Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, nebaustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. gruodžio 18 d. 20.30 val. gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie sėdinčios žmonos B. M., nuplėšė nuo ausų ausinukus, suėmė viena ranka už gerklės, kitos rankos delnu sudavė vieną smūgį į veidą, paėmęs ant lovos buvusį medinį stovą metė į nukentėjusiąją B. M. ir pataikė į nugarą, paėmęs laikraštį, jį uždegė ir nuėjęs prie koridoriuje esančių dujų balionų pagrasino, kad sudegins namus, išėjęs į kiemą prie namo kampo degino laikraščius.

Be to, jis, neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą, o būtent: nuo ikiteisminiu tyrimu nenustatyto laiko iki 2019 m. gruodžio 20 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), komodos stalčiuje laikė pramoninės gamybos ME8 Liberty-L dujinį – garsinį šaunamąjį ginklą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (C kategorijos), kuris skirtas šaudyti 315 kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais, kol ME8 Liberty-L dujinį – garsinį šaunamąjį ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) surado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnė.

Be to, jis, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. lapkričio 9 d., apie 11 val., gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), pastūmė nukentėjusiąją savo žmoną B. M. į lovą, dešinės rankos nagais griebė už krūtinės ir ją subraižė, sugriebė abiem rankomis už kaklo ir smaugė bei dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajai B. M. į galvą, veidą, griebė už plaukų juos tempė, rovė, nutempė į kitą kambarį, pasodino į fotelį ir abiejų rankų kumščiais ir delnais sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas.

Už šias nusikalstamas veikas atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

– 2020 m. sausio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 315 kalibro, C kategorijos, ME8 Liberty-L dujinis – garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 315 kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais.

– Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, kuria patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53582-19, V. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai B. M. susitaikius ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53582-19 nutraukti.

– Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimais atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuriais nutarta atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-53849-19 ir Nr. 01-1-53582-19.

– Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. lapkričio 27 d. nutarimais sujungti ikiteisminius tyrimus, kuriais nutaria sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-53849-19, Nr. 01-1-44657-20 ir Nr. 01-1-53582-19, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-53582-19.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Motyvuojamoji dalis

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam V. M. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą naudojo prieš savo žmoną.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. gruodžio 18 d. žmonai B. M. suėmė viena ranka už gerklės, kitos rankos delnu sudavė vieną smūgį į veidą, paėmęs ant lovos buvusį medinį stovą metė į nukentėjusiąją B. M. ir pataikė į nugarą. Be to, 2020 m. lapkričio 9 d. pastūmė nukentėjusiąją žmoną B. M. į lovą, dešinės rankos nagais griebė už krūtinės ir ją subraižė, sugriebė abiem rankomis už kaklo ir smaugė bei dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajai B. M. į galvą, veidą, griebė už plaukų juos tempė, rovė, nutempė į kitą kambarį, pasodino į fotelį ir abiejų rankų kumščiais ir delnais sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Tai pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos ME8 Liberty-L dujinį – garsinį šaunamąjį ginklą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (C kategorijos), kuris skirtas šaudyti 315 kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai, nes pagal specialisto išvadą ginklas yra dujinis – garsinis šaunamasis ginklas (C kategorijos), o pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą C kategorijos ginklams priskiriami ir dujiniai ginklai, o pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį – reikalingas leidimas įsigyti, laikyti ir nešiotis C kategorijų ginklus.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti tyčia, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją – baigtinės veikos, kaltininko asmenybę – anksčiau teismo neteistas, nebaustas administracine tvarka, pensininkas, turintis pastovią gyvenamąją vietą, vedęs, UAB Mažeikių psichikos sveikatos centre nesilankė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo bei atsiprašė nukentėjusios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 59 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės ir skirtina subendrinta bausmė – areštas, maksimaliam terminui, tai yra devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis, 63 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 19 d. 15.40 val. iki 2019 gruodžio 20 d. 14.56 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginat vienai arešto parai, ir laikytina, jog V. M. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, kad anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra pensininkas, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę gyventi visavertį gyvenimą, nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, spontaniškai, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. M. be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 8 ir 10 punktais skirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir paskirti pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

V. M. įpareigotinas atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo žmoną, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimais kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri kaltinamajam paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi ir 253 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos padarytos 2019 m. gruodžio 18 d.) ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos padarytos 2020 m. lapkričio 9 d.) ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir V. M. skirti galutinę subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. ir laikyti, kad V. M. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi skirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant jam intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir pareigas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. M. įpareigotinas atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu V. M. 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimais paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam V. M..

Išaiškinti V. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.