- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 1-152-482/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04660-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Civilinis ieškovas
- V. B.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant prokurorui G. Š., kaltinamajam A. V., jo gynėjai advokatei A. N., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), K. R. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
2014-08-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamas įvykdė svetimo turto vagystę, įsibraunant į patalpą, o būtent: 2017-01-30, išdaužus gyvenamojo lango stiklą, įsibrovė į V. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš namo vidaus pagrobė 12 vnt. stiklinių 250 ml. talpos 40 euro vertės, pūkinę antklodę 40 euro vertės, grafiną, du stikliukus, 20 euro vertės, pieno separavimo įrenginį 30 euro vertės, televizorių 10 euro vertės, vandens siurblį 100 euro vertės, du grėblius, vieną kastuvą, kurių vertė 15 euro, pūkinę antklodę 50 euro vertės, keturias pagalves, kurių vertė 40 euro, taip padarydamas nukentėjusiajai V. B. bendrą 345 euro turtinę žalą.
Kaltinamasis A. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusiąją pažįsta, pas ją anksčiau yra dirbęs. Neprisimena, kaip pavogiė daiktus. Serga epilepsija, kelis kartus buvę, kad nieko neprisimena, po to mamos klausia, ar buvo, kur išėjęs, ar ne. Kai jam užeina priepuoliai, dingsta atmintis. G. M. ligoninėje, kada neprisimena, gal prieš 2-3 metus. Kasdien naudoja vaistus : stiprius raminamuosius. Pieno separatorius buvo pas mamą, ne pas jį. Nepamena, kaip pas jį atsirado televizorius, kurį atpažino nukentėjusioji. Jis gyvena už pusės kilometro nuo nukentėjusiosios. Neprisimena, kaip pateko į namą, kaip pavogė daiktus. Jis rūko. Būna, kad grįžta susižalojęs, bet neprisimena kaip. Nežino, ar buvo susižalojęs sausio 30 dieną. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Nedirba, gauna neįgalumo pašalpą 206 eurus. Tai vienintelės jo pajamos. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka ( 1t., b.l.128, 139). Jis nežino, ar yra psichiatro įskaitoje. Lankosi pas šeimos gydytoją ir psichiatrą, gydytojai jam išrašo vaistus. Alkoholiu nepiknaudžiauja.
Šalies argumentai
N. V. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, anksčiau prašydavo jį į talką, kol turėjo arklį, kaltinamasis pas ją yra dirbęs maždaug prieš 20 metų. A. V. išdaužė gyvenamojo namo langą ir įsibrovė į patalpą. Sodyba priklausė jai. Sodyboje iki vagystės būdavo, ten negyvendavo, atvažiuodavo pasižiūrėti beveik kiekvieną dieną. Namas draustas, durys buvo užrakintos, vagystę pastebėjo jos sesuo, kurią dieną nepamena. Ji buvo darbe ir jai paskambino sesuo ir pasakė, kad apvogta sodyba. Atvyko į sodybą, ten jau dirbo tyrėjai. Pamatė, kad išdaužtas vitrininis langas iš kiemo pusės. Buvo atjungę elektrą, sodyboje dar rado išspirtas duris. Dingo vandens siurblys, pasigedo daug daiktų, net elektros lempučių. Buvo namuose ir grėbliai, kastuvas. Ją išsikvietė tyrėjai, ji atpažino separatorių,. televizorių. Atpažino separatorių iš neoriginalaus rakto. Mama naudojo tą raktelį. Televizorius „Beko“ nedidelis, pirktas Marijampolėje, su ausimi viršuje, todėl patogus nešti. Apklausos metu gal nepaklausė, kaip vadinosi televizorius. Jai grąžinta pieno separatorius ir televizorius. Civilinį ieškinį pareiškė už negrąžintus daiktus. Už langą jai apmokėjo draudimas. Prašė 180 euro už langą. Patyrė stresą, nemalonus jausmas, kai randi išverstus namus. Turtas buvo nedraustas, tik namas. Draudimas išmokėjo už langus. Ne pirmas kartas, namą yra apvogęs A. V. ir anksčiau, rasdavo dideles pėdas, tas pats braižas. A. V. gyvena asocialų gyvenimą, nuolatos mato jį girtą, jis geria labai daug. Girtą kaltinamąjį matė po vagystės jos sesers vyras. Kaltinamasis buvo susižalojęs kaktą. Jai tai pasakojo sesuo ir sesers vyras. Draudimas grąžino 150 eurų. Šią sumą išminusuoja iš ieškinio.
