Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

- nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Didelį kameros plotą sudaro sanitarinis mazgas ir baldai. Pareiškėjas teigia, kad nėra kalinamiems asmenims skiriama spinta, kur galima būtų sudėti savo asmeninius daiktus.

- kamerose buvo daug tarakonų.

- nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis yra atskirtas ne aukštesne nei 1,35 m sienele nuo kameros ploto. Nėra įrengta atskiros ventiliacijos, nors, pareiškėjo manymu, sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

- kamerose nėra netinkamai įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Natūrali šviesa patenka į patalpas, tačiau jų neapšviečia. Langai nevalomi, o dėl ant langų esančių grotų patys kaliniai išsivalyti langų neturi galimybės.

- neveikia ventiliacija, todėl kamerose yra drėgna: čiužiniai pūva, atsiranda parazitai, metalinės lovos rūdija. Drėgmė, pasak pareiškėjo, kamerose viršija 80 procentų.

- žiemą yra neužtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, temperatūra žiemos laikotarpiu svyruoja yra nuo 10 iki 14 laipsnių Celsijaus, o vasarą kamerose būna per karštą.

- visi nuteistieji per dieną surūko apie 10-15 cigarečių, todėl nuteistieji yra priversti kvėpuoti dūmais.

- maistas nėra tinkamas vartoti, neskanus, o jo energetinė vertė sudaro nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, todėl pareiškėjas mano, kad Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė.

- pareiškėjui buvo uždrausti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai šeimos nariams. Dėl šių priežasčių nutrūko socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo sudėtingesnė.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2018 m. sausio 2 d., atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2017 m. liepos 28 d. iki spalio 16 d., nuo spalio 20 d. iki gruodžio 4 d., nuo gruodžio 8 d. iki 2018 m. sausio 2 d. Lukiškių TI-K teismui pateikė suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę (b. l. 26).

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2018 m. sausio 2 d. imtinai (su pertraukomis) laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad kaliniai neaprūpinami spintomis sudėti savo asmeniniams daiktams, tačiau pripažįsta, kad kamerose buvo spintelė. TIĮET 14.7 punkte numatyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; 14.8 punktas spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; 14.9 punktas viršutinių drabužių pakaba. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo nėra numatyta, kad kamerose turi būti įrengta spinta. Dėl to nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir šiuo aspektu. Be to, pažymėtina, kad yra ribojamas laikomų kamerose asmeninių daiktų kiekis ir dėl to nėra poreikio pakankamai ribotos erdvės kamerose pastatyti papildomai baldų.

Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas kamerose įrengtas netinkamai - atitvertas nuo likusio kameros ploto tik apie 1,35 m aukščio sienele. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET, akto redakcija 2016 m. sausio 27 d.), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Iš Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimo dėl pareiškėjo skundo matyti, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir pakabinta užuolaida, kurią užsitraukti turi patys nuteistieji. Užuolaidos buvo kamerose pakabintos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., t. y. iki šioje byloje aptariamo ginčo laikotarpio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl užuolaidų pakabinimo. Teismas netiki pareiškėjo teiginiais, kad kamerose užuolaidų nebuvo pakabinta, nes pareiškėjo argumentai yra abstraktūs. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui nepateikiant faktinių duomenų, kurie neatitinka vienareikšmių atsakovo pateiktų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl užuolaidų pakabinimo. Juolab, kad ne kartą teismų praktikoje buvo analizuojamas ir vertinamas ginčo laikotarpis ir nustatyta, kad užuolaidos Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengtos iki 2017 m. vidurio.

Pareiškėjas teigia, kad visose kamerose pilna tarakonų, veisiasi parazitai. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir kiekvienais metais ši sutartis buvo pratęsiama. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Taip pat nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Sutartis tęsiama ir nuo 2016 m. gruodžio 21 d. Iš Lukiškių TI-K pateiktų nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų matyti, kad yra atliekamas nuolatinis nariautakojų ir graužikų stebėjimas, pažeidimų nenustatyta (pvz. b. l. 44, 58, 76). Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skunde dėstomas faktines aplinkybes apie tai, kad visose kamerose yra pilna tarakonų, teismas vertina kaip abstrakčius, stokojančius konkretumo, todėl kaip neįrodytus.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.

