Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. V., jo atstovui adv. A. Š.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, prie nukentėjusiosios V. M. atskiro įėjimo į butą, jis tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams vandališkai elgėsi: mėtė plastikiniu kastuvu, skirtu sniegui kasti karvių išmatas ant įėjimo laiptų, buto langų, tęsdamas nusikalstamą veiką tokiu pačiu būdu pro praviras buto duris apmėtė karvių išmatomis virtuvės grindis, baldus, maisto produktus bei V. M., I. M. ir jos mažametę dukrą J. Z.. Nukentėjusiajai ėmus priekaištauti dėl nederamo jo elgesio, jis vartojo V. M., I. M. ir J. Z. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasinimus susidoroti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. M.: tyčia, I. M. ir J. Z. akivaizdoje, plastikiniu kastuvu, skirtu sniegui kasti, sudavė vieną smūgį į dešinės rankos dilbį, vieną smūgį į dešinės rankos riešą, vieną smūgį į kairės rankos dilbį, vieną smūgį į dešinę šlaunį ir vieną smūgį į kairę blauzdą, tuo padarydamas nuketėjusiajai V. M. odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, kraujosruvas kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – I. M. ir jos mažametei dukrai J. Z. bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

R. V. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdyto nusikaltimo neprisipažino ir parodė, kad 2011-08-04 jis buvo nuo 9 val. ryto išvykęs į Dusmenių k., Onuškio sen., į J. D. priklausantį mišką kartu su J. D., G. J., A. K., malkinės medienos pasigaminti ir susikrauti. Minėti asmenys vyko J. D. priklausančiu automobiliu, o jis nuosavu krovininiu automobiliu IVECO vals.Nr.(duomenys neskelbtini) Jie dirbo visą dieną, iš miško išvyko apie 20 val., namo grįžo apie 21 val., todėl tą dieną apie 18 val. 30 min. pas V. M. negalėjo būti. Dėl sužalojimo padarytų nukentėjusiajai jis susipažinęs, tačiau neįsivaizduoja iš kur jie pas ją. Ji konfliktuoja su savo sugyventiniu, kitais kaimynais ir gyvūnų laikymas gali turėti pasekmes ir tai gali padaryti bet kas.

