Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto L. A. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo L. A. G. pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50⁶ str. 1 d. ir nubaustas 1448 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, kuriama nurodoma, kad ūkininko L. A. G. ūkis (toliau ūkininkas) įregistruotas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla – mišrusis žemės ūkis, pieninių galvijų auginimas, grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas. Pagal 2016 m. vasario 24 d. mokestinės nepriemokos balansą Ūkininkas valstybės biudžetui skolingas 36 702,48 Eur (trisdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai du Eur 48 ct) mokestinę nepriemoką. Mokestinė nepriemoka susidarė Ūkininkui atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nepriemoka pagal vykdomuosius dokumentus susidarė 2016 m. vasario 4 d.; gyventojų pajamų mokesčio delspinigių nepriemoka susidarė nuo 2015 m. sausio 1 d.; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2015 m. sausio 1 d.; žemės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2015 m. spalio 13 d. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau vadinama - VMI prie FM) viršininkas priėmė šiuos nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitose esančių lėšų: 2015 m. rugpjūčio 28 d. nurodymas Nr.(23.31-08) 467-118015, išieškoma suma 18 266,84 Eur; 2015 m. rugsėjo 30 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-125171, išieškoma suma 9 749,37 Eur. Ūkininkas 2016 m. sausio 18 d. VMI prie FM pateikė prašymą išdėstyti 30 973,00 Eur nepriemoką trejiems metams, kasmet mokant po 10 324,00 Eur. VMI prie FM 2016 m. vasario 3 d. išvadoje Nr. (23.31-08)-326-558 nurodė, jog VMI prie FM netenkina Ūkininko prašymo sudaryti mokestinės paskolos sutartį. VMI prie FM 2016 m. vasario 8 d. Ūkininkui išsiuntė raginimą Nr. (23.31-08) 464-129 per 20 dienų sumokėti 32 873,55 Eur. Iki šios dienos raginime nurodyta nepriemoka nėra sumokėta.

L. A. G. apeliacinis skundas atmestinas

ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal ATPK 50⁶ str. atsako tas, kas pažeidžia įmonių ir įstaigų kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais). CK 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėtas pažeidimas padaromas tik tyčia.

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (kartu ir teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Vadovaudamasis ATPK 257 str., organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Patikrinęs teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmęs sprendimą ūkininką L. A. G. pripažinti kaltu padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą ir paskyręs jam 1448 Eur baudą, savo sprendimą priėmė išsamiai ir tinkamai ištyręs bylos aplinkybes, patikrinęs ir įvertinęs esamus faktinius duomenis. Teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apelianto kaltės ir kitų jo atsakomybei reikšmingų aplinkybių, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išklausė VMI atstovės duotus paaiškinimus ir padarė faktines aplinkybes atsitinkančias išvadas, kuriomis abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliaciniame skunde, kaip ir viso proceso metu, L. A. G. nesutinka su padarytu pažeidimu, teigdamas, kad mokesčių administratorius negali apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių daugiau kaip už 5 metus, o jam pritaikė 10 metų, kad VMI pateiktose deklaracijose nurodytos sumos neatitinka jo pateiktose deklaracijose esančių sumų, jog VMI nepagrįstai nurodo, kad už 2015 metus nepriemoka sudarė 36702,48 Eur. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra vertinami ūkininko L. A. G. nesumokėti mokesčiai valstybei už 2011–2014 metus, o sprendžiamas klausimas dėl 2015 metais susidariusios mokestinės nepriemokos ir šios nepriemokos sumokėjimo, dėl ūkininko L. A. G. netinkamo elgesio, nesilaikant konkrečių, visiems privalomų teisės normų, nurodytų CK 6.930¹ str., ir iš to kylančios administracinės atsakomybės pagal ATPK 50⁶ str. 1 d.

Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys dokumentai – VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės, 2016 m. vasario 24 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso, 2016 m. vasario 24 d. mokesčių apskaitos sistemos prievolės, 2015 m. rugpjūčio 27 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso, 2015 m. rugsėjo 3 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos įplaukų, 2015 m. rugsėjo 17 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos įplaukų išrašai, VMI 2015 m. rugpjūčio 28 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-118015 nurašyti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir perdavimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, VMI 2015 m. rugsėjo 30 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-125171 nurašyti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, VMI 2016 m. vasario 8 d. raginimas Nr. (23.31-08) 464-129, L. A. G. pateikta informacija apie gautas pajamas per 10 mėnesių, L. A. G. fizinio asmens anketa, L. A. G. banko sąskaitų išrašas, VMI 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-129 išrašas bei kiti byloje esantys dokumentai neabejotinai patvirtina L. A. G. kaltę padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. šių įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad L. A. G. nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ str. prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo laikotarpiu, kai šie atsiskaitymai vyko, ūkininko L. A. G. ūkis buvo skolingas valstybės biudžetui 22 498,81 Eur, pareiškimo teismui pateikimo dieną, t. y. 2016 m. vasario 24 d., – skolingas valstybės biudžetui 36702,48 Eur, ši nepriemoka sumažėjo iki 34921,74 Eur, nes buvo pateikta grąžintino PVM deklaracija, iš ko padarytos užskaitos. Apeliantas iš esmės pripažįsta atlikęs jam inkriminuotus veiksmus (objektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius), tačiau mano, kad už tokius veiksmus neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi jis gavęs paskolą privalėjo atsiskaityti su kreditoriais, t. y. sumokėti jiems už sėklą, trąšas, o pajamų, susimokėti mokesčiams, jis negavo. Tačiau pažymėtina, kad CK 6.930¹ str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, t. y. trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padaryta išvada, kad L. A. G. turėjo galimybę dengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ str. 1 d. reikalavimus ir pagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal ATPK 50⁶ str. 1 d.

Kaip matyti iš ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytos sankcijos, šis teisės pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą L. A. G. ir atsižvelgęs į tai, jog jis kaltės nepripažino, teisės pažeidimą padarė sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas, pagrįstai pažeidėjui L. A. G. paskyrė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą minimalią nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą apylinkės teismas būtų netinkamai įvertinęs įvykdyto teisės pažeidimo pobūdį ir kitas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, L. A. G. paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga ir adekvati jo padarytam pažeidimui, nepažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurią paskyrus nebus pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinė nuobauda paskirta suėjus senaties terminui.

Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas yra laikytinas trunkamuoju – pagrįsta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ūkininkui L. A. G. 2016 m. sausio 18 d. pateikus VMI prašymą išdėstyti 30973,00 Eur nepriemoką trejiems metams, buvo analizuojamas piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose bei kasoje už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. sausio 16 d., jog patikrinimas baigtas 2016 m. vasario 24 d., sudarius mokestinės nepriemokos balansą. Taigi trunkamasis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50⁶ str. 1 d., buvo nustatytas 2016 m. vasario 24 d., kai buvo analizuojamas piniginių lėšų judėjimas L. A. G. priklausančioje banko sąskaitoje, ir nustatyta, jog ūkininkas L. A. G., vykdydamas veiklą ir gaudamas pajamas, atsiskaitydamas su kreditoriais, pažeidė CK 6.930¹ str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Administracinė nuobauda L. A. G. paskirta 2016 m. balandžio 8 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, todėl pagrįstai apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad terminas administracinei nuobaudai skirti nėra praleistas.

Atmestini apelianto skundo argumentai, kad mokestinė nepriemoka jam paskaičiuota už 2011–2016 metus, nes tai paneigia byloje esantys dokumentai bei VMI atstovės teisme duoti paaiškinimai, jog L. A. G. mokestinė nepriemoka susidarė pagal vykdomuosius dokumentus – nuo 2016 m. vasario 4 d., gyventojų pajamų mokesčio delspinigių nepriemoka – nuo 2015 m. sausio 1 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka – nuo 2015 m. sausio 1 d., žemės mokesčio nepriemoka – nuo 2015 m. spalio 13 d., t. y. 2015 metais, o senų skolų, už 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir pan., nėra. Pažymima ir tai, kad L. A. G. pats deklaravo į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, todėl jo pateikti argumentai, kad VMI neteisingai apskaito mokesčius yra nepagrįsti. Dėl apelianto reikalavimo įpareigoti VMI grąžinti jam PVM permoką, pažymėtina, jog PVM permoka pagal pateiktą L. A. G. ūkio PVM deklaraciją buvo grąžinta ir padarytos užskaitos.

Dėl apeliacinio skundo reikalavimo priteisti jam iš VMI 5000 neturtinę žalą, pažymima, jog J. A. G. šioje byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju, kuriam administraciniu teisės pažeidimu buvo padaryta moralinė žala. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje L. A. G. statusas – administracine tvarka nubaustas asmuo, todėl jokia žala susijusi su VMI negali būti priteistina ir šis apelianto prašymas netenkintinas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, pripažindamas L. A. G. kaltu padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. A. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.