L. S. G. paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Išdaužtą langą pastebėjo jos vyras S. G., nes jie atvažiuodavo kasdien į sodybą. Buvo kraujo, prikritę stiklų. Tada išsikvietė policiją, atvažiavo tyrėjai, kurie fiksavo įvykį, ėmė mėginius, žiūrėjo, kokių daiktų nėra. Įtarė A. V., nes kol buvo gyva mama, ji pati buvo mačiusi jį kieme vaikštant, jį matė ir svetimi žmonės jų sodybos kieme. Neblaivų kaltinamąjį yra mačiusi ne kartą, Po įvykio tą pačią dieną vyras sutiko kaltinamąjį su jo draugu Vaišniu, pamatė, kad A. V. kakta prakirsta. Kaltinamasis pravažiavo dviračiu pro jų sodybą, kai jau buvo policija. Kraujas ant žaliuzių name buvo šviežias, kaip ir nubrozdinimas ant kaltinamojo kaktos.
L. S. G. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis gyvena uošvių kaimynystėje. Kiekvieną dieną jis pravažiuoja pro uošvių sodybą, ją patikrina. Vieną dieną sodyboje rado išdaužtą langą. Tada paskambino žmonai, pasakė jai, kad reikės kvieti policiją. Važiavo namo pasiimti žmoną ir pusiaukelėje sutiko A. V. su draugu. Jis sustojo pažiūrėti, ar A. V. nesusipjaustęs, nes buvo išmuštas sodybos langas ir jis galėjo susipjaustyti. Pamatė, kad A. V. virš nosies yra šviežias įpjovimas. Paklausus, iš kur įpjovimas, A. V. pasakė, kad tai nuo medžio šakos. Datos, kada pamatė išmuštą langą, nepamena. Tai buvo apie 10 val. ryte, sekmadienį. Iš vakaro buvo sodybą apžiūrėjęs iki pietų. Tada viskas buvo tvarkoje. Į sodybos vidų užėjęs nebuvo. Kaltinamąjį su kitu asmeniu, važiuodamas į Bagotosios kaimą, pamatė pušynėlyje, maždaug 1 km iki Bagotosios parduotuvės. Kaltinamasis stovėjo su Vaišniu. Kai bendravo su kaltinamuoju, nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus. Jo tik buvo pavargęs veidas. Daugiau sužalojimų pas kaltinamąjį nematė, kaltinamasis buvo su pirštinėmis. Žmona pranešė apie įvykį V. B.. Įvykio vietoje buvo rasta kraujo. Jo buvo ant svetainės lango užuolaidos iš vidaus. Įpjovimas, kurį matė pas kaltinamąjį, buvo apie poros centimetrų. Įpjovimas buvo šviežias, šviesus, jei būtų buvęs kelių dienų, būtų buvęs tamsesnis.
A. V. apklaustas kaip įtariamasis dėl jam inkriminuotos vagystės kaltu neprisipažino bei parodė, kad žino, kur randasi V. B. priklausanti sodyba, minėtoje sodyboje jis buvęs prieš 20 metų, šeimininkams padėjo dirbti ūkio darbus. Šių metų vasario mėnesį jis iš kaimo gyventojų sužinojo, kad buvo apvogta V. B. priklausanti sodyba. Jis minėtos sodybos nepavogęs ir kas tai galėjo padaryti nežino. Jis pats gyvena adresu (duomenys neskelbtini) e, kartu su savo mama M. K.. Kratos metu rasti daiktai priklauso jam, pieno separatorius pirktas prieš 10 metų ir jį naudojo namuose pienui separuoti, vandens siurblį yra pirkęs Marijampolės parduotuvėje "M. V." prieš pusę metų, televizorių yra įsigijęs prieš pusę metų, iš pažįstamo asmens jo duomenų nežino (1t., b.l. 128, 139).
2017-01-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas gyvenamasis namas, priklausantis V. B., esantis (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, jog į namą įsibrauta išdaužiant lango stiklą, namo viduje rasta nuorūka bei raudonos spalvos, kaip įtariama kraujo, dėmė. Taip pat užfiksuota kraujo dėmė ant išdaužto lango rėmo, o taip pat rastas avalynės pėdsakas (1t., b.l. 8–26).
2017-08-07 specialisto išvadoje Nr. 140-(2006)-ISI-4832 pateikta, jog ant 2017-01-30 įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paimtų tyrimo objektų kraujo ir cigarečių nuorūkos esantys vyro biologiniai pėdsakai sutampa su A. V. genotipu (1t., b.l. 68–70 ).
2017-03-21 kratos protokole užfiksuota, jog kratos metu pas A. V. rasti televizorius ir pieno separatorius, kuriuos atpažino nukentėjusiojioji, kad tai iš jos pagrobti daiktai (1t., b.l. 82–85).
