- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-223-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Y/N Trade“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Y/N Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Y/N Trade“ ieškinį atsakovui antstoliui D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Y/N Trade“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio D. B. 15 152,30 Lt dėl padarytos žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-8).
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-06-09 nutartimi (b.l. 14) nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad iš ieškinio nėra aišku, koks sprendimas yra priimtas, išnagrinėjus ieškovo paduotą skundą dėl antstolio veiksmų, be to, ieškinyje turi būti nurodytas antstolio D. B. civilinės atsakomybės draudikas bei jo procesinė padėtis.
Ieškovas UAB „Y/N Trade“ ieškinį patikslino, įtraukęs trečiuoju asmeniu draudiką UAB „BTA draudimas“ bei nurodęs, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą kildina iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-02 nutarties nevykdymo (b.l. 18, 19-26)
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2010-07-07 nutartimi ieškinį pripažino nepaduotu ir jį grąžino (b.l. 31-32). Teismas įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas nutylėjo, jog jo skundas dėl antstolio veiksmų, vykdant 2010-02-02 teismo nutartį, kuri nurodoma ieškinio pagrindu naujai pradedamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, yra atmestas, sprendė, kad ieškinyje neteisingai apibrėžiama viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – antstolių veiksmų neteisėtumas. Teismų informacinės sistemos duomenimis, civilinė byla Nr. L2-6159-600/2010, kurioje yra priimta 2010-02-02 nutartis, transformavosi į ginčo teiseną ir yra nebaigta, todėl naujame ieškinyje nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovui padarė nuostolių. Ieškovas, nepaisant CPK 47 str. reikalavimų, nenurodė kurios šalies pusėje įtraukia dalyvauti trečiuoju asmeniu UAB „BTA draudimas“. Teismas nurodė ir tai, kad ieškinys apskritai nesiejamas su atsakovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, draudimo sutarties terminu, tiesioginio reikalavimo teisės į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo realizavimu, nors teismas reikalavo susieti ieškinio faktinį pagrindą su antstolio veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovo UAB „Y/N Trade“ ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p. reikalavimų, o teismo nutartis pašalinti trūkumus neįvykdyta.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Y/N Trade“ atskiruoju skundu (b.l. 34-37) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-07-07 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigia, kad teismas, 2010-06-09 nutartimi nurodęs, jog iš ieškinio turinio nėra aišku, koks sprendimas yra priimtas, išnagrinėjus ieškovo paduotą skundą dėl antstolio veiksmų, faktiškai ėmė spręsti klausimą dėl ieškinio teisėtumo, t.y. nagrinėjo, ar ieškinys yra pagrįstas, nors pagal CPK 135 str. teismas, spręsdamas dėl ieškinio priėmimo, turi formaliai patikrinti, ar teikiamas ieškinys atitinka ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Ieškinyje yra nuosekliai nurodyti visi antstolio neteisėti veiksmai, pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys antstolio atliktus neteisėtus veiksmus, kuriuos jam draudžia 2010-02-02 nutartis, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas nesuformulavo ieškinio dalyko. Pasak ieškovo, teismas 2010-07-07 nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį dėl to, kad ieškovo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje sprendė klausimą dėl antstolio neteisėtų veiksmų nebuvimo. Teigia, kad patikslintu ieškiniu jis įtraukė draudimo bendrovę trečiuoju asmeniu, nors tik bylos nagrinėjimo teisme metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi teisę spręsti klausimą dėl kitų asmenų įtraukimo trečiaisiais asmenimis ar atsakovais (CPK 43 str. 2 d., 47 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Antstolis D. B. atsiliepimu (b.l. 42) prašo netenkinti atskirojo skundo. Nurodo, kad jis vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-02 nutartį civilinėje byloje Nr. L2-6159-600/2010 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovui išieškotojo advokato M.Misiūno naudai. Vykdymo eigoje skolininkas apskundė jo veiksmus, tačiau Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-06-18 nutartimi atmetė ieškovo skundą. Akivaizdu, kad ieškovas, nutylėjęs nuo teismo šį faktą ir pareiškęs teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą, įstatymo jam suteiktomis teisėmis naudojasi nesąžiningai, siekdamas, jog vykdomasis dokumentas nebūtų operatyviai ir efektyviai įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui ( CPK 115 str., 138 str.). Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Taigi šios tvarkos laikymasis yra būtina sąlyga, kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisinių santykių, taptų ieškiniu.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, viena vertus, įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Kita vertus, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Priimdamas ieškinį teismas įvertina, iš kokių santykių kyla ieškovo reikalavimas ir kokiu pagrindu jis reikalauja ginti jo teisę. Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ieškovo teismui pateiktą ieškinio pareiškimą formos ir turinio reikalavimų aspektu, 2010-06-09 nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo reikalavimus, įpareigojęs išvardintus trūkumus pašalinti. Vertindamas ieškovo pateikto patikslinto ieškinio priėmimo galimybę, pirmosios instancijos teismas 2010-07-07 nutartyje jau konstatavo, kad ieškovas nutylėjo informaciją apie kitos bylos baigtį, kuri, teismo manymu, yra svarbi sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir jo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje sprendė dėl antstolio veiksmų teisėtumo, ieškovui padarytos žalos ir atsakovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai ėmė spręsti dėl pareikšto ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio priėmimo metu teismas neturi įgaliojimų nagrinėti bylos iš esmės, t.y. teismas nesprendžia, ar asmuo turi reikalavimo teisę, ar ją nukreipia tinkamam atsakovui, ar apskritai turi teisę į ieškinio patenkinimą. Kaip minėta, šioje procesinėje stadijoje teismas tik patikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.), ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115 str. , 138 str., 135 str. 1 d.).
Kadangi dispozityvumo principas lemia, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką bei ribas nustato pačios ginčo šalys (CPK 12 str., 13 str.), tai pareikšdamas ieškinį ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 punktai). Įstatyme ieškovui nenustatytas įpareigojimas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, būtina nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, nes tiriant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į jas nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas. Ieškovas faktinį ieškinio pagrindą ieškinio pareiškime yra nurodęs, suformulavęs savo reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai pripažino ieškinio trūkumu aplinkybę, kad savo reikalavimų faktinio pagrindo ieškovas nesusiejo su antstolių veikslą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Tokia teismo pozicija ir reikalavimas pateikti teisinius pagrindimus yra perteklinis, nes faktiškai tai yra reikalavimas pateikti faktų teisinį vertinimą, kurį, minėta, atlieka bylą nagrinėjantis teismas.
Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų institutą, dėl ko nepagrįstai pripažino ieškovo UAB „Y/N Trade“ ieškinį nepaduotu ir jį grąžino. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikintina, o ieškovo UAB „Y/N Trade“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pagal kompetenciją spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo UAB „Y/N Trade“ ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.