Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1288-868/2017 pagal ieškovo A. D. (A. D.) ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, trečiajam asmeniui L. J. (L. J.) dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. L. J. draudiko atstovas po įvykio, apžiūrėjo automobilį, nufotografavo pažeistas automobilio dalis, pasirašė transporto priemonės apžiūros ir defektų aktą. Ieškovui kreipusis į dėl automobilio remonto atsakovas 2015-11-03 raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes įvykio nelaikė draudžiamuoju.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Akcentuoja, kad eismo įvykio dieną ant kelio dangos kelio ruože, kuriame atsitiko eismo įvykis, negalėjo būti žvyro, asfalto atplaišų dėl kelio remonto. Galėjo būti tik pavieniai akmenukai, kurių buvimo tikimybė buvo lygiai tokia pati, kaip ir ant bet kokio kito neremontuojamo magistralinio kelio ruožo.

13. Taip pat pažymi, kad liudytojas M. M. nėra jokiais ryšiais susijęs su šalimis, trečiuoju asmeniu. Tuo tarpu liudytojas K. J., kuris iš esmės patvirtino trečiojo asmens L. J. paaiškinimus yra trečiojo asmens L. J. brolis. Teigia, kad ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimai dėl akmenų ant kelio dangos yra prieštaringi, todėl turėtų būti vertinami kritiškai.

14. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja visos trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygos. Net ir nustačius, kad akmenukas, išsviestas iš po trečiojo asmens ratų, pataikė į ieškovo automobilį, trečiajam asmeniui atsakomybė nekyla dėl nenugalimos jėgos (CK 6.212 straipsnis) poveikio, nes negalėjo protingai numatyti, kad pavieniai akmenukai yra ant kelio ir negalėjo susiklosčiusios situacijos kontroliuoti bei užkirsti kelią akmenuko išsviedimui iš po ratų.

15. Taip pat teigia, kad trečiojo asmens greičio viršijimas priežastiniu ryšiu nėra susijęs su ieškovui atsiradusia žala, o 2007 metų gamybos MB atsiradę sugadinimai yra eksploatacinio pobūdžio, kurie įprastai atsiranda naudojantis automobiliu per ilgesnį laiką. Automobilio važiavimo greitis turi įtakos tik akmenukų išsviedimo aukščiui, o paties išsviedimo faktui įtakos neturi.

16. Mano, kad nurodomi MB sugadinimai negalėjo atsirasti dėl 2015-09-11 įvykio. Trečiasis asmuo objektyviai negalėjo tiksliai įvertinti savo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastingumo, kadangi policija nebuvo kviečiama, eismo įvykio deklaracija užpildyta ne eismo įvykio vietoje. Be to, tik visa apimtimi užpildyta eismo įvykio deklaracija yra laikoma tinkamu objektyviu įrodymu, kilus ginčui tarp draudiko ir nukentėjusiojo asmens. Deklaracijoje 11 laukelis nėra užpildytas. MB apžiūros - defektų aktas nepagrindžia, jog jame nurodyti MB sugadinimai atsirado būtent 2015-09-11 įvykio metu. Ieškovo ir trečiojo asmens parodymai prieštaringi. Lietuvos teismo ekspertizės akte yra nurodyta, kad variklio dangčio bei lako-dažų sluoksnio išorinių sugadinimų neužfiksuota.

17. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nekonstatavo ieškovo nesąžiningumo. MB sąmata buvo sudaryta 2015-09-21, t. y. po jo pardavimo. Ieškovas dirba automobilių remonto įmonėje UAB „Tanagra“, kuriai vadovauja jo tėvas. Mano, kad ieškovas 2017-02-03 teismo posėdžio metu suteikė klaidingą informaciją apie tai, kad MB iki jo pardavimo UAB „Šiaulių banko lizingas“ buvo suremontuotas.

18. Nesutinka su teismo motyvais, kad ieškovo automobilis buvo apdraustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl kiekvienu atveju dėl automobilio sugadinimo ieškovas galėjo gauti išmoką ir minėtoje draudimo įmonėje. Teismas tokią išvadą padarė, netyręs ir nevertinęs visų draudimo sutarties sąlygų.

