Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio raj. policijos komisariato VPS Patrulių būrio patrulis Algirdas Blažys surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad R. K. 2013-11-21 11.10 val. Vilkaviškio r. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Mitsubishi Colt valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 1,86 prom. girtumas, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir nuvažiavo, automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17, 238 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau - ATPK) 130 str.1 d., 126 str.4 d., 123 str.1 d., 123 str. 5 d.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu galutinė nuobauda R. K. paskirta - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.,123 str.1 d., 123 str. 5 d. nėra. Pareiškėjas kelia klausimą dėl jo nepagrįsto pripažinimo kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 130 str.1 d., taip pat nurodo, jog nustatant jo girtumą, buvo pažeista nustatyta tvarka, kas galėjo įtakoti jo veikos kvalifikavimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. K. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių girtumas), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir nuvažiavo. R. K. kaltė, padarius ATPK 126 str. 4 d. 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkama. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

R. K. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, jog neblaivumas buvo pradėtas matuoti nesilaikant alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos, todėl tai galėjo iškreipti alkotesterio parodymus.

Iš bylos domenų matyti, kad pareiškėjas R. K. tiek surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 1 - 2), tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 13) kaltę dėl padaryto pažeidimo pagal ATPK 126 str. 4 d., (kad vairavo automobilį neblaivus), pripažino, alkotesterio parodymų neginčijo. Tačiau jau apeliaciniame skunde nurodė, jog nustatant jam girtumą buvo pažeista nustatyta tvarka, jam buvo paduotas alkotesteris su jau uždėtu atgaliu, tarp prietaiso ir mobiliųjų telefonų bei perdavimo stočių antenų turėjo būti išsaugomas pakankamas atstumas, be to policijos pareigūnams sustabdžius, jis prieš kelias minutes buvo išgėręs alaus, todėl patikrinimas turėjo būti atliekamas tik po 15 minučių, kadangi burnoje esantys alkoholio likučiai galėjo iškreipti parodymus. Šie R. K. apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini, kaip nepagrįsti.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog pareiškėjas pats administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje (b. l. 5), kas rodo, jog R. K. nekilo abejonių dėl pareigūno kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Be to, iš policijos pareigūno Algirdo Blažio tarnybinio pranešimo (b. l. 3) matyti, kad priėjus prie vairuotojo nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Prietaiso pagalba nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Su prietaiso parodymais ir savo padarytu pažeidimu vairuotojas sutiko ir neneigė to, kad vartojo alkoholį. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turi informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra valgęs ar gėręs mažiau, kaip prieš 15-20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo ar rūkęs bent 2 min. iki tikrinimo. Šiuo atveju, pažeidėjas patruliams nenurodė, kad prieš pat jį sustabdant būtų ką nors vartojęs, todėl policijos pareigūnams nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įtarti, jog atlikto blaivumo testo rodmenys bus iškreipti. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, jog pažeidėjas buvo sustabdytas 11 val. 10 min., asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje nurodytas testo atlikimo laikas 11 val. 34 min., kas akivaizdžiai patvirtina tą aplinkybę, kad nuo pažeidėjo sustabdymo iki jo neblaivumo patikrinimo buvo praėję 24 min., todėl R. K. argumentas, jog nebuvo praėję nuo jo gėrimo iki patikrinimo 15 – 20 min., atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje esantis Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad Lion alcolmeter 500 Nr. 19159 tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2014-04-03. Šie aptarti duomenys rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar LR sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. R. K. apeliaciniame skunde iškelta versiją, jog prieš kelias minutes buvo išgėręs alaus, jog alkotesterio antgalis buvo uždėtas ne jo akivaizdoje bei mobiliųjų telefonų ir perdavimo stočių antenų poveikis alkotesterio parodymams, byloje surinktais duomenimis nepasivirtino, ši versija atsirado tik pateikiant apeliacinį skundą, todėl aukštesnysis teismas tokius pareiškėjo argumentus vertina kaip gynybinę jo poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Taip pat R. K. apeliaciniame skunde kategoriškai neigia, kad nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir nurodė, jog apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino padariusį administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Kaip jau buvo minėta, aukštesnysis teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pats administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, jame pasirašė, kas rodo, jog R. K. pripažino nepaklusęs teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti. Policijos pareigūnai A. Blažys ir V. A. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog pažeidėją R. K. stabdė įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius bei balsu per garsiakalbį išsakė reikalavimus sustoti, tačiau vairuotojas akivaizdžiai padidino greitį ir nuo jų nuvažiavo. Persekiojant pažeidėją ir važiuojant jam iš paskos, buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai bei per garsiakalbį buvo reikalaujama sustoti. Teismui nekilo abejonių dėl pareigūnų duotų parodymų objektyvumo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai yra pažįstami su pareiškėju ir suinteresuoti kaip nors pakenkti jam duodant nepalankius parodymus. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad R. K. apeliaciniu skundu nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.