Pareiškėjas nurodo, kad langai nevalomi, o dėl ant langų esančių grotų patys išsivalyti langus neturėjo galimybės. Kamerose yra pelėsis. Lukiškių TI-K pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus, kurių dalis surašyta neaktualiu ginčui laikotarpiu, tačiau artimu ginčo laikotarpiui, taip pat aktuose fiksuota būklė dalies kamerų, kuriose pareiškėjas apskritai nekalėjo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo šiose kamerose: Nr.104, Nr. 112, Nr. 127, Nr. 133, Nr. 140, Nr. 169, Nr. 175, Nr. 178, Nr. 189. Kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, ginčo laikotarpiu ir artimu jam laikotarpiu, t. y. kamerose Nr. 175, Nr.104, patikrinimo metu higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (žr. patikrinimo aktus, b. l. 43–45, 62–64, 75–79). Apie kitų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, Lukiškių TI-K patikrinimų aktų nepateikė. Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patikrinimo aktus ir nors pateikti duomenys yra neaktualūs ginčo situacijai – neatitinka laikotarpiai, kameros, tačiau tai rodo, kad yra periodiškai atliekama operatyvioji valstybinė sveikatos saugos kontrolė, kurios metu yra patikrinama, ar kameros atitinka higienos normas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas pakankamai nekonkretizuoja tiesiog nurodo, kad visose kamerose yra antisanitarinės sąlygos. Nepaisant to iš Lukiškių TI-K pateiktų kamerų, kuriose pareiškėjas nekalėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patikrinimo aktų matyti, kad buvo vizualiai nustatyti pelėsio požymiai (b. l. 36, 44, 76–77), tai pat, kad kamerose buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai (b. l. 38, 44). Atsiliepime nurodoma, kad remontas atliekamas pagal sudarytą planą, gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Pagal atsakovo parengtą pranešimą kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas remontas nuo 2011 metų atliktas tik kai kurių kamerų, pvz. kamerose Nr. 127 remontas atliktas 2011 m., kameroje Nr. 104-106 remontas atliktas 2012 m., kamerose Nr. 107-125 remontas atliktas 2013 m., kameroje Nr. 169 remontas atliktas 2014 m. Dėl to, taikant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, laikytina, jog atsakovas neįrodė kamerų atitikties higienos normų reikalavimams pelėsio ir langų stiklų švaros (nepažeidimo) aspektams. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skunde dėstomas faktines aplinkybes apie tai, kad kamerose yra pelėsio požymių, langų stiklai yra nešvarūs (neteisėti veiksmai), teismas vertina, kaip įrodytas.

Pareiškėjas teigia, kad visose kamerose buvo žemesnė nei pagal higienos reikalavimus turėtų būti temperatūra: pasak pareiškėjo, kamerose buvo apie 10-14 laipsnių Celsijaus temperatūra, drėgmė viršijo 80 proc., t. y. žiemą Pareiškėjui kamerose buvo per šalta, o vasarą per karšta. Pagal Lukiškių TI-K pateiktą informaciją, temperatūrinis režimas ir santykinė oro drėgmė Lukiškių TI-K kamerose atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto reikalavimus. Įstaigoje yra įrengta centrinė šildymo sistema. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės buvo laikomas vasaros ir rudenio laikotarpiu, žiemos laikotarpiu pareiškėjui teko būti tik vieną mėnesį (išvyko 2018 m. sausio 2 d.). Iš Lukiškių TI-K pateiktų nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų nenustatyta temperatūros režimo ar santykinės oro drėgmės pažeidimų, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, ne kartą nustatytas ir šalintas įstaigoje pelėsis, kurį didžiąja dalimi įtakoja per didelis santykinis drėgnumas patalpose. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skunde dėstomas faktines aplinkybes apie tai, kad visose kamerose yra žiemą per šalta, vasarą per karštą, pareiškėjui konkrečiai nenurodžius temperatūros ir drėgmės matavimo prietaisų, matavimo aplinkybių ir laikotarpio, - teismas vertina kaip subjektyviai abstrakčias, stokojančias konkretumo, todėl kaip neįrodytas. Tačiau, taikant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pripažįstamas tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas tuo aspektu, kad kamerų patalpose per didelė drėgmė (neteisėti veiksmai), kadangi atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad įstaigoje esantis santykinis patalpų drėgnumas neviršija leistinų normų ir/ar įstaigoje nuolat nustatomi pelėsio atvejai atsiranda ne dėl padidėjusios patalpose drėgmės.