2017-04-10 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti pas įtariamąjį namuose rasti daiktai: televizorius ir pieno separatorius. Protokole nurodyta, kad televizorius yra Beko, separatoriaus dalys, nurodyta, kad separatorius turi du raktus (1t., b.l. 86–97).
Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis). Aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis 2017-01-30, išdaužus gyvenamojo lango stiklą, įsibrovė į V. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš namo vidaus pagrobė 12 vnt. stiklinių 250 ml. talpos 40 euro vertės, pūkinę antklodę 40 euro vertės, grafiną, du stikliukus, 20 euro vertės, pieno separavimo įrenginį 30 euro vertės, televizorių 10 euro vertės, vandens siurblį 100 euro vertės, du grėblius, vieną kastuvą, kurių vertė 15 euro , pūkinę antklodę 50 euro vertės, keturias pagalves, kurių vertė 40 euro. Kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau neprisimena, kad padarė vagystę, kratos metu rasti daiktai yra jo. Tačiau tokius jo parodymus paneigia kratos protokolas, iš kurio aišku, kad kratos metu pas kaltinamąjį buvo surasta ir paimta dalis nukentėjusiosios daiktų – pieno separatorius ir televizorius, taip pat įvykio vietoje rasta kraujo ir cigarečių nuorūkos, šie biologiniai pėdsakai sutampa su A. V. genotipu. Kadangi kaltinamasis į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą pateko neteisėtai, nugalėdamas kliūtis- išmušė lango stiklą, iš namo pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas, šią nusikalstamą veiką įvykdė, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą ( 1t., b.l.119), baustas administracinėmis nuobaudomis ( 1t., b.l. 111–118).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, kilusios žalos dydį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės apribojimo bausmė, parenkant bausmės dydį artimą numatytos bausmės vidurkiui, taip pat skirtini teismo įpareigojimai ir draudimai, kurie bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo, tikėtina, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, tuo pačiu bus užtikrintas teisingumo principas ir nukentėjusiosios interesai.
Skirti sankcijoje numatytas švelnesnes bausmes, kaip bauda, areštas, nėra tikslinga, kadangi kaltinamasis nedirba, pajamų neturi, o būdamas laisvėje turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri pradėjus vykdyti bausmę, naikintina (1t., b.l. 142–143, BPK 139 straipsnio 3 dalis).
N. V. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 485 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 305 euro už pavogtus ir negrąžintus daiktus ir 180 euro už plastikinio stiklo paketo sugadinimą ir 1000 euro neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl turto praradimo patyrė nepatogumų, emocinį stresą ( 1t., b.l.159–160). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Kadangi kaltinamasis pavogė nukentėjusiajai priklausantį turtą, kuris nėra grąžintas, vagystės metu sugadino nukentėjusiajai priklausantį turtą, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 305 euro pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 305 euro turtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios naudai. Nors kaltinamasis ir sutiko su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu, tačiau nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos dydis aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgus į nukentėjusiosios nurodytus nepatogumus, į tai, kad name ji negyveno, į teismų praktiką, sprendžiant neturtinės žalos dydį, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo 150 euro neturtinei žalai atlyginti.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo pripažinti proceso išlaidomis 100 euro ir priteisti šią sumą už advokato pagalbą. Sprendžiant išlaidų, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, o taip pat į advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį ir pan., todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes V. B. turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, priteisia iš kaltinamojo 100 euro advokato turėtų išlaidų ( dokumento surašymas) V. B. naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, 3 vokai su avalynės ir laužimo pėdsakais ( išliejos), kurios saugomos K. R. policijos komisariate (1t., b.l. 27), vokas su įvykio vietoje paimta nuorūka ir kraujo nuoplovomis, kuris saugomas K. R. PK (1t., b.l. 71), sunaikintini kaip menkavertis turtas ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas ), televizorius ir pieno separatorius, kurie pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai, paliktini V. B. nuosavybėje (1t., b.l. 98, BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 1 ( vienerių) metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 10 mėnesių atlyginti nukentėjusiajai V. B. 305 euro turtinę žalą.
Kaltinamajm paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
N. V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. V. 305 euro turtinei žalai, 150 euro neturtinei žalai atlyginti, 100 euro turėtų advokato išlaidų nukentėjusiosios V. B. naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, 3 vokus su avalynės ir laužimo pėdsakais ( išliejos), voką su įvykio vietoje paimta nuorūka ir kraujo nuoplovomis, kurie saugomi K. R. PK, sunaikinti kaip menkavertį turtą ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas ), televizorių "Beko" ir pieno separatorių, kurie grąžinti nukentėjusiajai, paliktini nukentėjusiosios V. B. nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.