19. Teigia, kad lango rėmo pažeidimai, užfiksuoti AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo darytose nuotraukose, yra analogiški. Minėtiems sutapimams identifikuoti nereikia specialių žinių, nes jie yra pastebimi kiekvienam žmogui. Ieškovas, prisidengdamas 2015-09-11 eismo įvykiu, teikia atsakovui reikalavimą dėl MB sugadinimų, atsiradusių kitomis nei deklaruoja aplinkybėmis.

20. Taip pat teigia, kad teismas neįtraukė į bylą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinčios UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir nusprendė dėl jos teisės į draudimo išmoką už jai nuosavybės teise priklausančio MB sugadinimo. Ieškovas galėtų pretenduoti į draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu jis suremontuotų MB arba būtų pateiktas UAB „Šiaulių banko lizingas“ sutikimas draudimo išmoką pervesti į ieškovo sąskaitą.

24. Sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, jos civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą.

25. Teigia, jog apelianto argumentai dėl nenugalimos jėgos požymių prieštarauja CK 6.212 straipsnyje, LR Vyriausybės nutarime „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ nurodytiems nenugalimos jėgos požymiams.

26. Pažymi, kad abu eismo dalyviai kelis kartus teikė paaiškinimus draudikui apie eismo įvykio aplinkybes. Šie parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems. Tretysis asmuo nuo pat pradžių draudikui teiktuose paaiškinimuose savo kaltės neneigė ir neabejojo, kad būtent dėl jo veiksmų padaryta žala.

27. Nurodo, kad apeliantas nepagrindė, kuo pasireiškia nagrinėjamos bylos ryšys su UAB „Šiaulių banko lizingas“ materialiomis teisėmis ir pareigomis – ieškovas buvo automobilio savininku eismo įvykio metu ir nėra susijusi su eismo įvykio aplinkybėmis. Aplinkybė dėl automobilio perleidimo UAB „Šiaulių banko lizingas“ nėra reikšminga bylai.

28. Nesutinka su apelianto argumentais dėl jo nesąžiningumo. Akcentuoja, kad jo veiksmai dėl automobilio perleidimo lizingo bendrovei yra teisėti, nesusiję su žalos padarymo mechanizmu, todėl negali būti vertinami kaip nesąžiningi. Tai, kad remonto sąmatos data yra 2015-09-21 - techninio pobūdžio klausimas, atlikus žalos padarymo analizę ir materialinį įvertinimą. Faktinė aplinkybė dėl Kasko draudimo pilnai įrodyta.

29. Mano, kad atsakovas yra nesąžiningas. Bylos proceso metu atsakovas pateikė kitus atsisakymo mokėti draudimo išmoką motyvus, nei 2015-11-03 atsisakyme mokėti draudimo išmoką. O apeliaciniame skunde pateikia papildomus motyvus.

30. Nurodo, kad eksperto V. Š. paaiškinimai paneigia apelianto argumentus, jog skirtingu metu darytose nuotraukose yra tie patys pažeidimai, tose pačiose vietose.

31. Prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus: 2017-12-08 UAB „Tanagra“ raštą su šios įmonės pateikta automobilio Mercedes-Benz oficialaus atstovo pažyma. Šiuos dokumentus teikia atsikirsti į apeliaciniame skunde nurodomas naujas aplinkybes ir naują reikalavimą - įtraukti į bylą UAB „Šiaulių banko lizingas“.

32. Trečiasis asmuo L. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Ieškovas prašo priimti naujus įrodymus – 2017-12-08 UAB „Tanagra“ raštą, pažymą, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo gavus atsakovo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių išdėstytus argumentus, ir tai, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, ieškovo pateiktus įrodymus priima ir vertina kitų įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

35. Atsakovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad eismo įvykis nėra draudiminis, nes trečiajam asmeniui nekyla civilinė atsakomybė, ieškovas nėra sąžiningas, todėl draudimo išmoka jam nepriklauso.

36. Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau ir – TPVCAPDĮ). CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Atsisakymas mokėti draudimo išmoką pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, kai nustatoma, kad yra suklastoti esminiai duomenys, įvykį darantys nedraudžiamuoju. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Taigi įvykio pripažinimas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) yra pagrįstas eismo įvykio aplinkybių vertinimu.

37. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus.

38. Byloje nustatyta, kad 2015-09-11 apie 18.30 min. kelyje Trakai-Aukštadvaris trečiasis asmuo L. J., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Trakai-Aukštadvaris, atkarpoje tarp Trakų ir Žaizdrių gyvenviečių, apie 28 -29 km, lenkimo metu, iš po automobilio ratų išsprūdusiais akmenukais, apgadino ieškovo A. D. vairuojamą automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu trečiojo asmens L. J. civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas.

39. Taip pat nustatyta, kad eismo įvykio dieną, minėtame kelio ruože buvo atliekami kelio remonto darbai, 2015-09-09 išardyti esami atitvarai, kasamas ir vežamas gruntas, asfalto danga nufrezuota. Kelio remonto darbai buvo atliekami ir 2015-09-11, eismas apribotas iki 50 km/h. Todėl priešingai nei teigia apeliantas, kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, kelio dangos būklės negalima vertinti, kaip tvarkingos. Atsižvelgiant į eismo sąlygas, eismo dalyviai privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių.

40. Nepaisant atsakovo akcentuojamų aplinkybių, kad įvykio vietoje nebuvo kelio ženklų, įspėjančių apie žvyrą ar skaldą, draudimą lenkti, trečiojo asmens, vairavusio automobilį BMW, veiksmai – kelio ruože, kuriame buvo ribojamas greitis iki 50 km/h, automobilio MB, važiuojančio 45-50 km/h greičiu, lenkimas, techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Tokia išvada pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos 2017-05-15 ekspertizės akte. Būtent tokį eismo įvykio mechanizmą patvirtina ieškovo, trečiojo asmens nuo pat pradžių iš esmės nuoseklūs paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes, 2015-09-11 eismo įvykio deklaracija, Transporto priemonės apžiūros – defektų aktas, liudytojo K. J. parodymai. Tam neprieštarauja UAB „Fegda“ pateikti duomenys, M. M. parodymai. Įvertinęs byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus - viršijo greitį ir apgadino ieškovo automobilį.

41. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamas trečiojo asmens veiksmų priežastingumas su ieškovui kilusia žala. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nesilaikė nustatyto greičio apribojimo dėl atliekamo kelio remonto, nesiėmė atsargumo priemonių atsižvelgiant į kelio būklę, todėl tarp trečiojo asmens veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Apeliantas akcentuoja su atsiliepimu pateiktą transporto trasologijos eksperto V. M. elektroninį laišką, teigdamas, kad automobilio važiavimo greitis turi įtakos tik maksimaliam akmenukų išsviedimo aukščiui, o paties išsviedimo faktui įtakos neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys neįrodo, kad šiuo konkrečiu atveju trečiojo asmens veiksmai - važiavimo greitis, lenkimo manevras, nepadarė žalos ieškovo automobiliui.

42. Pažymėtina, kad draudimo santykių teisiniu reguliavimu visų pirma yra siekiama užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugą. Todėl draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam net ir tada, kai ši žala padaryta tyčia. Pvz. jeigu asmuo sukelia avariją būdamas neblaivus, žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmoka vis tiek turi būti išmokėta, o patirti nuostoliai išieškoti iš kalto asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-300/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apžvalga dėl 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo).

43. Apeliantas teigia, kad trečiasis asmuo objektyviai negalėjo tiksliai įvertinti savo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastingumo, kadangi policija nebuvo kviečiama, eismo įvykio deklaracija užpildyta ne eismo įvykio vietoje, o maždaug 1 km atstumu. Pažymėtina, kad eismo įvykio dalyviams nuo pat pradžių dėl trečiojo asmens veiksmų priežastingumo ir ieškovui kilusios žalos – automobilio apgadinimo akmenukais, abejonių nekilo. Eismo įvykio deklaracijoje konkretūs apgadinimai neįvardinti (11 punktas), tačiau 10 punkte pažymėta ieškovo automobilio priekinė dalis. Tretysis asmuo nuo pat pradžių neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio. Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes, kaip jau minėta yra iš esmės nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, juos patvirtina su trečiuoju asmeniu kartu važiavusio liudytojo K. J. parodymai, kita bylos medžiaga, todėl šie duomenys pagrįstai buvo vertinami kitų bylos įrodymų kontekste.