V. M. yra jo kaimynė, jie gyvena tame pačiame name, ji pirmame aukšte, o jis antrame aukšte. Jis su V. M. stengiasi nebendrauti, kadangi V. M. yra konfliktiška asmenybė. Pirmas jų konfliktas buvo, kai jis 1999 m. su žmona J. V. atsikraustė iš Vilniaus į Daugirdiškių k., 2003-01-20 buvo konfliktas su V. M. dėl netvarkingo eksploatuojamo dūmtraukio, V. M. gavo įspėjimą, tačiau ir toliau nesilaikė įsipareigojimų, todėl 2009-02-04 vėl dėl dūmtraukio kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, vėl skyrė terminą susitvarkyti ir V. M. susitvarkė dūmtraukį, 2009-04-01 V. M. sugyventinis M. S. sudaužė į namo sieną atremtus vitražinius du stiklo paketus, 2010-09-07 kilo konfliktas su V. M. dėl to, kad pasidarė skardinį stogelį po jo sūnaus langu, V. M. iki šiol karvę laiko daugiabučio namo kieme. 2011-09-08 gavo iš Elektrėnų savivaldybės raštą, kad pagal gyvūnų laikymo taisykles, ūkinės paskirties gyvūnus draudžiama laikyti daugiabučių namų valdoje. 2011-10-13 V. M. karvė buvo pririšta taip, jog jos ragai siekė namo sieną, karvė trukdė pereiti takelį, jo vaikai buvo išgąsdinti karvės, Taigi su V. M. konfliktai vyksta nuo pat jų su žmona atsikraustymo į Daugirdiškių kaimą, V. M. jam su žmona ne kartą yra grasinus, kad jei neatstos nuo jos su savo reikalavimais, tai padarys taip, kad jis atsidurs kalėjime, todėl mano, kad 2011-08-04 pareiškimas dėl neva jo padarytos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu yra šantažas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-08-04 atvažiavo duktė su savo mergaite, apie 18.00 valandą, tai buvo ketvirtadienis. Ji nuėjo į virtuvę užkaisti arbatinio ir pamatė R. V., kuris važiavo su mašiną ir pasilenkęs žiūrėjo į jos buto virtuvės pusę. Ji nuėjo į kambarį, dukra nuėjo pažiūrėti arbatinuko, nes buvo užkaistas arbatinukas ir pamatė R. V.. Kuris prikrovęs pilna plastmasinį kastuvą sniegui valyti karvių išmatų ir sako necenzūriškai:“ jūs tokios ir tokios, ėskit savo šūdus“. Tuomet jis trenkė jai į dešinės šlaunies priekį su tamsiai mėlynos spalvos plastikinio kastuvo, skirto sniegui kasti, kasamąją dalimi, kurios kraštas yra geležinis, ir pasakė lenkiškai „aš vis tiek tave s..., k.... užmušiu“. Tuo metu išbėgo į lauką anūkė, ji ją spėjo uždengti rankomis ir tuomet R. V. trenkė jai per abi rankas ir užgavo krūtinę kastuvo kasamąją dalimi. R. V. buvo su medžiaginėmis pirštinėmis ir paėmęs tas išmatas pradėjo mėtyti į anūkę, dukrą, jos visos buvo apmėtytos. Anūkė rėkė bėgiojo iš lauko į virtuvę, tai kai durys būdavo atidarytos išmatomis buvo apmėtyta ir virtuvė, baldai, maistas. Po to R. V. nuėjo prie kaimyno P buto, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Po įvykio ant dešinės kojos liko mėlynė, pablogėjo sveikata, ji yra negalią turintis asmuo. Pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 5000 Lt bei 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai ir šią sumą prašo išieškoti iš kalto asmens R. V.. Neturtinė žala padaryta, kadangi yra neįgali, su R. V. vyksta nuolatiniai konfliktai, o šis paskutinis R. V. išpuolis pablogino jos sveikatą, nes jaučia nuolatinį stresą, išgyvendama dėl R. V. piktybiškų ir įžūlių veiksmų.

Be dukros ir anūkės daugiau niekas nematė, kaip ją R. V. daužė. Vėliau sulėkė kaimynės, jis jau buvo nuėjęs, kaimynės matė verkiančia mergaitę, butas ir viskas buvo mėšluose, o jo mašina stovėjo ant kelio ir tai padaręs tiesiai nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Kai kaimynės atėjo R. V. jau buvo išvažiavęs.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-08-04 dieną ji su savo nepilnamete dukra J. Z. atvažiavo pas motiną V. M. į (duomenys neskelbtini) . Apie 18.30 val. ji pro langą pamatė, kad link jų eina motinos kaimynas R. V.. Kai jis priėjo arčiau, pamatė, kad pas jį rankose yra didelis plastmasinis kastuvas, sniegui valyti. Jis atėjęs prie jų laiptų, iš kastuvo išpylė karvių išmatas. Ji išėjo ant laiptų ir pradėjo R. V. priekaištauti. Tuo metu ant laiptų išėjo jos motina V. M.. Ji su R. V. pradėjo bartis ir jis su kastuvu apie du kartus, gal daugiau kartų sudavė jos motinai per ranką, koją. Karvių išmatomis aptaškė jas, langus, virtuvės baldus ir grindis Visą barnio laiką R. V. joms grasino, kad užmuš, vadino ją, jos nepilnametę dukrą ir jos motiną necenzūriniais žodžiais. Vėliau R. V. išėjo ir atsisėdęs į savo automobilį išvažiavo.

Liudytojas J. D. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-08-03 vakare apie 19 val. jis iš savo telefono numerio paskambino R. V. ir pasiūlė malkų, R. V. sutiko ir susitarė kitą rytą apie 9 val. susitikti Daugirdiškių stotelėje. Ryte, t. y. 2011-08-04, apie 9 val. jis savo automobiliu RENO važiavo į sutartą susitikti vietą, kartu su juo vyko G. J. ir A. K., G. J., stotelėje susitiko su R. visi vyko į Dausmenų k., Onuškio sen., Trakų r. sav., į jam priklausantį mišką tvarkyti miško po audros, tik R. V. į mišką vyko savo transportu. Miške tą dieną buvo nuo 10 val. iki 20 val. Miškas yra Dusmenų kaime, Onuškio seniūnijoje. Nuo Daugirdiškių 47 km atstumu. Su lengva mašina reikia važiuoti pusvalandį, ar daugiau nuo Daugirdiškių iki miško kur dirbo. V. parkovė vieną kartą ir išvežė apie 20 val.

Liudytojas G. J. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-08-03 vakare, tikslaus laiko neatsimena, jam į telefoną paskambino R. V. ir paprašė padėti kitą dieną paruošti malkas, jis kitą dieną, t. y. 2011-08-04, apie 9 val. nuėjo pas J. D., kuris gyvena netoli jo, kadangi su juo turėjo važiuoti į jam priklausantį mišką malkų, tuomet abu jo automobiliu nuvažiavo į Daugirdiškių stotelę, kur jau jų laukė A. K., trise važiavo į mišką, esantį Dusmenų k., šalia Onuškio. R. V. savo transportu atvyko į mišką. Miške prabuvo nuo 9 val. iki 20:30 val. R. V. visą laiką prabuvo su jais. R. V. pats pjovė medžius ir krovė malkas. Per tą dieną jis niekur iš miško pasišalinęs nebuvo.

Liudytojas A. K. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-08-03 vakare, tikslaus laiko neatsimena, jam į telefoną paskambino R. V. ir paprašė padėti išvežti malkas iš Jono miško, jis kitą dieną, t. y. 2011-08-04, apie 9 val. nuėjo į Daugirdiškių stotelę, kur jo paimti atvažiavo ar Romas, ar Jonas, jis dabar neatsimena, nes kas pirmas važiavo, tas ir paėmė. Miške, kuris yra Onuškio sen., jie prabuvo maždaug nuo 9 val. iki 20 val. kartu su jais dar buvo ir Gintautas, kuris gyvena taip pat Daugirdiškėse.

Liudytojas M. S. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-08-04 jis buvo sodo namelyje, kuris yra maždaug apie pusantro kilometro nuo Daugirdiškių kaimo. Apie 18 val. išgirdo atvažiuojančios mašinos garsą. Atsikęs pažiūrėti netoli namelio pamatė R. V. krovininę mašiną. Tai buvo R. V. mašina, ją gerai pažįsta, nes R. V. mašina stovi po jo buto langu. R. V. prie namelio apsisuko ir nuvažiavo. Vakare parvažiavęs namo, pamatė kas atsitiko, nes V. M. anūkė verkė, Vandai buvo mėlynės ant rankų ir kojų.

Liudytoja I. D. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-08-04 apie 19-20 val. ji buvo virtuvėje, konservavo agurkus ir matė, kaip R. V. atvažiavo krovininiu automobiliu namo. Nuėjo į savo butą, po 10-15 min. grįžo į krovininį automobilį ir išvažiavo, netrukus apsisuko ir grįžo atgal prie namo, iš kitos pusės, kur jai nesimato. Po 30-40 min. R. V. vėl išvažiavo. Tada atbėgo kaimynė V. M. verkianti ir pakvietė ją pažiūrėti, ką jai padarė V. Nuėjus į V. butą, pamatė, V anūkė ir dukra buvo apmėtytos karvių išmatomis. Visa virtuvė buvo išpurvinta išmatomis. V. M. parodė dešinę savo šlaunį, kuri buvo raudona, matėsi, kad neseniai buvo suduota, pasakė, kad jai sudavė V. su kastuvu skirtu kasti sniegą. Paties gi konflikto ji nematė ir negirdėjo kai jis vyko.

