Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-869-567/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
2A-869-567/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
I. L.
Advokatai
Paulius Bružas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Bružui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-230-494/2009 pagal pareiškėjo I. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. L. 2008-10-23 pateikė pareiškimą, prašydamas:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nuosavybės teise valdė du žemės sklypus Nr. 15 ir Nr. 20, turinčius 3 ha ir 7559 kv.m. bendro ploto, kuriuos įsigijo 1938-05-31 pirkimo-pardavimo aktu;

2) atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti į buvusio savininko S. L. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę. Nurodė, kad pareiškėjas 1991-10-21 pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo S. L. iki nacionalizacijos turėtos 14 ha žemės plotą; pateikė giminystės ir nuosavybes teises patvirtinančius dokumentus. Nepavykus rasti kitų nuosavybės teises įrodančių dokumentų, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, kad S. L. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 9,6 ha žemės plotą, kurį paveldėjo 1935 metais po savo motinos J. L. mirties. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2002-09-16 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L., miręs 1977-02-01, iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 9,6 ha žemės sklypą, t.y. 6 ha ariamos rėžiais žemės, 2 ha pievos ir 1,6 ha miško (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Vėliau papildomai pateikus Lietuvos centriniam valstybės archyvui prašymą dėl nuosavybės dokumentų, rasti dokumentai, įrodantys, kad S. L. 1938-05-31 pirkimo-pardavimo aktu Nemenčinėlės k., Vilniaus r. papildomai nusipirko du žemės sklypus Nr. 15 ir Nr. 20, turinčius 3 ha ir 7559 kv.m, bendro ploto. Šias aplinkybes patvirtinantys archyvo dokumentai įstatymo nustatytais terminais buvo pateikti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kuris 2003-12-19 parengė dar vieną pažymą Nr. 7918 dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų, nurodant, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko S. L. 3,76 ha žemės plotą, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Vėliau pareiškėjas buvo informuotas, kad atkuriant nuosavybės teises natūra 2007-12-18 paženklinti dar du 3,76 ha bendro ploto žemės sklypai, o byla nuosavybės teisėms atkurti perduota Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-05-30 raštu nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2003-12-19 pažyma Nr. 7918 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengta pareiškėjui į 3,76 ha plotą (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-22 įsakymu Nr. 2.3-4655-41 pripažinta netekusia galios. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2002-12-10 pažyma Nr. 6604 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-22 įsakymu Nr. 2.3-4654-41 patikslinta „vietoje „(duomenys neskelbtini) kaime“ įrašant „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaime“, be to, nurodė, kad sudarius komisiją ir išnagrinėjus turimus archyvinius dokumentus, nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-09-16 sprendime nurodyti 2 ha pievos ir 1,6 ha miško sklypai ir 1938-05-31 pirkimo-pardavimo akte nurodyti du žemės sklypai Nr. 15 (2,1154) ir Nr. 20 (1,6405 ha), priklausę (duomenys neskelbtini) dvarui, atlikus parceliaciją išskirstant į vienkiemius, yra ta pati žemė, todėl 2008-04-22 įsakymu Nr. 2.3-4655-41 minėta 2003-12-19 pažyma Nr. 7918 pagrįstai pripažinta netekusia galios. Kadangi archyvuose nėra daugiau papildomų dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Faktą, kad S. L. iki nacionalizacijos įsigijo papildomai žemės nei buvo nustatyta 2002-09-16 teismo sprendimu, patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-05-07 pažymėjimas Nr. R4-2908 ir jo priedai. Viename iš priedų, t.y. 1936-09-30 kandidato žemės sklypui pirkti šeimos sudėties, nuosavybės ir profesinių kvalifikacijų sąraše (preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje) nurodoma, jog pirkėjas S. L., turintis nuosavybėje 6 ha ir 2 ha žemės sklypus, ketina pirkti žemės sklypą Nr. 15, 2,1154 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) k. Šis dokumentas patvirtina, kad S. L., sudarydamas preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo mažiausiai 8 ha savo žemės, o 1938-05-31 pirkimo-pardavimo aktu (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. pagrindinės sutarties pagrindu įsigijo dar du žemės sklypus: Nr. 15 ir papildomai Nr. 20, turinčius 3 ha ir 7559 kv.m. bendro ploto. Nurodyti dokumentai akivaizdžiai patvirtino, kad tai nėra tie patys sklypai, kurie buvo nustatyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-09-16 sprendimu, nes yra skirtinguose kaimuose, įsigyti skirtingu laikotarpiu, pagrindu ir iš ne tų pačių asmenų. Į šią žemę niekas kitas nepretenduoja ir dėl šios žemės nėra jokio ginčo su trečiaisiais asmenimis. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę atkurti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, jei teismas nustatys, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, yra svarbios, neprieštarauja, kad praleistas terminas būtų atnaujintas. Tiek 1936-09-30 sąraše, tiek 1938-05-31 akte nėra aišku, ar (duomenys neskelbtini) yra kaimo ar kitokia vietovė, nes 1936-09-30 sąraše (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip dvaras, o 1938-05-31 akte kaip ferma. Todėl byloje svarbu nustatyti šios vietovės statusą. Taip pat, sudėjus 1936-09-30 sąraše ir 1938-05-31 akte nurodytą žemės kiekį (6 ha + 3 ha + 7559 kv. m.) jis apytiksliai gaunamas toks, kokį nustatė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2002-09-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1287-06/02, todėl savo galutinę nuomonę suinteresuotas asmuo pareikš teisme, išklausius liudytojų parodymus ir, jei pareiškėjas pateiks, įvertinus papildomus įrodymus (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str., 1 d., 10 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-04-06 sprendimu pareiškimą tenkino. Teismas nusprendė:

1) Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. L. iki žemės nacionalizacijos Nemenčinėlės kaime, Vilniaus rajone nuosavybės teise valdė du žemės sklypus Nr.15 ir Nr.20, turinčius 3 ha ir 7559 kv.m bendro ploto, kuriuos įsigijo 1938-05-31 pirkimo-pardavimo aktu.

2) Atnaujinti pareiškėjui I. L. įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti į buvusio savininko S. L. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, nuosavybės teise valdytą žemę. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo tėvas S. L. iki nacionalizacijos 1938-05-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo du žemės sklypus Nr.15 ir Nr.20, turinčius 3 ha ir 7559 kv. m bendro ploto, (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl jo tėvo S. L. turėtos žemės grąžinimo kreipėsi 1991 metais. 2002-09-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1287-06/02 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. L., miręs 1977-02-01, iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 9,6 ha žemės sklypą, t.y. 6 ha ariamos rėžiais žemės, 2 ha pievos ir 1,6 ha miško (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., kaip paveldėtą po savo motinos J. L., mirusios 1935-02-21, mirties. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas pažymėjo, kad 1936-09-30 Kandidato žemės sklypui pirkti šeimos sudėties, nuosavybės ir profesinių kvalifikacijų sąraše pirkėju, perkančiu žemės sklypą, priklausantį privačiam dvarui „(duomenys neskelbtini)“, kuris nuosavybės teise priklauso N. S.-Z., A. ir P. P., esantis Vilniaus-Trakų pavieto Riešės valsčiuje, nurodytas S. L., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, Paberžės valsčiuje, Vilniaus-Trakų paviete. Taip pat nurodyta, kad pirkėjui S. L. nuosavybės teise priklauso 6 ha žemės sklypo, t.y. 1) 6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Paberžės valsčiuje, Vilniaus -Trakų paviete 1/5 km nuo įsigyjamos žemės sklypo, 2) 2 ha įgyto žemės sklypo (įgyto anksčiau, ne tas, kurį dabar ketina įsigyti) arba paveldėto (duomenys neskelbtini), Paberžės valsčiuje, Vilniaus-Trakų paviete šalia įsigyjamo žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad 1938-05-31 Hipotekos akte, registro Nr. 1663/38 ir pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytuose žemės sklypų planuose, nurodyta, jog N. P.-S.-Z. ir A. bei P. P. pagal hipotekos sąrašą tikrieji „(duomenys neskelbtini)“ fermos, esančios Riešės valsčiuje, Vilniaus-Trakų paviete savininkais pardavė S. L. „(duomenys neskelbtini)“ fermos du žemės sklypus Nr.15 ir 20, kurių bendras plotas 3 ha ir 7559 kv. m, ir kurie yra laisvi nuo bet kokių skolų, nurodyti dviejuose planuose, sudarytuose 1931 m. prisiekusio matininko J. M., pridėti prie šios knygos dokumentų rinkinio Nr. 30 ir 31, su visomis su šiuo žemės sklypu susijusiomis teisėmis ir įsipareigojimais bei visu kitu, kas pagal teisę, prigimtį ir paskirtį sudaro nekilnojamąjį turtą ir jam priklauso. Teismas pažymėjo, kad 1938 metais Vilniaus apskrityje galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo normos, numatančios nuosavybės teisių įgijimo būdus, vienas iš kurių yra minimas – pirkimas. Minėtame sąvade pirkimo aktams buvo nustatyta privaloma notarinė forma, nurodyta, kad notarine forma sudarytas pirkimo aktas virsta tvirtybiniu aktu, jį patvirtinus Vyresniajam notarui. Nekilnojamojo turto pardavimas, kuris nėra atliktas tvirtybinio akto forma, neturi galios.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, kad LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarime Nr.1057 nustatytos nuosavybės teisės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės taikomos tik nagrinėjant piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo administracine tvarka valstybės institucijose, numatytose LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997-07-01 įstatyme, atmetė kaip nepagrįstą suinteresuoto asmens argumentą, kad reikia vadovautis vėliausiu turimu nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu, t.y. 2002-09-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu.

