Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-18 · Civilinė byla Nr. 2A-113-109/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-18
Bylos Nr.
2A-113-109/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
Ieškovas
G. V.
Atsakovas
N. D.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriumi, Valstybės įmonės „Registrų centras“
Advokatai
Živilė Urbonavičienė
Civilinė byla Nr. 2A-113-109/2011Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.2; 121.15; 121.18; 121.21
Pirmosios instancijos teismoteisėja Vida JegorovienėKAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovei G. V. ir jos atstovei advokatei E. G., atsakovei N. D., jos atstovams įgaliotiniui S. P., advokatei Živilei Urbonavičienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3064-429/2010 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei N. D. su trečiaisiais asmenimis Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriumi, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialu, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriumi dėl bendrosios nuosavybės dalių ir naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis nustatymo bei atsakovės N. D. priešieškinį ieškovei G. V. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama pakeisti gyvenamo namo lAlp, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/161741, bendrosios nuosavybės dalis, nustatant, kad ieškovei G. V. nuosavybės teise priklauso 0,65 dalis gyvenamo namo, o atsakovei N. D. nuosavybės teise priklauso 0,35 dalis gyvenamo namo, nustatyti gyvenamo namo lAlp, (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/161741 naudojimosi tvarką tarp ieškovės ir atsakovės:

1) ieškovei G. V. paskirti naudotis 0,65 idealines dalis gyvenamo namo: 4.12 kv. m. (ind. 1-2), 8.19 kv. m. (ind. l-16), 13.10 kv. m. (ind. 1-5), 25.08 kv. m. (ind. 1-6) bei gyvenamo namo rūsio patalpas: 4.27 kv. m. (ind. R-2), 13.50 kv. m. (ind. R-3), 14.79 kv. m. (ind. R-4), 8.90 kv. m. (ind. R-5). Viso paskirti naudotis gyvenamo namo patalpų sudaro - 94,22 kv. m., kas sudaro 0,65 idealinių dalių.

2) atsakovei N. D. paskirti naudotis 0,35 dalis gyvenamo namo - patalpas esančias mansardoje (pastogėje): 17.17 kv. m. (ind. 1-11), 5.03 kv. m. (ind. 1-12), 9.38 kv. m. (ind. 1-13), 3.41 kv. m. (ind. 1-14) bei namo rūsio patalpų: 2.85 kv. m. (ind. R-7), 4.72 kv. m. (ind. R-1), 6.37 kv. m. (ind. R- 6).Viso atsakovei paskirti 0,35 idealines dalis gyvenamo namo, kas sudaro - 51.2 kv. m.

3) paskirti naudotis bendrai ieškovei ir atsakovei gyvenamo namo bendro naudojimosi patalpas: 1.41 kv. m. (ind. 1-7), 3.14 kv. m. (ind. 1-1);

4) įpareigoti ieškovę - G. V. užmūryti gyvenamo namo rūsyje duris iš patalpos ind. R-5 į patalpą ind. R-6, savo lėšomis.

5) ieškovei paskirti naudotis 2/3 kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statiniai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini);