Liudytoja Č. P. teisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-08-04 apie 18 val. ji buvo savo darže, Daugirdiškių k., matė, kaip R. V. važinėjo keletą kartų pirmyn atgal su savo krovininiu automobiliu. Apie 19 val., kai nunešė svogūnus į garažą, išgirdo kažkokį riksmą, tada nubėgo pas save į balkoną, pamatė, kaip R. V. ėjo su kastuvu, skirtu kasti sniegą, į savo garažą, ten pastatė kastuvą, sėdo į krovininį automobilį, ir išvažiavo. Tuomet atbėgo V. M. dukra Irina ir pasakė, kad ateitų pažiūrėti, ką R. V. padarė. Matė, kaip visa V. virtuvė apmėtyta mėšlu, jos anūkės suknelė apmėtyta mėšlu, taip pat Irena apmėtyta, Vanda buvo apsiverkusi, parodė jai koją, kur kaip sakė V. M., R. V. trenkė jai su kastuvu. Netrukus atvyko greitoji medicininė pagalba, kuri V. M. nuvežė į ligoninę. Tikrai gali patvirtinti, kad R. V. 2011-08-04 apie 18-19 val. buvo Daugirdiškių kaime ir buvo nuėjęs pas V. M..

Liudytoja J. G. teisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja. 2011-08-04 dirbo su kolega E. B. ir gavo iškvietimą į Daugirdiškių kaimą. Atvyko į aštuonbutį namą esantį Daugirdiškių kaime pas pil . V. M.. Atvykę pamatė, kad V. M. buto virtuvės baldai buvo aptaškyti ir apmėtyti karvių išmatom. Tom karvių išmatom buvo aptaškyta ir visos grindys, durys, langai. Buvo V. M. dukra, anūkė ir V. M., kuri paaiškino, kad su kastuvu sniegui valyti R. V. apmėtė patalpas karvių mėšlu viduje ir išėjo. Ji (J. G.) buvau nuėjusi į R. V. butą, bet R. V. nerado, nes niekas buto durų neatidarė. V. M. blogai jautėsi, ji nurodė, kad R. V. ją sumušė su kastuvu sniegui kasti per kojas, krūtinę, todėl buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. V. M. kol atvyko greitoji medicininė pagalba gulėjo lovoje. Vietoje iš kart buvo apklausta V. M., jos dukrą I. M., buvo nufotografuota įvykio vieta. Tiksliai neatsimena per kurias vietas V. M. buvo sužalota, bet koja, tai akivaizdžiai matėsi, buvo ištinusi ir pamėlusi. Kiek jai yra žinoma tarp V. M. ir R. V. vyksta nuolatiniai konfliktai, kartais net su policijos pareigūnų bei kitų valdžios institucijų įsikišimu aiškinantis šiuos konfliktus.

Liudytojas E. B. teisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus liudytojos J. G. parodymams.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2520/11 (01) nurodyta, kad V. M. padaryta: odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-04), paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (bylos l. 17-18)

2011-08-04 įvykio vietos apžiūros metu fotografuojant nustatyta, kad įvykio vieta yra Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Daugirdiškių k., dviejų aukštų aštuonbučiame name, pirmame namo aukšte, bute Nr. 3 ir aštuonbučio namo vidiniame kieme. Įėjus į butą Nr. 3 yra koridorius, einant tiesiai įrengtas virtuvės kambarys su atskiru išėjimu į aštuonbučio namo kiemą. Virtuvės įrengtose patalpose iš dešinės pusės, įėjus į virtuvės patalpas, įrengtas dar vienas kambarys. Įėjus į virtuvės kambarį iš kairės pusės yra virtuvės baldai, kurie aptaškyti išmatomis. Virtuvės grindys

taip pat aptaškytos išmatomis. Išėjus pro atskiro įėjimo duris į aštuonbučio namo vidinį kiemą yra laiptai, kurie apmėtyti išmatomis. Ant laiptų padėtas megztinis, plastikinis bakas ir kibiras su rankena, sportbatis baltos spalvos, dvi poros šlepečių, šepetys be koto. Vidinio aštuonbučio namo kiemas nuo pagrindinio kiemo aptvertas apie 1,3 m. medine tvora. (bylos l. 19-20)

2011-08-04 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK gautas V. M. protokolas-pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad 2011-08-04 apie 18 val. 30 min. R. V. Elektrėnų savivaldybėje, Semeliškių seniūnijoje, Daugirdiškių kaime jos atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą (b.l. 2)

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK operatyvaus valdymo poskyryje užregistruota pirminė informacija, kad 2011-08-04 18 val.44 min., gautas V. M. pareiškimas, kad kaimynas konfliktuoja, apmėtė pranešėją ir jos šeimos narius karvės mėšlu, sudavė pranešėjai kastuvu (b.l. 4)

Iš Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo išanalizuota telefono numerio 8650 49057 išklotinė su CELL nuorodomis bei nustatyta, kad asmuo kurio telefono numeris yra 8650 49057, 2011-08-04 nuo 18:17 iki 18:46 val. buvo Elektrėnų savivaldybėje, Semeliškių seniūnijoje. (b.l.44)

Iš 2012-02-29 d. akistatos protokolo tarp V. M. ir R. V. matyti, kad kiekvienas pasilieka prie savų parodymų susijusių su 2011-08-04 d. įvykiu.(b.l. 53,54)

Iš R. V. pareiškimo Elektrėnų PK viršininkui su pridėtomis dokumentų kopijom matyti, kad tarp jo ir V. M. vyksta nuolatiniai konfliktai ir vyksta susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis siekiant pareiškėjui apginti pažeistas jo teises. (b.l. 58-94)

Iš 2012-02-29 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad yra pateikti dokumentai liudijantys J. D. nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimą, leidimą kirsti mišką, pareiškimų ir skundų nuorašai kuriais R. V. kreipiasi į Elektrėnų PK ir nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. (b.l. 95-128)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo atsako už konkrečią kaltai padarytą nusikalstamą veiką, kurios požymiai yra aprašyti BK specialiosios dalies straipsniuose.

BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

LR BK 284 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent t.y. kai viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir yra sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (bute), kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Nusikaltimai, susiję su smurtu namų aplinkoje, iš principo gali būti įvertinami kaip chuliganizmas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems kitoje privačioje erdvėje (t.y. gyvenantiems kituose butuose) arba esantiems gatvėje. Visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; c) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje.

Taigi teismas visapusiškai ištyręs įrodymus t.y. tiek paties kaltinamojo parodymus, kuris teisiamojo posėdžio metu neprisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, tiek nukentėjusios, liudytojų teismo metu duotus parodymus, ištyręs įvykio vietos apžiūros protokolą, ištyręs Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą, nukentėjusios V. M. medicininių dokumentų išrašus, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų duotus parodymus, paaiškinimus bei kitus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad R. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Šioje byloje kaltinamasis R. V. neprisipažįsta įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaip pagrindinį argumentą nurodydamas, kad minimu laiku t.y. 2011-08-04 apie 18.30 val. jo Elektrėnų sav. Daugirdiškių kaime iš vis nebuvo, nes tuo metu jis buvo Onuškio sen. Dusmenų k. kur kartu su J. D., G. J., A. K. gamino pil. J. D. priklausančiame miške malkas. Apie tai teismo posėdyje paliudijo minimi asmenys bei buvo pateiktas 2011-08-04 dienos medienos gabenimo lapas su medienos pakrovimo ir pristatymo vietų bei laiko rekvizitais. Šių liudytojų parodymus teismas vertina iš dalies kritiškai, kadangi nustatyta, kad šie liudytojai yra geri kaltinamojo pažįstami ir šie liudytojai gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi, kadangi juos sieja tamprūs darbiniai ryšiai apie ką jie liudijo teismo posėdžio metu. Teismas mano, kad šių liudytojų nurodyta miško kirtimo data neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. 2011-08-04 dienos pateiktą medienos gabenimo lapą su medienos pakrovimo ir pristatymo vietų bei laiko rekvizitais teismas nelaiko kaip įrodymu pagrindžiančiu R. V. buvimo vietą nusikaltimo padarymo metu, kadangi toks dokumentas nėra griežtos atskaitomybės ir jis galėjo būti išrašytas bet kuriuo po nusikaltimo įvykdymo metu, kaip bandymas pateisinti kaltinamojo išsakytą versiją kurios jis laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teismas atkreipdamas dėmesį į tai, kad tarp kaltinamojo R. V. ir nukentėjusios V. M. vyksta nuolatiniai pastovūs konfliktai į tuos konfliktus įtraukiant įvairias institucijas mano, kad R. V. turėjo pakankamai motyvų ir pagrindo įvykdyti viešosios tvarkos pažeidimą. Apie nuolatinius konfliktus tarp šių asmenų byloja turimi byloje įrodymai, tame tarpe ir pateikti paties kaltinamojo.