Teismas atkreipė dėmesį, jog 2002-09-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, kad S. L. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 9,6 ha žemės sklypą, t.y. 6 ha ariamos rėžiais žemės, 2 ha pievos ir 1,6 ha miško (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kurią paveldėjo po savo motinos mirties. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė konkretų nuosavybės įgijimo pagrindą – pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu S. L. nusipirko du atskirus žemės sklypus: 3 ha ir 7559 kv. m. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių į S. L. žemę atkūrimo byloje Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, vertinant pareiškėjo pateiktus rašytinius archyvinius nuosavybės teises į žemę patvirtinančius dokumentus, bei rengiant 2003-12-19 pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.7918, jokių neaiškumų dėl šių dviejų žemės sklypų buvimo vietos (o būtent jų buvimo (duomenys neskelbtini) kaime) nekilo. Teismas pabrėžė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nei apie pievas, nei apie mišką nėra nurodyta. Dėl šių aplinkybių teismas suinteresuoto asmens argumentus, jog nėra aišku, ar (duomenys neskelbtini) yra kaimo ar kitokia vietovė, nes 1936-09-30 sąraše (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip dvaras, o 1938-05-31 akte kaip ferma, bei, kad sudėjus 1936-09-30 sąraše ir 1938-05-31 akte nurodytą žemės kiekį (6 ha, 3 ha ir 75559 kv. m) jis apytiksliai gaunasi toks, kokį nustatė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2002-09-16 sprendimu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo yra įrodytas ir todėl yra tenkintinas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas papildomai 2003-06-09 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, pateikdamas papildomus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus: 1938-05-31 notarinį aktą, planus, kandidato įsigyti žemę šeimos sudėties, valdomo turto ir profesijos apyrašą, gautus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo apie jo tėvo S. L. nuosavybės teise turėtą viso 3,75 ha žemę, (duomenys neskelbtini) kaime; giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. 2003-07-22 raštu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėją, jog jis pateiktų papildomų dokumentų originalus (ar jų kopijas) su vertimais ir kad parengus pažymą, dokumentai bus perduoti projekto autoriui ir nustatyta tvarka žemės sklypas paženklintas vietovėje laisvos valstybinės žemės fonde. Pagal pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus 2003-12-19 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. 7918 „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas turi nuosavybės teisę į 3,76 ha žemę, (duomenys neskelbtini) k. 2008-04-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-4655-/41/ minėta pažyma Nr. 7918 buvo pripažinta netekusi galios. 2008-04-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu N.2.3-4654-41 buvo nuspręsta (atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008-03-17 raštą Nr. 3B-(7.5)-L-96-345) patikslinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2002-12-10 pažymą Nr. 6604 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, parengtą I. L. vardu, vietoje žodžių „Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime“ įrašant „Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaime“; bei pavesta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistei padaryti atitinkamus įrašus 2002-12-10 Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 6604 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ originale ir pažymų registracijos žurnale; laikyta, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2002-12-10 pažymos Nr. 6604 dalis. 2008-05-23 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos išvadoje Nr. 98 „Dėl S. L. žemės valdymo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose“ nuspręsta, jog:

1) 2000-09-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime nurodyti 2 ha pievos ir 1,6 ha miško sklypai ir pagal 1938-05-31 pirkimo-pardavimo akte nurodyti du žemės sklypai Nr.15 (2,1154) Nr. 20 (1,6405 ha) priklausę (duomenys neskelbtini) dvarui, atlikus parceliaciją išskirstant į vienkiemius, yra ta pati žemė;

2) Atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008-03-17 rašte Nr. 3B-(7.5)-P-96-345 nurodytas rekomendacijas Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-22 įsakymu Nr. 2.3-4655-41 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2003-12-19 pažyma Nr. 7918 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ parengta I. L. pagrįstai pripažinta netekusia galios. Teismas iš visos nuosavybės teisių atkūrimo bylų į buvusio savininko S. L. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, medžiagos nustatė, jog pareiškėjui dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas su pareiškimu į teismą kreipėsi 2008-10-23. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo prašomo atnaujinti termino praleidimo priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis, nes pareiškėjas ne dėl savo aplaidumo, bet dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, praleido įstatymo nustatytą terminą (LR 1991-06-18 Įstatymo Nr.1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 str., 1997-07-01 LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 1 str., 2 str. 1 p., 9 str., 10 str. 1 d., 4 d., 17 str., Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 420 str., 699 str., 1417 str., 1420 str.).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir pareiškimą atmesti. Teismo sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pareiškėjas, turėdamas 1938-05-31 hipotekos aktą, Nacionalinės žemės tarnybos 2008-03-17 raštą Nr. 3B-(7.5)-P-96-345, bei Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-05-23 išvadą Nr. 98, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 1 d., bei Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 p., turėjo kreiptis ne į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ginčyti priimtus sprendimus Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

2) Pareiškėjas civilinės bylos Nr. 2-1287-06/02 nagrinėjimo metu prašė nustatyti, kad S. L. iki nacionalizacijos iš viso valdė 9,6 ha žemės ir nurodė, kad ji anksčiau priklausė (duomenys neskelbtini) kaimui. Pareiškėjas ir liudytojai M. M., F. V., H. P. bylos metu patvirtino bendrą S. L. iki nacionalizacijos valdytą žemės kiekį – 9,6 ha. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2002-09-16 sprendimu nustatė, kad S. L. iki nacionalizacijos Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybės teise valdė 9,6 ha, t.y. patvirtino bendrą valdytos žemės plotą. Skundžiamas teismo sprendimas, nustatantis, kad S. L. turėjo be jau sprendimu nustatytos 9,6 ha dar 3,7559 ha žemės (iš viso 13,3559) prieštarauja 2002-09-16 sprendimu nustatytam juridinę reikšmę turinčiam faktui, nes pagal 1938-05-31 hipotekos aktą S. L. pirkimo – pardavimo aktu buvo parduoti du žemės sklypai Nr. 15 ir Nr. 20, turintys 3,7559 ha bendro ploto. Tai reiškia, kad S. L., turėdamas 6 ha rėžinės žemės (duomenys neskelbtini) kaime, 1938 m. įsigijo du papildomus sklypus (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjo papildomai pateiktas dokumentas 1938-05-31 hipotekos aktas nėra naujas papildomą žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantis, o tik dar kartą patvirtinantis dalies žemės iš bendro 9,6 ha ploto priklausymą buvusiam savininkui S. L.. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-09-16 sprendime nurodyti 2 ha pievos ir 1,6 ha miško sklypai ir 1938-05-31 pirkimo – pardavimo akte nurodyti žemės sklypai Nr. 15 ir Nr. 20 (2,1154 ha ir 1,6405 ha) yra ta pati žemė, todėl skundžiamu sprendimu pagal minėtą hipotekos aktą nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui nepagrįstai suteikia teisę atkurti nuosavybės teises į tą pačią žemę antrą kartą.

