Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. L. K. gynėjos advokatės Vidos Kisielienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 20 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis ir nustatytas G. L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas 19 (devyniolikai) dienų, skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs gynėjos advokatės skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. K. šiuo metu kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), o būtent:

H. D., E. A., A. V. L. iš keršto - už 1993 m. gruodžio 25 d. nužudyto R. G. rėmimą, pagarsinimą žinių apie (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovų ir dalyvių kaltę dėl R. G. nužudymo, nepagarbą ir konkuravimą su (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovais dėl įtakos nusikalstamoje veikloje, nutarus susidoroti su (duomenys neskelbtini), A. V. L. 1997 metų sausio mėnesio pabaigoje pastebėjęs (duomenys neskelbtini) restorano-pramogų ir poilsio komplekso (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini) mieste, nurodė nusikalstamo susivienijimo dalyviams stebėti (duomenys neskelbtini) patalpas, pasirodžius (duomenys neskelbtini) šį užpulti, stipriai sumušti ir nužudyti. 1997 m. sausio 25 d. vakare (duomenys neskelbtini) atėjus į restorano-pramogų ir poilsio komplekso (duomenys neskelbtini) patalpas adresu (duomenys neskelbtini) mieste, A. V. L., vykdydamas H. D., E. A. ir savo paties sumanymą, surinko tose pat patalpose buvusius Ž. J., V. S., S. V., G. L. K., I. Š., R. S., nurodė jiems užpulti (duomenys neskelbtini), po ko pats puolė mušti nukentėjusįjį. A. V. L., Ž. J., V. S., S. V., I. Š., R. S., G. L. K. užpuolė (duomenys neskelbtini) restorano-pramogų ir poilsio komplekso (duomenys neskelbtini) patalpose, suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, medinėmis kėdėmis ir sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas, palaužė nukentėjusiojo galimybę priešintis ar pabėgti, išvilko (duomenys neskelbtini) iš pramogų ir poilsio komplekso (duomenys neskelbtini) patalpų bei patalpino į automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną ant grindų, po ko A. V. L., V. S., S. V., I. Š., G. L. K., R. S. paminėtu bei tyrimo nenustatytu automobiliais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste. Atvykus į nurodytoje vietoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę A. V. L., V. S., S. V., I. Š., G. L. K., R. S. išvilko (duomenys neskelbtini) iš automobilio „Volkswagen Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko kartu ir pakaitomis, turėdami tikslą sukelti didelį fizinį skausmą ir ilgalaikes fizines kančias, sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, buteliu, peiliu ir medinėmis sulūžusių kėdžių dalimis į galvą, įvairias kūno vietas viso ne mažiau 35 smūgių, smaugė (duomenys neskelbtini) virve, vilko ledu ir asfaltu, tuo padarydami nukentėjusiajam durtinę pjautinę žaizdą kaklo dešinėje pusėje, keturias kiaurymines durtines pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, kurios viena pažeidė kairį širdies skilvelį, muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės pamato kaulų lūžimu kaukolės priekinėje dalyje, kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokuose ir antakyje, nosies nugarėlėje, abiejuose žanduose, smakre, abiejų ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, dešiniajame skruoste, dešinės speninės ataugos srityje, dešinės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairės ir dešinės alkūnių sąnario srityje, kairės ir dešinės plaštakų nugariniame paviršiuje, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, dešinėje blauzdoje, dešinio kulkšnelio srityje, kairėje šlaunyje, dešinio čiurnos sąnario sumušimą, platų odos nubrozdinimą nugaroje ir juosmenyje, juostos formos kraujosruvą kairėje šlaunyje, stranguliacinę vagą kakle. Tokiu būdu jis – G. L. K., veikdamas bendrai su ginkluoto (duomenys neskelbtini) nusikalstamo susivienijimo vadovais H. D. ir E. A., šio susivienijimo dalyviais A. V. L., Ž. J., V. S., S. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. S., I. Š., nužudė (duomenys neskelbtini) kankinant ir itin žiauriai.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimu G. L. K. buvo pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartimi, G. L. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras 2010 m. liepos 16 d. išdavė G. L. K. Europos arešto orderį. Šio orderio pagrindu G. L. K. 2012 m. vasario 6 d. sulaikytas D. B. (toliau – D. B.), į Lietuvą jis pargabentas 2013 m. liepos 19 d.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 20 d. nutartis, kuria palikta galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis ir nustatytas G. L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas 19 (devyniolikai) dienų, skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d.

Gynėja nesutinka su Vilniaus apygardos teismo motyvu, kad G. L. K. buvo vykdoma paieška. Teigia, kad G. L. K. iš Lietuvos į D. B. išvyko 1997 m. vasaros pabaigoje iš Vilniaus oro uosto, pateikdamas savo asmens dokumentus. Jos ginamajam nebuvo žinoma apie nusikaltimą, kurio įvykdymu yra kaltinamas. Prokuroro 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimas G. L. K. pripažinti įtariamuoju, jam nebuvo įteiktas iki sulaikymo. Dėl to G. L. K. iki 2012 m. pradžios nežinojo nei apie jam inkriminuojamas veikas, nei apie paskelbtą paiešką. Asmens paieškos paskelbimas už akių, G. L. K. nežinant, negali būti pagrindu skirti kardomąją priemonę – suėmimą bei nustatyti suėmimo terminą. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 20 d. nutarties neatliko su jos ginamuoju jokių veiksmų ir iš karto paskelbė apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, net neištyrę reikšmingų bylai aplinkybių, kurios galėjo tiek patvirtinti G. L. K. pareikštus įtarimus, tiek juos paneigti. Taigi, išimtinė kardomoji priemonė – suėmimas šiuo atveju nėra būtina.

Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė BPK 121 bei 122 straipsnius, nes neatsižvelgė į tai, jog G. L. K. yra vyresnio amžiaus, Lietuvoje gyvena jo šeima – sūnaus šeima, socialiniai-ekonominiai ryšiai Lietuvoje labai stiprūs. Teismo teiginiai, kad jos ginamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, yra nepagrįsti, nes G. L. K. virš 17 (septyniolikos) mėnesių buvo sulaikytas D. B., todėl neturėjo objektyvių galimybių įsidarbinti Lietuvoje. Dėl šios priežasties socialiniai-ekonominiai ryšiai yra visiškai nutrūkę D. B.. Be to, G. L. K. neteistas, inkriminuojama veika įvykdyta prieš 16 metų, per šį laikotarpį jos ginamasis nėra įvykdęs nusikaltimų.

Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad G. L. K. vengė išdavimo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, nes tokių duomenų nėra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Be to, teismas spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino skyrimo turėjo įvertinti ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. buvo būtina spręsti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukimo senaties termino klausimą, nes suėjus senaties terminui negalimas baudžiamasis procesas, tuo pačiu negalimas ir kardomosios priemonės paskyrimo klausimo sprendimas (1961 m. BK 49 straipsnis).

Teismo posėdyje prokuroras prašė advokatės V. Kisielienės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl paliktos galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarties ir nustatyto G. L. K. kardomosios priemonės – suėmimo termino, kaltumo ar nekaltumo klausimas nesvarstomas, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą. Pratęsiant ar skiriant kardomąją priemonę – suėmimą teismas įsitikina ar byloje yra faktiniai duomenys, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, tačiau šių faktinių duomenų buvimas nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia kaltinamojo asmens nekaltumo prezumpcijos.

Gynėja nepagrįstai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BPK 70 straipsniu. Iš Europos arešto orderio matyti, kad Lietuvos generalinės prokuratūros išduotu Europos arešto orderiu buvo prašoma G. L. K. išduoti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (9 t., b. l. 18-22). (duomenys neskelbtini) teisininkai savo laiške informuodami advokatę V. Kisielienę nurodė, kad 2012 m. vasario 6 d. G. L. K. suėmė Metropolitan policijos detektyvas policininkas R. P., (duomenys neskelbtini), pagal Europos arešto orderį, kurį išdavė Lietuvos institucijos dėl žmogžudystės (9 t., b. l. 46-48), todėl išduoto EAO ribos nebuvo peržengtos. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrįstumą, negali spręsti apie G. L. K. pareikštų įtarimų apimtį, jų teisėtumą, nes tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimų apimtis gali keistis, nepažeidžiant BPK 70 straipsnyje numatytų baudžiamosios atsakomybės ribų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. L. K. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, t. y. nuteistųjų V. S., S. V., R. S., įvykio vietos apžiūros, kratų, daiktų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kiti duomenys esantys baudžiamosios bylos medžiagoje.

Pirmosios instancijos teismas palikdamas galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį ir nustatydamas G. L. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 19 (devyniolikai) dienų BPK 121 ir 122 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Suėmimas G. L. K. buvo paliktas ir nustatytas terminas nustačius, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Teismas kiekvieną kartą skirdamas arba pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsižvelgia į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas įvertina, tai jog G. L. K. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymu, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 punktas) ir įstatymas numato labai griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę, išsiskyręs, iki sulaikymo gyveno D. B. apie 16 metų ir tai suteikia pagrindą manyti, kad jis turi ryšių užsienio valstybėje, G. L. K. buvo paskelbta paieška, į Lietuvą parvežtas pagal Europos arešto orderį. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas G. L. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės – suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių. Europos arešto orderio pagrindu G. L. K. 2012 m. vasario 6 d. sulaikytas D. B., į Lietuvą jis pargabentas 2013 m. liepos 19 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 20 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir pratęsta iki 2013 m. rugpjūčio 6 d., t. y. suėjus įstatymo numatytam maksimaliam 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminui. Iš to seka, kad teismas nepažeidė BPK 127 straipsnyje nurodytų terminų.

Gynėjos skunde nurodomi argumentai, jog pagal 1997 m. galiojusio 1961 m. BK 49 straipsnį, dėl veikos, kuria kaltinamas G. L. K., yra suėjęs 10 metų senaties terminas, todėl baudžiamasis procesas negalimas, šioje proceso stadijoje negali būti išnagrinėti, nes tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, bus sprendžiama kurį baudžiamąjį įstatymą taikyti. Teismas įvertina tai, kad šiuo metu G. L. K. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, todėl vadovaujantis 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dar nėra suėjęs.

Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo G. L. K. gynėjos advokatės Vidos Kisielienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.