Teismas vertina liudytojų Č. P. ir I. D. parodymus, kuriuose jos nurodė, kad būtent 2011-08-04 apie 19.00 val. jos R. V. matė Daugirdiškių k. šalia savo namų. Tokiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi tiek liudytojos tiek pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški ir savitarpio bendravimas yra normalus. Tokius liudytojų Č. P. ir I. D. parodymus teismas vertina kaip objektyvius, atitinkančius bylos aplinkybes.

Teismas vertindamas liudytojų J. G. ir E. B. parodymus mano, kad liudytojų J. G. ir E. B. parodymai yra objektyvūs ir atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes, kadangi šie liudytojai neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nors šie liudytojai nematė paties nusikaltimo įvykdymo fakto, o tik atvyko kaip pareigūnai iškviesti į įvykio vietą, tačiau jie paliudijo vandališkumo nukentėjusios V. M. bute bei V. M. sužalojimo faktą ir nukentėjusiosios iš kart po įvykio duotus parodymus, kur nukentėjusioji nurodė, kad nukentėjo būtent nuo kaimyno R. V. neteisėtų veiksmų.

Teismas neturi pagrindo netikėti turimai byloje išrašais iš medicininių dokumentų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2520/11 (01) kurioje nurodyta, kad V. M. padaryta: odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-04), paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Todėl teismas mano, kad yra pilnai įrodyta, kad R. V. 2011 m. rugpjūčio 4 d. apie 18 val. 30 min. Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Daugirdiškių k., viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, prie nukentėjusiosios V. M. atskiro įėjimo į butą, jis tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams vandališkai elgėsi: mėtė plastikiniu kastuvu, skirtu sniegui kasti karvių išmatas ant įėjimo laiptų, buto langų, tęsdamas nusikalstamą veiką tokiu pačiu būdu pro praviras buto duris apmėtė karvių išmatomis virtuvės grindis, baldus, maisto produktus bei V. M., I. M. ir jos mažametę dukrą J. Z.. Nukentėjusiajai ėmus priekaištauti dėl nederamo jo elgesio, jis vartojo V. M., I. M. ir J. Z. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasinimus susidoroti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. M.: tyčia, I. M. ir J. Z. akivaizdoje, plastikiniu kastuvu, skirtu sniegui kasti, sudavė vieną smūgį į dešinės rankos dilbį, vieną smūgį į dešinės rankos riešą, vieną smūgį į kairės rankos dilbį, vieną smūgį į dešinę šlaunį ir vieną smūgį į kairę blauzdą, tuo padarydamas nuketėjusiajai V. M. odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, kraujosruvas kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Sunkinančių ar lengvinančių kaltinamojo R. V. atsakomybe aplinkybių teismas nenustatė. VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei nepriklauso, administracine tvarka baustas, neteistas. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis LR BK 54, 61 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai bus įgyvendinti skiriant jam arešto bausmę.

Nukentėjusioji V. M. yra pareiškusi ieškinį į dėl 1500 litų turtinės (išlaidų dėl advokato paslaugų) ir 5000 litų neturtinės žalos.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi remiantis išdėstytu ir įvertinęs aukščiau išvardintus kriterijus ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusiosios V. M. 1500 litų ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti pilnai, o dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies – priteisiant 1000 Lt.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 30 parų arešto.

Kardomąją priemonę R. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. V. nukentėjusios V. M. naudai 1500 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.