6) atsakovei paskirti naudotis 1/3 kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statiniai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai gyvena 22 metus, t. y. prieš mamos O. M. mirtį ir po mamos mirties. Pagal testamentą paveldėjo 2/3 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, gyvenamojo namo bendras plotas 144,29 kv. m. Pastatų teisinė registracija atlikta pagal 1992-05-18 išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. 9-1206, 1987-12-18 testamentą po mamos O. M. mirties. Gyvenamame name (duomenys neskelbtini) buvo įrengti du butai - gyventi dviem atskiroms šeimoms, vienas butas įrengtas pirmame aukšte, kitas butas - mansardoje (I t., b. l. 32). Mama O. M. prieš mirtį padalino patalpas tarp ieškovės ir atsakovės nurodydama, kurios patalpos kiekvienai iš jų priklausys. Pagal patalpų faktinį paskirstymą, po mamos mirties 1988-08-03, ieškovė, naudojasi gyvenamo namo 1 Al p (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto patalpomis: 4.16 kv. m. koridorius (ind. 1-2), 0.90 kv. m. sandėlis (ind. 1-3), 7.25 kv. m. kambarys (ind. 1-4), 13,26 kv. m. kambarys (ind. 1-5), 26,44 kv. m. kambarys (ind. 1-6). ir dalimi pusrūsio patalpų: 14.02 kv. m. ūkio patalpa (ind. P-3), 13.68 kv. m. virtuve (ind. P- 4), 14.02 kv. m. ūkio patalpa (ind. P- 3), 4.14 kv. m. vonia ir tualetas (ind. P-2) bei kiemo statiniais, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė N. D. naudojasi lAlp gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini) mansardoje esančiomis patalpomis: 1.40 kv. m. koridorius (ind. II-4), 4.20 kv. m. vonia tualetas (ind. II-5), 15.15 kv. m. kambarys (ind. II-1), 8.81 kv. m. virtuvė (ind. II-3), 5.11 kv. m. kambarys (ind. II-2) bei naudojasi dalimi rūsio patalpų 3.19 kv. m. (ind. P-7), 4.72 kv. m. (ind. P -1), 6.52 kv. m. (ind. P-6) bei kiemo statiniais, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamo namo I aukšte ir rūsyje ieškovė atliko patalpų renovaciją, nes patalpose nebuvo galima gyventi, t. y.: pastato viduje buvo susidėvėję elektros, vandens ir kanalizacijos tinklai, mažas elektros tiekimo galingumas, nebuvo šildymo, sienos namo viduje nuo šalčio ir drėgmės, užliejimo vandeniu, pelijo, buvo atsilupusios, todėl patalpas buvo būtina remontuoti. Gyvenamo namo rūsyje tėvai buvo įvedę centrinį šildymą, bet jis buvo bendras visam namui (abiems butams). Atsakovė N. D. po mamos mirties nupjovė centrinio šildymo vamzdžius, to pasėkoje ieškovei teko keletą metų gyventi be šildymo. Tik vėliau, sutaupiusi lėšas, įsirengė atskirą centrinio šildymo sistemą pirmame aukšte ir rūsyje. 1986 m. į gyvenamą namą lAlp vandentiekį įvedė mama, tačiau namo viduje esantys vamzdynai buvo susidėvėję (namas pastatytas 1967 m.), todėl būtina buvo įsirengti naują vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklus, vandens skaitliuką, įsirengti elektros įvadą bei naujus elektros tinklus. Atlikus gyvenamo namo pirmo aukšto ir rūsio patalpų (ind. R-2, R-3, R-4 ) renovaciją padidėjo turto vertė, tačiau ieškovė neprašė teismo priteisti iš atsakovės kompensacijos atsižvelgiant į tai, kad renovuotas patalpas prašo teismo paskirti naudotis jai.