44. Ieškovas teigia, kad dėl eismo įvykio jo automobiliui padaryti tokie apgadinimai: priekinio kairės pusės žibinto, priekinio kairės pusės LED žibinto, priekinio kairės ir dešinės pusės posūkio apsaugos, priekinio stiklo, stiklo rėmo, priekinio bamperio, jo aptako, radiatoriaus apdailos grotelių. Ieškinyje jam padarytą žalą įvertino 13 386,85 Eur suma, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ieškovas sutiko su atsakovo ekspertine pažyma dėl automobilio MB remonto sąmatos ir taikomu 31 proc. nusidėvėjimu nuo keičiamų naujų dalių, žalos suma – 8 014,47 Eur ir atsisakė reikalavimo dėl žalos dalies, viršijančios šią sumą.

45. Ekspertizės aktas patvirtina, kad automobilio MB priekinio kairiojo žibinto stiklas buvo sudaužytas, o LED žibinto stiklas įskeltas atsitrenkus nedideliems akmenukams, išmestiems iš po kitų transporto priemonių ratų. Smulkūs automobilio MB priekinio bamperio plastikinės apdailos, priekinių radiatoriaus grotelių, priekinio posūkio apdailos, priekinio lango rėmo lako-dažų sluoksnio pažeidimai būdingi padarant automobilio eksploatacijos metu (ypač daugiau keliais su žvyro danga) atsitrenkus iš po kitų transporto priemonių ratų išmetamiems nedideliems akmenukams. Tik pagal nuotraukas nustatyti šių pažeidimų padarymo laiko negalima. Todėl šie automobilio stiklo, jo rėmo, žibintų, radiatoriaus grotelių, priekinio bamperio pažeidimai skundžiamame sprendime pagrįstai pripažinti 2015-09-11 eismo įvykio žala, nes priešingų aplinkybių atsakovas neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

46. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino automobilio MB variklio dangčio pažeidimų, užfiksuotų pateiktose fotonuotraukose, jų lokacijos bei ekspertizės akto išvadų šiuo klausimu. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad automobilio MB variklio dangčio vidinėje pusėje esantys lako sluoksnio pažeidimai negalėjo būti padaryti mechaninio poveikio (akmenų atsitrenkimo 2015-09-11 deklaruoto eismo įvykio metu) į variklio dangtį metu. Nei ekspertui, nei teismui pateiktose automobilio MB fotonuotraukose variklio dangčio bei jo lako – dažų sluoksnio išorinių sugadinimų požymių nebuvo užfiksuota. Nepaisant to, kad 2015-09-16 atsakovo atstovas užfiksavo MB variklio gaubto pažeidimus, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo šios detalės pažeidimus sieti su 2015-09-11 eismo įvykiu (CPK 185 straipsnis).

47. 2015-09-21 UAB „Tanagra“ remonto sąmatoje nurodoma variklio gaubto kaina – 7 110 Eur, variklio gaubto n/u darbų kaina – 14,48 Eur, variklio gaubto keitimas (nuėmus) – 18,10 Eur. Atsakovui įrodžius, kad variklio gaubto pažeidimai nėra 2015-09-11 eismo įvykio pasekmė, šios sumos minusuotinos iš ieškovo reikalaujamos priteisti sumos. Ieškovo dėl eismo įvykio patirta žala laikytina pagrįsta 3 075,99 Eur sumai (409,42 Eur remonto darbai, 393,89 Eur dažymo darbai, 195,27 Eur dažymo medžiagos, 1 880,70 Eur keičiamos dalys atskaičius nusidėvėjimą, 196,71 Eur smulkios dalys).

48. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nekonstatuotas ieškovo nesąžiningumas. Tai, kad UAB „Tanagra“ vadovauja ieškovo tėvas, jis pats dirba šioje įmonėje, automobilis netrukus po eismo įvykio buvo parduotas UAB „Šiaulių banko lizingas“ nesudaro pagrindo abejoti ieškovo sąžiningumu. Ieškovas ir po lizingo sutarties sudarymo liko automobilio valdytoju, todėl ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga vertinant eismo įvykio aplinkybes.

49. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo UAB „Lietuvos draudimas“ 2015-03-27 nuotraukų vertinimu ir išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ant stiklo rėmų yra tie patys pažeidimai, kaip ir nurodyti po 2015-09-11 eismo įvykio. Šių aplinkybių nepavyko nustatyti ekspertizės metu dėl skirtingo nuotraukų informatyvumo, šias išvadas patvirtino teismo ekspertas V. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

50. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio dalyviai buvo susitarę imituoti eismo įvykį. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas, tretysis asmuo suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, kad ieškovas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką. Taigi, atsakovas ieškovo nesąžiningumo šiuo atveju neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

51. Šiame kontekste taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl UAB „Šiaulių banko lizingas“ neįtraukimo į bylą. Eismo įvykio metu automobilio savininku buvo ieškovas, jis patyrė žalą, todėl pagrįstai jam priteista draudimo išmoka. Atsakovas neprašė įtraukti į bylą lizingo bendrovės trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegijos vertinimu UAB „Šiaulių banko lizingas“ kaip trečiojo asmens nereiškiančio savarankiško reikalavimo materialiosioms teisėms ir pareigoms ginčo išsprendimas įtakos neturi.

52. Atsakovui neįrodžius, kad ieškovas imitavo eismo įvykį ar suklastojo jo padarinius, atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo yra atmetami. Kaip minėta, nagrinėjant bylas civiline tvarka, reikia remtis įrodymų pusiausvyros principu. Kadangi labiau tikėtina, kad ieškovas nebuvo nesąžiningas, todėl nustatinėjant ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes galima remtis jo, trečiojo asmens parodymais apie ginčo eismo įvykį bei šalių užpildyta eismo įvykio deklaracija. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, yra visos būtinos sąlygos trečiojo asmens atsakomybei kilti ir, atitinkamai remiantis įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtą 3 075,99 Eur žalą. Kadangi atsakovas, nors ir privalėjo, bet atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją priteisė.

53. Kadangi žalos atlyginimas ieškovui nebuvo sumokėtas laiku, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai tenkino reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ne visi ieškovo nurodomi automobilio sugadinimai yra 2015-09-11 eismo įvykio pasekmė, atitinkamai mažintina priteistina palūkanų suma, už laikotarpį nuo 2015-12-24 iki 2016-06-30 ieškovui priteisiant 76,90 Eur.

54. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, priteisdamas draudimo išmoką už variklio gaubto keitimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteistą draudimo išmokos, palūkanų sumas sumažinant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, nes jie neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei bylos galutiniam rezultatui.

56. Kadangi pirmosios instancijos sprendimas pakeičiamas, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 246,44 Eur žyminio mokesčio išlaidas, apie bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas duomenų nepateikė. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 323,94 Eur ekspertizės išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 186 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo 29,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

57. Ieškinio reikalavimai patenkinti 38,24 proc., atmesti 61,76 proc. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 94,24 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, atsakovui iš ieškovo priteistina 314,94 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis. Atlikus tarpusavio įskaitymą atsakovui iš ieškovo priteistina 220,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58. Iš ieškovo valstybei priteistina 18,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, iš atsakovo - 11,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje dėl draudimo išmokos, palūkanų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, 3 075,99 Eur (trys tūkstančiai septyniasdešimt penki eurai 99 ct) draudimo išmoką, 76,90 Eur (septyniasdešimt šeši eurai 90 ct) palūkanas A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220,70 Eur (du šimtai dvidešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, naudai.

Priteisti iš A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,23 Eur (aštuoniolika eurų 23 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, 11,28 Eur (vienuolika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.