Pareiškėjas teigia, kad maistas nėra tinkamas vartoti, neskanus, o jo energetinė vertė yra nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų. Todėl pareiškėjas mano, kad Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, - pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taip pat nuteistieji turi teisę nustatyta kalinimo įstaigos administracijos tvarka įsigyti maisto produktų ir iš kalinimo įstaigoje esančios parduotuvės. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinės mitybos normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trūko. Taip pat nepasitvirtino, kad pareiškėjas būtų dėl netinkamos maisto kokybės ir/ar kiekio kreipęsis su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją ar Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją. Nėra duomenų ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jam būtų buvęs nustatytas specialus pagal gydytojų išvadas maitinimas. Skunde pateikiama niekuo nepagrįsta pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie tinkamo maitinimo ginčo laikotarpiu neužtikrinimą. Subjektyvūs pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K gaminamas ir tiekiamas blogomis sąlygomis nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, neturintys teisinės reikšmės sprendžiant dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Pareiškėjas nenurodė jo nurodytų kilokalorijų apskaičiavimo laikotarpio, vertintų patiekalų ar produktų, naudotos įrangos ir kitų aplinkybių, reikšmingų šio dydžio apskaičiavimui.

Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, taip pat teisė paskambinti telefonu yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės, kurios įgyvendinamos BVK nustatyta tvarka. BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, priklausančių paprastajai grupei, teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose. BVK 91 straipsnyje nustatyta, kad atvirose kolonijose nuteistieji gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu. BVK 94 straipsnis taip pat reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 3 dalis). BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Pagal Taisyklių 108 punktą trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto.

Be ilgalaikių pasimatymų, Bausmių vykdymo kodekse (73, 74, 75 ir kituose straipsniuose) yra įtvirtintos ir kitos nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formos: trumpalaikiai pasimatymai, pokalbiai telefonu, teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teisė gauti smulkiųjų paketų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista nuteistojo teisės palaikyti šeimos ryšius esmė arba neproporcingai varžomas nuteistojo privatus ir šeimos gyvenimas. Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kuo Lukiškių TI-K buvimo iš esmės 5 mėnesių laikotarpis toks reikšmingas pareiškėjo asmeniniame gyvenime, kad negavus šiuo laikotarpiu pasimatymų galėjo būti nutraukti susiformavę asmens socialiniai ryšiai.

Pareiškėjui kalinimo metu neteikus skundų ar prašymų Lukiškių TI-K administracijai nebūti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, paprastai vertinama, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista, o Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. Atsakovas paaiškino, kokia yra rūkančiųjų atskyrimo nuo nerūkančiųjų tvarka nuo pat atvykimo į kalinimo įstaigą pradžios ir tai, kad nerūkantis asmuo be jo sutikimo nėra talpinamas į tą pačią kamerą su rūkančiuoju. Pačiam pareiškėjui nedetalizavus ir neišviešinus kalinimo įstaigos administracijai savo preferencijų dėl rūkymo ir/ar buvimo su rūkančiaisiais, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad nuteistajam pateikus prašymą ar skundą Lukiškių TI-K administracijai dėl kalinimo sąlygų, nuteistasis perkeliamas į kitą kamerą, o jo prašymas nėra įregistruojamas gautų skundų registracijos knygoje, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai išduoda tikrovės neatitinkančias pažymas, kad suimtieji su prašymu į atsakingą pareigūną minėtu laikotarpiu nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad šias aplinkybes patvirtina tai, jog buvo perkeltas ne vieną kartą į kitas kameras. Pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, juose trūksta konkretumo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nepagrįstai buvo perkeliamas į vis kitas kameras, tačiau sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, kad kalinimo įstaiga, talpindama nuteistuosius ar suimtuosius į konkrečias kameras, privalo įvertinti daugybę faktorių ir vykdyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas nenurodo, kad nebuvo paisoma nurodytų įstatymo reikalavimų. Iš atsakovo pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nepateisinamai dažnai perkėlinėjamas iš vienos kameros į kitą kamerą. Be to, pažymėtina, kad nors ir pareiškėjas nurodė, kad dėl blogų kalinimo sąlygų daug kartų žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama, jie nebuvo registruojami, taip pat nebuvo bandoma keisti esamos padėties, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius veiksmus norėjo skųsti, kada tai buvo, kokie pareigūnai neregistravo jo prašymų, taigi šios aplinkybės laikomos nenustatytomis. Be to teismas pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius pagal pateiktus suimtųjų ir nuteistųjų skundus periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu yra patikrinama, ar kameros atitinka higienos normas. Kitos valstybės institucijos savo kompetencijos ribose taip pat reaguoja į nuteistųjų asmenų prašymus ar skundus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K administracija šiuo aspektu neužtikrinimo pareiškėjo kaip nuteistojo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas.