Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 metų kovo 9 d., apie 14.00 val., K. G., Šilutės r., kelyje Nr. 141, 198,4 kilometre, būdamas neblaivus (patikrinimo metu nustatytas 1,99 promilių neblaivumo laipsnis), vairuodamas automobilį Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į kelkraštį ir kliudė kelio ženklą Nr. 102, 142 kurį apgadino. Šiais veiksmais K. G. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tą dieną jis vairavo automobilį blaivus, o kelių eismo įvykis 2015-03-09 apie 14 val. galėjo kilti dėl sprogusios automobilio padangos, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad užvažiavus ant neasfaltuotos kelio dangos ir kilus dulkėms, bei dėl tam tikro išgąsčio bei susijaudinimo atsitrenkimo į kelio ženklą jis nepajuto. Skirtingai negu savo nutarime konstatuoja pirmosios instancijos teismas, jo automobilis buvo apgadintas labai nežymiai.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde toliau teigia, kad kai grįžo į savo namus, kurie nuo eismo įvykio vietos buvo visiškai netoli ir pastatė automo­bilį kieme, namo sugrįžusi jo sugyventinė ėmė jam priekaištauti dėl apgadinto automobilio. Dėl to administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. išgėrė alkoholio ir po kurio laiko nuėjo miegoti. Kad pažeidėjas įvykio metu ir iki pat konflikto su sugyventine buvo blaivus, patvirtino ir teisme parodymus davusi pažeidėjo sugyventinė R. K..

Apeliaciniame skunde taip pat išreiškiama pozicija, kad teisme apklaustų dviejų policininkių argumentai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. kaltę įrodo jo pa­ties prisipažinimas, neatlaiko jokios kritikos, nes teismo posėdžio metu klausantis šio polici­ninkių pateikto garso įrašo aiškiai girdisi, kad pažeidėjas buvo apklausinėjamas būdamas neblaivus, nes girdisi jo nerišli kalba bei jaučiams sunkus orientavimasis situacijo­je, todėl šis garso įrašas neturi jokios įrodomosios reikšmės ir juo vadovautis šioje administracinėje byloje negalima.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. iš esmės ginčija įrodinėjama aplinkybe, kad dėl kilusių dulkių ir susijaudinimo nepajuto savo vairuojamo automobilio kontakto su kelio ženklu.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje pateiktų automobilio Seat Alhambra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų matyti, jog, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, automobilis apgadintas stipriai: sudužęs posūkio žibintas, nubrozdintas ir atsikabinęs priekinis buferis, stipriai įlenktas priekinis sparnas (b. l. 10-11). Nustačius tokio masto automobilio apgadinimams, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei protingumo ir logikos kriterijais, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G., nepaisant apeliaciniame skunde nurodomo susijaudinimo ir išgąsčio, kilusių dulkių, ir byloje nustatyto 1,99 promilės girtumo, negalėjo nepajusti vairuojamo automobilio kontakto su šalikelėje stovėjusiu kelio ženklu, kuris įvykio metu, išrovus jo po žeme esančią pamatinę dalį, buvo parblokštas ant žemės (b. l. 9). Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl neteisingo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. atmestini kaip nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo nutarimas šioje dalyje nekeistinas.

Dėl pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 3 d. padarymo

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus asmens.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. apeliaciniame skunde iš esmės neneigia galėjęs sukelti eismo įvykį, kurio metu buvo nuverstas kelio ženklas, tačiau įrodinėja, kad tuo metu buvo blaivus. Pažeidėjas įrodinėja, jog alkoholį vartojo jau po eismo įvykio grįžęs namo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu negalėjo remtis administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo K. G. metu policijos pareigūnių darytu garso įrašu, kuriame girdėti, kad K. G. alkoholį vartojo iki eismo įvykio padarymo, nes protokolo surašymo metu šis buvo neblaivus. Apygardos teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad minėtas administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktas garso įrašas yra tinkamas įrodymas ir pirmosios instancijos teismas juo rėmėsi pagrįstai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog alkoholį vartojo dėl to, kad namo grįžusi sugyventinė jam priekaištavo dėl apgadinto automobilio, tai reiškia, kad pats apeliantas patvirtina, jog sužinojęs apie savo sukeltą eismo įvykį vartojo alkoholį (nors iš anksčiau pateikiamų motyvų akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas K. G. negalėjo pats nesuprasti apie sukeltą eismo įvykį). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė be kita ko už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, konstatuotina, jog net patikėjus minėta pažeidėjo įvykio versija, jam vis tiek skirtina nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Apygardos teismas taip pat konstatuoja, jog liudytojos R. K., kuri yra administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. sugyventinė, parodymai duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 47), atsižvelgiant į liudytojos ir pažeidėjo santykių pobūdį bei kitas administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, vertintini kaip nepatikimi ir neobjektyvūs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktą K. G. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., o apelianto motyvai dėl šios skundžiamo nutarimo dalies atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. G. kaltės padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus pripažinti neturinčiais įrodomosios galios ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkė teismo sprendimo motyvams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.