Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. PK atstovui Steponui Liaugaudui,

teismo posėdyje išnagrinėjo S. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. PK įgaliotas pareigūnas 2013 m. rugsėjo 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Ž. už tai, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. 4.10 val. Mažeikių m. Laisvės – Vasario 16-osios g. vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,07 promilių), bei nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus. Abu pažeidimai yra priskiriami apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

S. Ž. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies – pripažino, kad vairavo transporto priemonę išgėręs, tačiau nesutiko su tuo, kad nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti. Paaiškino, jog protokole nurodytu laiku važiavo nuo ETG link miesto, Laisvės gatvėje, prie prekybos centro prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu. Pareigūnai važiavo jam iš priekio, pamatęs, kad jie sukasi, padidino greitį ir, norėdamas išvengti sustabdymo, nuvažiavo į kiemus. Pažymėjo, jog pamatęs, kad pareigūnai sukasi, įtarė, kad gali jį stabdyti, todėl padidinęs greitį pasisuko, pavažiavo apie 100 m, po to vėl pasisuko į kiemus ir išlipęs iš automobilio pabėgo.

Liudytojas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad su D. V. važiavo Laisvės gatve, prie didžiosios Maximos pamatė priešais atvažiuojantį BMW automobilį, kuris prilėtino, suvinguriavo ir tai sukėlė įtarimą, todėl nusprendė jį sustabdyti. Prieš prasilenkdami įjungė švyturėlius, tačiau automobilis nestojo, todėl apsisuko ir ėmė vytis. BMW automobilis nestojo, didino greitį ir važiavo toliau. Įsuko į Vasario 16-osios gatvę, iš jos – į turgelį ir sustojo ant šaligatvio. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir keleivis ir ėmė bėgti. Keleivį sulaikė, o vairuotojas pabėgo. Nuėjus į tarnybinį automobilį,, kur ketino pildyti dokumentus, pamatė toliau vaikštinėjantį vairuotoją, kurį parsivedė. Pažymėjo, jog visą laiką važiavo iš paskos su įjungtais švyturėliais, garsinio signalo nejungė, nes buvo vėlus metas, nenorėjo kelti triukšmo.

Liudytojas D. V. teismo posėdyje paaiškino, kad patruliavo su kolega A. B. Laisvės gatvėje. Buvo apie 4–5 val. ryto, kai, važiuodami Laisvės gatve, nuo Burbos gatvės link Algirdo gatvės, pastebėjo atvažiuojant automobilį, kurio vairuotojas, juos pastebėjęs, pristabdė, lyg norėtų jų išvengti. Likus iki tos mašinos 10–15 metrų, įjungė tarnybinio automobilio šviesos signalus ir pravažiavę tą automobilį apsisuko. Persekiojamas automobilis padidino greitį, įsuko į Vasario 16-osios g., ir į kiemą, vairuotojas iššoko palikęs atidarytas dureles, automobilio raktelius ir nubėgo. Vijosi vairuotoją, tačiau šis pabėgo, todėl grįžo prie tarnybinio automobilio. Prie sustabdytos mašinos stovėjęs tos mašinos keleivis teigė nežinantis, kas vairavo automobilį, todėl tarnybiniame automobilyje nustatinėjo, kam priklauso persekiojama mašina, kai kolega pamatė, kad iš už kampo juos stebi sustabdyto automobilio vairuotojas. Kolega nuėjo ir jį parsivedė. Vairuotojas sakė, kad norėjo išvengti atsakomybės, nes buvo išgėręs. Pažymėjo, jog jis įjungė šviesos signalus, apie persekiojimą buvo pranešta budėtojui, o garso signalų nejungė vadovaudamiesi triukšmo valdymo įstatymu, nes buvo vėlyvas metas ir nenorėjo žadinti gyventojų.

Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje paaiškino, kad važiuojant su S. Ž. Laisvės g. prasilenkė su policijos pareigūnais. Pareigūnai apsisukę, važiavo link jų, daugiau automobilių gatvėje nebuvo. Įjungtų švyturėlių nematė, garsinio signalo nebuvo. Sustojo senamiestyje prie turgelio ir abu ėmė bėgti, nes norėjo išvengti atsakomybės. Jį pagavo pabėgusį vos keletą metrų, o vėliau grįžo ir S. Ž..

