Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei ir Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį traukiamas M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbantis gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2015-12-13 d. apie 16.00 val. viešoje vietoje- Varėnos r. sav., Varėnoje, Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK patalpose, kitų asmenų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, taip pat nevykdė šių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nusiraminti ir atiduoti su savimi turimus daiktus, todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. nepripažino padaręs pažeidimą, nurodė, jog 2015-12-13 apie 16.00 val. jį atvežė į policijos komisariatą ir uždarė į laikino sulaikymo patalpą. Jokių daiktų neprašė pateikti. Laikino sulaikymo kameroje norėjo prisidegti cigaretę, todėl atsistojo ant suoliuko, kad galėtų prisidegti cigaretę nuo ventiliacijos laidų, tada į laikinojo sulaikymo kamerą įėjo policijos pareigūnė su šunimi, jis traukėsi nuo jų, bet pareigūnė atleido pavadėlį, pasakė kažkokį žodį šuniui ir tada šuo jį užpuolė. Tik po to įvykio atėjo kiti pareigūnai ir pareikalavo atiduoti striukę ir batus. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykusi greitosios pagalbos medikė suteikė medicininę pagalbą ir pasiūlė važiuoti skiepytis, tačiau jis atsisakė. Nevartojo keiksmažodžių nei prieš įkandimą, nei po įkandimo.

Teismo posėdyje liudytoja I. B. nurodė, jog gavus iškvietimą, nuvyko į policijos komisariatą, kuriame buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jis skundėsi, kad pilvo srityje jam įkando šuo. Nurodytoje vietoje matėsi mažos žaizdelės, dėl kurių asmeniui buvo suteikta pagalba ir žaizdelės išplautos muilu. Gyvūnų įkandimų atvejais paprastai nukentėjusiajam asmeniui suleidžiama vakcina nuo stabligės, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė vykti į ligoninę. Tuomet jam buvo išaiškinta teisė kreiptis į polikliniką dėl vakcinos suleidimo, o GMP kvietimo kortelėje pažymėta dėl asmens atsisakymo vykti.

Teismo posėdyje liudytojas J. J. nurodė, kad nieko apie įvykį negali papasakoti, nes nematė pačio įvykio, jis tik greitosios med. pagalbos automobilio vairuotojas.

Teismo posėdyje liudytoja Raminta Šereikienė nurodė, jog įvykio dieną patruliai pristatė iš kažkokio kaimo paieškomą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris buvo labai agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, mosikavo rankomis, nesileido apžiūrimas prieš patalpinant į laikino sulaikymo kamerą. Jam buvo išaiškinta, kad apsiramintų, kitu atveju bus panaudotas tarnybinis šuo, tačiau jis nereagavo. Tuomet pajautusi grėsmę savo gyvybei ir sveikatai bei davusi komandą pulti, paleido tarnybinį šunį, kuris komisariato koridoriuje įkando M. V.. Tada šis asmuo kažkiek apsiramino ir ji, kaip kinologė, iškvietė medikus įkandimų apžiūrai.

Teismo posėdyje liudytojas Darius Alekšiūnas nurodė, kad gavo tarnybinius pranešimus ir kitą medžiagą dėl M. V. padarytų veiksmų ir tikslinant tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes apklausė kinologę, kuriai priskirtas šuo. Apklausos metu pareigūnė nurodė, kad M. V. nevykdė jos nurodymų, sumosikavo ranka ir tada šuo įkando administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dėl to buvo iškviesti medikai. Nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jo veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Liudytojas Darius Alekšiūnas paties įvykio nematė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui.

Teismas išklausė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R254256-16054530221; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo D. Alekšiūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 55-At-00632-15; 2015-12-21 Ramintos Šereikienės liudytojo apklausos protokolą; 2016-01-11 M. V. paaiškinimą, kuriuo jis padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta; GMP kvietimo kortelės kopiją; M. V. charakterizuojančią medžiagą; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūno K. Gaurio tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2015-12-13, jam dirbant Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo padėjėju, į Varėnos policijos komisariatą pristatė paieškomą dėl nusikalstamų veikų padarymo M. V., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš uždarant M. V. į laikino sulaikymo patalpas, jam būnant dokumentų surašymo kabinete, jis atsisakė duoti savo turimus daiktus, garsiai šaukė visokiausiais necenzūriniais žodžiais jo ir patrulės Ramintos Šereikienės atžvilgiu, nevykdė jo ir Ramintos Šereikienės teisėtų reikalavimų, elgėsi agresyviai, po to ėmė mojuoti rankomis. Kadangi Raminta Šereikienė yra patrulė ir jai yra priskirtas tarnybinis šuo „IXX RAMZIS“, tuo metu Raminta Šereikienė policijos patalpose buvo su juo. Vedant M. V. iš dokumentų surašymo kabineto į laikino sulaikymo patalpas, M. V. elgėsi agresyviai, mojuodamas rankomis artinosi prie patrulės Ramintos Šereikienės, tuo metu jos tarnybinis šuo „IXX RAMZIS“ puolė jį ir įkando į pilvo sritį. Tada M. V. apsiramino ir buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpas. Dėl šuns įkandimo, jam buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėję rimtų sužalojimų nenustatė (buvo matyti mėlyna hematoma).

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-841/2006, Nr. N62-653/2010, Nr. N62-636/2010, Nr. N575-2825/2010, Nr. N575-5693/2010, Nr. N575-34923/2011, Nr. N575-344/2012). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Pažymėtina, kad policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas gali būti vykdomas žodžiais, kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiais alternatyviais veiksmais, kurių įstatymų leidėjas ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje neįvardija, nes nėra baigtinio sąrašo veikų, kuriomis gali būti vykdomas garbės ir orumo įžeidimas. Teismų praktikoje apie tai, ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant, kokie žodžiai ir kokiai situacijai esant buvo ištarti. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-512/2012). Kadangi šio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, pažeidimas laikomas įvykdytu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Pažeidimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į pažeidėjo veiklą – piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ir kt. Įžeidimas gali būti padaromas tiek viešai, tai yra matant bent vienam trečiajam asmeniui, tiek neviešai, kai pareigūnas įžeidžiamas nematant ar negirdint tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policijos pareigūno įgaliojimus suteikia šis kiti įstatymai, policijos pareigūnui turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

Nors M. V. teigia, kad vykdė pareigūnų reikalavimus, buvo ramus ir neagresyvus policijos pareigūnų atžvilgiu, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu panaudodami tarnybinį šunį, tačiau byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus prieš M. V.. Atkreiptinas dėmesys, jog M. V. nesiėmė jokių veiksmų apginti galimai pažeistas jo teises, nebuvo pateikta skundų ar prašymų išsiaiškinti visas aplinkybes, taip pat nėra duomenų, kad M. V. būtų kreipęsis ištirti aplinkybes į Imuniteto tarnybą dėl pareigūnų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Taigi įvertinus aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė ir M. V. kaltė įrodyta, jo neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, nes jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų – nusiraminti, atiduoti su savimi turimus daiktus, dėl ko buvo panaudotas tarnybinis šuo.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniais.

ATPK 31 straipsnyje numatytų atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių ar ATPK 32 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą M. V., teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti M. V. skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

pripažinti M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 90,00 EUR (devyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16054530221).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini)40100AB DNB bankas(duomenys neskelbtini)70440AB SEB bankas(duomenys neskelbtini)71800AB Šiaulių bankas(duomenys neskelbtini)74000Danske Bank A/S Lietuvos filialas(duomenys neskelbtini)21400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius(duomenys neskelbtini)73000„Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini)72300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.