Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P. J., nutarimą priėmusios institucijos atstovui J. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. J. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra (toliau – Agentūra) 2009-07-10 nutarimu Nr. AM053826 R. P. J. pagal ATPK 51² str. 1 d., 51¹³ str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda, už tai, kad Ukmergės raj., Želvos sen., Rutiškių kaime, R. P. J. priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Siesarties upės pakrantės apsaugos juostoje, kurios plotis toje vietoje yra 5 m., neturint sudarytos ir suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai, įrengta betoninė atraminė 0,15 m pločio ir 17 bei 25 m ilgio siena; vykdant darbus sunaikinta natūrali pakrantės augalija, tuo sudarkytas tai vietovei būdingas kraštovaizdis, padaryta 1840,18 Lt žala ir pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 p., 126.4 p., 124.1 p., 124.3 p. reikalavimai.

Per teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 51² str. 1 d., kuriame numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą, rekonstravimą, plėtimą, atidavimą ar priėmimą naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų. ATPK 51¹³ str. 1 d. numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šiuos straipsnius, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš minėtose taisyklėse nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Remiantis byloje pateiktu Agentūros 2009-06-03 Patikrinimo aktu (b. l. 24), nustatyta, kad Rutiškių kaimo sodybos savininko R. P. J. žemės sklype, savavališkai, neturint sudarytos ir suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo statybai, Siesarties upės pakrantės apsaugos juostoje įrengta betoninė atraminė sienutė, 17 ir 25 m ilgio, sunaikinta natūrali pakrantės augalija 3,5 m ir 7,5 m pločio juostoje.

2009-07-03 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. VR-13.1-194 (b. l. 5) nurodytos Patikrinimo aktu nustatytos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Protokole R. P. J. paaiškino, kad trūkstami dokumentai yra gauti.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), 124.1 p. numato, kad draudžiama reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; 124.3 p. numato, kad draudžiama tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo; 126.1 p. numato, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras, o pagal 126.4 p. draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 str. 1 d., kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta.

Įstatymo 20 str. 5 d. numato, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 11 p. nustato, kad hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti.

Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, atraminė sienutė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal šio reglamento 12.2.1.3 p. (2005 m. lapkričio 30 d. redakcija), nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus – statant ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančiose) teritorijose, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose. Byloje nustatyta, kad R. P. J. I grupės nesudėtingų statinių kategorijos hidrotechninio statinio supaprastintos apimties projektą dėl atraminės sienutės statybos (b. l. 26-30) parengė po 2009-06-03 atlikto patikrinimo.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. P. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51² str. 1 d. ir 51¹³ str. 1 d.

Už ATPK 51² str. 1 d. pažeidimą numatyta sankcija – bauda piliečiams nuo 500 iki 1000 litų ir pareigūnams – nuo 1000 iki 2000 litų.

Už ATPK 51¹³ str. 1 d. pažeidimą numatyta sankcija – bauda nuo 500 iki 1000 litų.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Remiantis LR ATPK 30(2) str. 1 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 33 str. 2 d., jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

R. P. J. prisipažįsta dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nustatyta lengvinanti aplinkybė, pažeidėjui pagrįstai paskirta minimali 500 Lt bauda.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

Remiantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Pažymėtina, kad, skiriant mažesnę negu įstatyme numatyta administracinė nuobauda, teismui kyla pareiga vadovautis ATPK 30¹ str., kuris įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ str. taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5?1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti nutarimą ir paskirti pažeidėjui švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Nustatyta, kad R. P. J. savavališkai įrengta atraminė sienutė priskirta nesudėtingiems statiniams, jos paskirtis – sustabdyti pakrantės apsaugos juostoje vykstančius erozinius procesus, statinys, nors ir pavėluotai, buvo įteisintas. Todėl teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, pakeičiant nutarimą ir paskiriant pažeidėjui švelnesnę nuobaudą – 100 litų baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 5 p., 3 ir 4 d., 128 str.,

n utarė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-07-10 nutarimą Nr. AM053826, kuriuo R. P. J. paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda, pakeisti ir paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Dėl nutarties per 10 dienų gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.