- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- I-1129-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00234-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo V. T. prašymu atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2015 m. kovo 30 d. įspėjimo Nr. (2)-LV8-104 panaikinimo ir, spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 30 d. įspėjimą Nr. (2)-LV8-104, kuriuo pareiškėjui pranešta, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. bus panaikinta jo – Jūros aplinkos apsaugos vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybė. Įspėjime nurodoma, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui gali būti siūlomos ir jis gali būti paskirtas į to paties lygio ir kategorijos, o jei tokių pareigų nėra, jo sutikimu – į žemesnės kategorijos laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jei pareiškėjas atitiks pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Jeigu iki pareigybės panaikinimo į kitas pareigas nebus paskirtas, pareiškėjas bus atleistas 2015 m. gegužės 31 d. iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jam bus išmokėta Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatyta išeitinė išmoka. Pareigybės panaikinimo pagrindas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. D1-45 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento administracijos struktūros ir struktūros schemos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. LP1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigybių sąrašo nuo 2015 m. birželio 1 d. patvirtinimo“.
Pareiškėjas prašyme nurodo nesutinkantis su tokiu sprendimu, nes jis pagrįstas departamento direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. Nr. LP1-8 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigybių sąrašo nuo 2015 m. birželio 1 d. patvirtinimo“, kuris prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl sutikimo reorganizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. D1-45 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ 1.1 punktui, todėl yra neteisėtas. Teigia, kad pareiškėjo pareigybė nėra skirta departamentui administruoti, o tik tam tikrom aplinkos apsaugos funkcijoms vykdyti, kurios nuo 2015 m. birželio 1 d. perduodamos Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai. Jūros aplinkos apsaugos agentūra nereorganizuojama, todėl nebuvo teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjo, kaip karjeros valstybės tarnautojo, pareigybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu
Pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 30 d. įspėjimą Nr. (2)-LV8-104 (toliau – ir Įspėjimas), kuriuo pareiškėjui pranešta, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. bus panaikinta jo – Jūros aplinkos apsaugos vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybė.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies pirmas bei antras punktai numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio bei savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijamas Įspėjimas gali būti laikomas teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).
Aktai, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai bei procedūriniai tarpiniai sprendimai. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie ir yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 23, 2012, psl. 623-624).
Įspėjimas (pranešimas) apie naikinamą pareigybę yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo pranešama karjeros valstybės tarnautojui, kad jo pareigybė artimiausiu metu bus panaikinta, o šiuo terminu užtikrinamos valstybės tarnautojo teisės, socialinės ir kitos garantijos.
Skundžiamame Įspėjime nėra atsakovo patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui. Atleidimo iš valstybės tarnybos procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimas, pažeidimo reikšmė bei jo sukelti teisiniai padariniai valstybės tarnautojui gali būti analizuojami ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar toks pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu. Pareiškėjui teisines pasekmes sukels ir galės būti ginčo dalyku administracinėje byloje atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo (jei toks įsakymas bus priimtas) iš valstybės tarnybos dėl Jūros aplinkos apsaugos vyriausiojo specialisto pareigybės panaikinimo.
Įvertinus skundžiamo Įspėjimo adresatą bei turinį, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo esmę bei reikalavimus, darytina išvada, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 30 d. įspėjimas Nr. (2)-LV8-104 pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms), todėl skundą atsisakoma priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2015 m. kovo 30 d. įspėjimo Nr. (2)-LV8-104 panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.