Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. N. (S. N.) (vaizdo konferencijos būdu), atsakovei A. N., tretiesiems asmenims R. A. (R. A.) (vaizdo konferencijos būdu) ir J. P., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo S. N. (S. N.) ieškinį atsakovei A. N. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys R. A. (R. A.) ir J. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo prašoma nuginčyti ieškovo tėvystę nepilnamečio vaiko R. N. atžvilgiu, panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie ieškovo tėvystę, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakove. Ieškovas ilgą laiką su atsakove nebendrauja, todėl nutarė santuoką nutraukti, tačiau pradėjęs rinkti dokumentus teismui, sužinojo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukterį R. N.. Kadangi šalių santuoka nenutraukta, gimimo įraše nurodyta, kad ieškovas yra atsakovei gimusios dukters tėvas. Ieškovas nuo 2004 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę, ilgalaikiame pasimatyme su sutuoktine buvo tik 2010-05-21, todėl yra įsitikinęs, jog nėra atsakovei gimusios dukters R. N. tėvas, skirti DNR ekspertizę poreikio nėra.

3. Trečiasis asmuo J. P. (nepilnametės R. N. globėja) atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

4. Trečiasis asmuo R. A. (R. A.) atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

5. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeima Tarnybai žinoma. 2019 m. balandžio 10 d. mažamečiam vaikui R. N. buvo nustatytas antras grėsmės lygis. 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus misto apylinkės teismas leido paimti mažametį vaiką iš ieškovo ir atsakovės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu mažamečiam vaikui nustatyta laikinoji globa.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog atlieka 18 metų laisvės atėmimo bausmę, jo paskutinis pasimatymas su atsakove buvo 2010 m., todėl jis nėra atsakovei gimusios dukters tėvas. Jis niekuomet nematė vaiko, o apie jo egzistavimą sužinojo tuomet, kai pradėjo rinkti dokumentus skyrybų procesui – prieš metus ar pusantrų metų.

7. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2010 m. neturėjo pasimatymų su ieškovu, su juo nebendrauja. Yra įsitikinusi, jog ieškovas nėra nepilnametės R. N. tėvas. Vaiko tėvas yra trečiasis asmuo R. A.. Nenori, kad būtų nustatyta trečiojo asmens R. A. tėvystė nepilnamečio vaiko R. N. atžvilgiu.

9. Trečiasis asmuo J. P. (nepilnametės R. N. globėja) teismo posėdžio metu palaikė ieškinį. Paskutiniu metu atsakovė gyveno su trečiuoju asmeniu R. A., su ieškovu nebendravo, yra sakiusi, kad nepilnametės R. N. tėvas yra trečiasis asmuo R. A.. Tėvystės nustatymas nėra reikalingas, kadangi trečiasis asmuo R. A. vaiku nesirūpina.

10. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, jog ieškovas yra įrašytas atsakovei gimusios dukters R. N. tėvu, tačiau tai neatitinka tikrovės. Ieškovas yra įkalinimo įstaigoje, paskutinis ieškovo ir atsakovės pasimatymas įvyko 2010 m., o vaikas gimė (duomenys neskelbtini) m. Trečiasis asmuo R. A. pripažino, jog yra nepilnametės R. N. tėvas, tačiau ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

12. Iš į bylą pateiktos santuokos liudijimo kopijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta santuoka. Iš byloje esančios vaiko gimimo įrašo kopijos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra R. N., kurios tėvu įregistruotas atsakovės sutuoktinis – ieškovas S. N.. Nepilnametė atsakovės dukra gimė ieškovui ir atsakovei esant santuokoje, todėl ieškovas vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija.

13. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės. Nagrinėjamu atveju šalys ir trečiasis asmuo R. A. DNR ekspertizės prašė neskirti, nurodė esantys įsitikinę, kad ieškovas nėra atsakovei gimusios dukters tėvas, juo yra trečiasis asmuo R. A.. Atsižvelgiant į šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, kitus į bylą pateiktus duomenis, teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas nėra būtinas. Remiantis kasacinio teismo praktika, šalims atsisakant ekspertizės, teismas remiasi kitais įrodomaisiais faktais.

14. Iš byloje esančio 2019-07-10 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pranešimo nustatyta, jog ieškovas su atsakove ilgalaikiame pasimatyme buvo tik vieną kartą - 2010-05-21. Ieškovas iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, kad negali būti (duomenys neskelbtini) metais gimusio atsakovės vaiko tėvas. Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad iki vaiko gimimo atsakovė gyveno su trečiuoju asmeniu R. A., su ieškovu nebuvo susitikusi nuo 2010 m.

15. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

16. Nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės dukters nesieja nei emocinis, nei socialinis ryšys, ieškovas nebendrauja su mergaite, nepažįsta jos. Remiantis ieškovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, apie vaiko gimimą jis sužinojo tik pradėjęs rinkti skyrybų procesui reikalingus dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą apie socialinės tėvystės santykių tarp ieškovo ir atsakovei gimusios dukters buvimą, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraše duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebūtų pažeisti. Priešingai, atsirastų galimybė pripažinti biologinio vaiko tėvo - trečiojo asmens R. A. tėvystę vaiko atžvilgiu (atsakovei ir trečiajam asmeniui nesutinkant dėl tėvystės nustatymo, nesant pareikšto atitinkamo reikalavimo byloje, šis klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas).

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

18. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

19. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovas teikdamas ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi 2019-07-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3306-11786 buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

20. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-02-12 pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33)PT-954, kurioje nurodoma, jog už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 265,54 Eur suma, kurią sudaro 243,19 Eur advokato užmokestis ir 22,35 advokato kelionėje patirtos išlaidos). Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

21. Byloje taip pat susidarė 42,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios valstybės naudai taip pat priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas S. N. (S. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo S. N. (S. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 42,94 (keturiasdešimt du eurus 94 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 117,94 (vieną šimtą septyniolika eurų 94 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 265,54 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 54 euro centus) bylinėjimosi išlaidų už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“, (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.