3) 2002-09-16 teismo sprendimu nustatytas 6 ha ariamos žemės kiekis atitinka Paberžės valsčiaus piliečių 1925 m. sąraše užfiksuotus 5,5 dešimtines žemės, kuriuos S. L. paveldėjo po J. L. mirties. Tiek 2002-09-16 teismo sprendimu nustatyti 2 ha pievos ir 1,6 ha žemės sklypai, tiek ir skundžiamu sprendimu nustatyti žemės sklypai Nr. 15 ir Nr. 20, kuriuos iki nacionalizacijos valdė S. L., priklausė (duomenys neskelbtini) kaimui. Atsižvelgiant į tai, kad 2002-09-16 teismo sprendimu nustatyti 2 ha pievos ir 1,6 ha žemės sklypai yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žemės sklypai Nr. 15 ir Nr. 20 (2,1154 ha ir 1,6405 ha) nurodyti 1938-05-31 hipotekos akte, ir į tai, kad pareiškėjas civilinėje byloje Nr. 2-1287-06/02 neprašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. valdė daugiau kaip 9,6 ha žemės, taip pat į žemės sklypų vietas, darytina išvada, kad 2002-09-16 sprendime nurodyti 2 ha pievos ir 1,6 ha miško sklypai ir 1938-05-31 pirkimo – pardavimo akte nurodyti žemės sklypai Nr. 15 ir Nr. 20 (2,1154 ha ir 1,6405 ha) yra ta pati žemė.

Pareiškėjas I. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-04-06 sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose teismai atlieka aktyvų vaidmenį (LR CPK 8 str., 179 str., 443 str. 8 d.). Įstatymų leidėjas numatė, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 443 str., 444 str. 1 d., 2 d. 5 p., 445 str.).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-05-30 rašte (1 t., b.l. 21-23) nurodė, kad pakartotinai patikrinusi buvusio savininko S. L. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, padarė išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2002-09-16 sprendime nurodyti 2 ha pievos ir 1,6 ha miško sklypai ir 1938-05-31 pirkimo – pardavimo akte nurodyti žemės sklypai Nr. 15 ir Nr. 20 (2,1154 ha ir 1,6405 ha) yra ta pati žemė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas negali kitu būdu gauti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, todėl juridinis faktas nustatinėtinas teismine tvarka, kaip galintis turėti įtakos nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.

Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1287-06/2002 Vilniaus rajono apylinkės teismas 2002-09-16 sprendimu nustatė, kad S. L. iki nacionalizacijos Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 9,6 ha žemės sklypą, t.y. 6 ha ariamos rėžiais žemės, 2 ha pievos ir 1,6 ha miško, paveldėtos po motinos J. L. mirties 1935-02-21, neužkerta kelio užvesti naują civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj., nuosavybės teise valdė du žemės sklypus Nr. 15 ir Nr. 20, turinčius 3 ha ir 7559 kv.m. bendro ploto, kuriuos įsigijo 1938-05-31 pirkimo-pardavimo aktu, t.y. dėl kitų žemės sklypų ir kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo pateiktą 1936-09-30 Kandidato žemės sklypui pirkti šeimos sudėties, nuosavybės ir profesinių kvalifikacijų sąrašą (1 t., b.l. 7-10), patvirtinantį, kad pirkėju, perkančiu žemės sklypą, priklausantį privačiam dvarui „(duomenys neskelbtini)“, esančiam Vilniaus-Trakų pavieto Riešės valsčiuje, nurodytas S. L., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, Paberžės valsčiuje, Vilniaus-Trakų paviete, kuriam nuosavybės teise priklauso 6 ha žemės sklypo, t.y.:

1) 6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Paberžės valsčiuje, Vilniaus -Trakų paviete 1/5 km nuo įsigyjamos žemės sklypo,

2) 2 ha įgyto žemės sklypo (įgyto anksčiau, ne tas, kurį dabar ketina įsigyti) arba paveldėto (duomenys neskelbtini), Paberžės valsčiuje, Vilniaus-Trakų paviete šalia įsigyjamo žemės sklypo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis dokumentas patvirtinta, kad S. L. jau 1936-09-30 nuosavybės teise priklausė 6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Paberžės valsčiuje, Vilniaus -Trakų paviete 1/5 km nuo įsigyjamos žemės sklypo, bei 2 ha įgyto žemės sklypo, įgyto anksčiau, šalia įsigyjamo žemės sklypo, nes šio dokumento aprašymuose yra konkretizuotas atstumas nuo turimos žemės iki planuojamų įsigyti žemės sklypų. Įvertinusi šiuos duomenis ir 1938-05-31 Hipotekos aktą, registro Nr. 1663/38, ir pirkimo-pardavimo aktą (1 t., b.l. 11-15), kuriuose nurodyta, jog N. P.-S.-Z. ir A. bei P. P. pagal hipotekos sąrašą tikrieji „(duomenys neskelbtini)“ fermos, esančios Riešės valsčiuje, Vilniaus-Trakų paviete savininkai pardavė S. L. „(duomenys neskelbtini)“ fermos du žemės sklypus Nr.15 ir 20, kurių bendras plotas 3 ha ir 7559 kv. m ir kurie yra laisvi nuo bet kokių skolų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įsiteisėjusiame 2002-09-16 sprendime nurodyti 2 ha pievos ir 1,6 ha miško sklypai ir 1938-05-31 pirkimo – pardavimo akte nurodyti žemės sklypai Nr. 15 ir Nr. 20 (2,1154 ha ir 1,6405 ha) nėra ta pati žemė.

Pareiškėjo 2003 metais pateiktas dokumentas - 1938-05-31 hipotekos aktas, registro Nr. 1663/38, ir pirkimo-pardavimo aktas (b.l. 11-15), yra naujas papildomą žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantis dokumentas, nes 1936-09-30 Kandidato žemės sklypui pirkti šeimos sudėties, nuosavybės ir profesinių kvalifikacijų sąrašas (b.l. 7-10) patvirtina, kad S. L. 1936-09-30 nuosavybės teise priklausę 6 ha žemės sklypo, 2 ha žemės sklypo ir du žemės sklypai Nr. 15 ir Nr. 20, turintys 3 ha ir 7559 kv.m. bendro ploto, nėra tapatūs.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas I. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 2.3-4655-41 ir įsakymą Nr. 2.3-4654-41; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį atkurti jam nuosavybės teises į buvusio savininko S. L. (S. L.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, valdytus du žemės sklypus Nr. 15 ir Nr. 20, 3 ha ir 7 559 kv. m bendro ploto, grąžinant juos natūra; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. L. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, grąžinant natūra 4 bendro 7,6 ha ploto žemės sklypus (Nr. 1164-1, Nr. 1164-2, Nr. 1164-3, Nr. 1164-4), suprojektuotus Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 2.3.-2425-41 patvirtintame Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Pikeliškių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, tuo tinkamai įgyvendinant procesines teises. Ši administracinė byla yra sustabdyta (2 t., b.l. 14-16) iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-230-494/2009.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti bylai reikšmingi įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str.; LR CPK 3 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 443 str., 444 str. 1 d., 2 d. 5 p., 445 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 6 d. sprendimą nepakeistą. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė

Teisėjai Danutė KutrienėAlgirdas Auruškevičius