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Steponas Liaugaudas teismo posėdyje nurodė, kad pareigūnai nepadarė jokio nusižengimo, viską atliko kaip numatyta policijos veiklos įstatyme, panaudojo specialiuosius šviesos signalus, kai vairuotojas sukėlė įtarimą. Pažymėjo, jog garsiniai signalai yra jungiami tik tais atvejais, kai reikia gelbėti žmogaus gyvybę. Šiuo atveju pavojaus kitų asmenų gyvybei nebuvo, tuo metu buvo tik dvi transporto priemonės, todėl teiginiai, kad asmenys, kurie važiavo BMW, nematė specialiųjų šviesų signalo ir jie nebuvo įjungti – tik gynybinė pozicija.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Ž. neigia padaręs LR ATPK130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, jog nematė ir negirdėjo, kad pareigūnai būtų jį stabdę.

Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 straipsnio 2 dalis). LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. Nr. 5-V-673 įsakymu 25 straipsnyje numatyta, kaip turi elgtis policijos pareigūnas, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę, vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį ir kt.

Iš vyresniojo patrulio D. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnai 2013-09-04 apie 04.10 val. Laisvės – Vasario 16-osios gatvių sankryžoje važiuodami iš galo stabdė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungę spec. šviesos signalus, tačiau BMW vairuotojas nesustojo, padidinęs greitį įsuko į Vasario 16-osios gatvę, tada įsuko į Vasario 16-osios g. 8 namo kiemą, sustojęs iššoko iš automobilio ir ėmė bėgti, vairuotoją pasivijo ir pagavo kolega A. B.. Teismo posėdyje vyresn. patrulis D. V. patvirtinęs tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad šviesos signalus įjungė dar prieš prasilenkiant su S. Ž. vairuojamu automobiliu ir apsisukę persekiojo šį automobilį su įjungtais šviesos signalais, apie persekiojimą informavo budėtoją, garso signalų nejungė, nes buvo vėlyvas metas, nenorėjo žadinti gyventojų.

Iš liudytojo D. V. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių bei parodymų teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Ž. ir liudytojo Ž. B. parodymų matyti, jog policijos pareigūnai prieš prasilenkiant su S. Ž. vairuojamu automobiliu įjungė šviesos signalus, apsisukę paskui jį toliau važiavo įsijungę švyturėlius; pranešė apie jį budėtojui; tiek S. Ž., tiek liudytojas Ž. B. patvirtino matę apsisukant tarnybinį policijos automobilį ir važiuojant paskui juos, atstumas tarp persekiojamo ir tarnybinio automobilio buvo nedidelis, nes pareigūnai matė, kaip vairuotojas sustojo ir iššokęs iš automobilio ėmė bėgti, todėl ėmė jį vytis, automobilio persekiojimas truko labai trumpą laiką, gatvėje daugiau automobilių nebuvo, todėl teismas sprendžia, jog pareigūnų panaudotos stabdymo priemonės, t.y. šviesos signalai, buvo pakankamos bei atitinkančios Patrulių veiklos instrukcijoje nustatytas taisykles ir S. Ž. vairuojamas automobilis buvo stabdomas tinkamai.

Tai, kad S. Ž. suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, rodo jo elgesys – greičio padidinimas pastebėjus, jog yra stabdomas, tarnybinis policijos automobilis apsisuka, skubėjimas palikti pastatytą automobilį ir bėgimas iš įvykio vietos, netgi palikus automobilio raktelius, paaiškinimai, jog bėgo, nes bijojo atsakomybės.

Policijos pareigūnų D. V. ir A. B., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, duomenų, jog pareigūnai gali būti šališki, byloje nėra, todėl pareigūnų parodymai vertintini kaip patikimi įrodymai. Liudytojo Ž. B. parodymai apie tai, kad jis nematė įjungtų šviesos signalų, nepatvirtina, jog šviesos signalai nebuvo panaudoti, šis asmuo yra administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Ž. draugas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teismas šiais Ž. B. parodymais nesivadovauja.

S. Ž. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta: 2013 m. rugsėjo 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-2911092-12, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas; asmens blaivumo testo parodymu; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, liudytojų A. B. ir D. V. parodymais teismo posėdžio metu, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

S. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Ž. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. Ž. už padarytus pažeidimus skirtinos nuobaudos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų vidurkį – už LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą – 1 250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu ketveriems metams.

LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

S. Ž. skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis LR ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuo-baudą – 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

S. Ž. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti S. Ž., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.