CK 4.68 straipsniu, jei fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį, bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Byloje nenustatyta, kad prieš tai minėto turto pripažinimas bešeimininkiu yra draudžiamas įstatymu, ar, kad turtas buvo paimtas ir pasisavintas neteisėtai, pažeidžiant kitų asmenų teises ir turtinius interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti (CK 4.57-4.58 straipsniai, CPK 177-178, 534-537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 537 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu metalinę grandinėlę su baltos spalvos širdelės formos pakabuku ir balto metalo žiedą, paimtus iš suinteresuoto asmens A. S. ir 2004 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apskaitytus bei saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.