Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Vanago, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK): 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimu, 178 straipsnio 1 dalį (E. D. turto vagystė 2019 m. kovo 29 d.) 6 mėnesių laisvės apribojimu, 178 straipsnio 1 dalį (E. D. turto vagystė 2019 m. birželio 28 d.) 6 mėnesių laisvės apribojimu, 178 straipsnio 4 dalį (F. B. turto vagystė) 3 mėnesių laisvės apribojimu, 178 straipsnio 1 dalį (G. V. turto vagystė) 7 mėnesių laisvės apribojimu, 178 straipsnio 1 dalį (A. V. turto vagystė) 6 mėnesių laisvės apribojimu, 178 straipsnio 4 dalį (Z. S. turto vagystė) 6 mėnesių laisvės apribojimu, 178 straipsnio 1 dalį (V. S. turto vagystė) 6 mėnesių laisvės apribojimu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nustatant I. P. įpareigojimą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 diena, priimti nukentėjusiųjų V. S. ir E. D. atsisakymai nuo civilinių ieškinių ir procesas dėl pareikštų civilinių ieškinių nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. I. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį M. A. į krūtinę, ne mažiau kaip tris smūgius abejomis rankomis į šonus, o nukentėjusiajam pasilenkus, kumščiu vieną smūgį į kairę galvos pusę bei nosį, ir taip, padarydamas M. A. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

2. Be to, I. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2019 m. kovo mėn., laikotarpiu nuo kovo mėn. 28 d. iki kovo mėn. 29 d., 17.00 val., pagrobė nuo automobilio ,,VOLVO XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio šalia (duomenys neskelbtini), priekines groteles, 400 eurų vertės, priklausančias E. D..

3. Be to, I. P. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2019 m. birželio mėn., laikotarpiu nuo birželio mėn. 27 d. iki birželio mėn. 28 d., 17.00 val., pagrobė nuo automobilio ,,VOLVO XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio šalia (duomenys neskelbtini), priekines groteles, 300 eurų vertės, priklausančias E. D..

4. Be to, I. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2019 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 6 d., 19.40 val., iki rugsėjo mėn. 7 d., 8.00 val., pagrobė nuo automobilio ,,VOLVO XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), priekines groteles, 240 eurų vertės, priklausančias F. B..

5. Be to, I. P. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2019 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 6 d., 18.00 val., iki rugsėjo mėn. 7 d., 11.00 val., pagrobė nuo automobilio ,,VOLVO XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), priekines groteles, priklausančias G. V., 300 eurų vertės.

6. Be to, I. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2019 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 8 d., 21.20 val., iki rugsėjo mėn. 9 d., 7.20 val., pagrobė nuo automobilio ,,VOLVO XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio šalia (duomenys neskelbtini), priekines groteles, priklausančias A. V., 300 eurų vertės.

7. Be to, I. P. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2019 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 8 d., 16.30 val., iki rugsėjo mėn. 9 d., 9.00 val., pagrobė nuo automobilio ,,VOLVO XC 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio šalia (duomenys neskelbtini), priekines groteles, priklausančias Z. S., 200 eurų vertės.

8. Be to, I. P. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 04.20 val., pagrobė nuo automobilio ,,VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. laidos, stovėjusio (duomenys neskelbtini), priekines groteles, 400 eurų vertės, priklausančias V. S..

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

14. Nuteistasis I. P. savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neginčija. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, neįvertino šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas BK 40 straipsnio taikymo I. P., padariusiam šešis nesunkius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, klausimą, padarė išvadą, kad nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą svarstyti klausimą dėl I. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas šį savo sprendimą motyvavo ir nurodė, kad I. P. 2017 m. lapkričio 9 d., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jis nėra asmuo, nusikaltęs pirmą kartą, ir nors jis teisiamas yra pirmą kartą, nusikalstamomis veikomis padaryta žala atlyginta, tačiau vien šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti kaltinamajam BK 40 straipsnyje įtvirtintą laidavimo institutą.

16. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas tik esant visų šių sąlygų visumai.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje byloje Nr. 2K-P-85/2008 pažymėjo, kad BK 93 straipsnio prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Šis išaiškinimas yra aktualus ir sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad I. P. nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tačiau tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus, nes ideali nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Šiuo atveju I. P. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 178 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), padarė skirtingais veiksmais kėsindamasis į skirtingus baudžiamojo įstatymo saugomus objektus (nuosavybę ir sveikatą), veikos padarytos skirtingu metu, jos akivaizdžiai padarytos neturint vieningo sumanymo, kas reiškia, jog veikos padarytos esant realiajai, o ne idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Atsižvelgiant į tai, I. P. negali būti laikomas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

19. Kaip minėta, BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos – kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą– buvimas, nėra pagrindo net svarstyti I. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo klausimą. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas taikant BK 40 straipsnio nuostatas atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinamas.

20. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. P. apeliacinį skundą atmesti.