VĮ Registrų centro Kauno filialo išraše 2009-01-28 gyvenamo namo lAlp, (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 20/161741, yra įregistruoti kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys, tvora), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau duomenys neatitinka tikrovės, išraše - 2.1. p., nurodyta nuotekų šalinimas- vietinė kanalizacija, išraše - 2.3. p. nurodytas kanalizacijos šulinys, kurio nėra, nes atsakovė yra ant vandentiekio ir kanalizacijos tinklų užstačiusi priestatą lalp, tai patvirtina 2008-03-18 kontrolinė geodezinė nuotrauka, 2009-01-28 atlikti nauji kadastriniai matavimai gyvenamo namo lAlp ir priestato lalp, kurį pasistatė bendraturtė N. D.. Gyvenamo namo lAlp prisijungimas prie miesto nuotekų tinklų nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, Kauno fil., bendros dalinės nuosavybės teise dėl bendraturtės N. D. statybos reglamentų pažeidimų. Nepašalinus pažeidimų yra negalimas prisijungimas prie Kauno miesto nuotekų tinklų bei tinklų įteisinimas, tuo pažeidžiami ieškovės teisėti interesai. Gyvenamo namo lAlp nuotekų tinklas yra pajungtas į miesto nuotekų tinklus, tačiau iki šiol neįteisintas, nors pagal 1998-07-23 Nr. 13629A sutartį su UAB „Kauno vandenys“, ieškovė moka mokesčius už vandenį ir nuotekas. Ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu, kad ieškovei būtų paskirta dalis patalpų mansardoje, kadangi mansardoje nėra įvesta centrinio šildymo sistema, patalpos neapšiltintos, be patogumų, nėra virtuvės, vonios ir tualeto, tai pablogintų ieškovės šeimos gyvenimo sąlygas, nes šeimoje auga 2 mažamečiai vaikai. Atlikti mansardos renovaciją ieškovė neturi lėšų, nes šiuo metu nedirba dėl pablogėjusios sveikatos (2009-05-25 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis - dėl stuburo patologijų), ieškovės sutuoktinis serga sunkia nepagydoma liga - hepatitu C. Be to, į mansardą galima patekti tik per bendrą laiptinę, naudotis butu per 3 aukštus labai nepatogu, neracionalu, neekonomiška. Santykiai tarp ieškovės, atsakovės bei jos sūnaus R. D. yra konfliktiški dėl jo neadekvataus ir nenuspėjamo elgesio, kadangi jis girtauja, kelia triukšmą, gąsdina mažametes dukras. Atsakovės prašymas skirti jai patalpą 25,08 kv. m. (ind. 1-6 ) pirmame aukšte, turėtų būti vertinamas kritiškai, nes atsakovė nereiškė jokių pretenzijų iki kol ieškovė investavo lėšas į patalpas, kuriose gyvena pagal faktinį patalpų pasidalijimą. Atsakovės sūnus R. D. gyvena rūsio patalpoje 8,90 kv. m. (ind. R-5), užblokavęs praėjimą į katilinę - užstatęs lovą ties įėjimu į katilinę (ind. R-4) 14,79 kv. m. ir kitas patalpas (ind. R-3) 13,50 kv. m. ūkio patalpa, (ind. R-2) 4,27 kv. m. vonią ir tualetą, dėl to sudaro nepatogumus.

Atsakovė N. D. byloje pareiškė priešieškinį (1 t. b. l. 85-92), kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu lAlp (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/161741, paskiriant naudotis patalpomis:

1. Ieškovei G. V.: 1 aukšto patalpomis: kambariu 1-5/13,10 kv. m., kambariu 1-16/8,19 kv. m.; pastogės patalpomis - kambariu 1-11/17,17 kv. m., kambariu 1-12/5,03 kv. m., kambariu 1-13/9,38 kv. m.; rūsio patalpomis - vonia R-2/4,27 kv. m., R-3/13,50 kv. m., R-4/14,79 kv. m.

2. Atsakovei N. D.: I aukšto patalpa 1-6/25,08 kv. m., pastogės patalpa - 1-14/3,41 kv. m. (dušo patalpa), rūsio patalpomis - kuro sandėliu R-1/4,72 kv. m., katiline R-6/6,37 kv. m., koridoriumi R-7/2,85 kv. m. (viso 13,94 kv. m.).

3. Bendram šalių naudojimuisi: R-5/8,90 kv. m., 1-7/1,41 kv. m., 1-1/3,14 kv. m., 1-2/4,12 kv. m. ir 1-15 (koridorius).

4. Ieškovei G. V. paskirti naudotis 2/3 kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovei N. D. paskirti naudotis 1/3 kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas teismo bei advokato paslaugų išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė pagal jos pasiūlytą naudojimosi patalpomis nustatymo projektą, teismo prašo jai naudojimuisi paskirti ženkliai geresnes patalpas, o atsakovei - mansardos patalpas, kurios gyvenimui nėra pritaikytos, jų kubatūra mažesnė, kadangi yra keturšlaitis stogas. Atsakovė yra 1-os grupės invalidė, netektas darbingumas sudaro 80 proc., jai diagnozuota judėjimo - atramos liga - abiejų klubo sąnarių ankilozė ir ryški kontraktūra, ji sunkiai juda, negali pati apsitarnauti. Dėl neįgalumo jai reikalingas būstas pritaikytas pagal poreikius. Atsakovei paskyrus mansardos patalpas, paūmėjus ligai, ji neturės galimybių į jas patekti, todėl tektų nuolat gyventi rūsyje, kur buvo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė siekia maksimaliai patenkinti išskirtinai tik savo interesus, ignoruojant atsakovės, kaip neįgaliosios gyvybiškai svarbius interesus, paliekant ją be pritaikyto jos poreikiams būsto. Kad patalpas būtų galima pritaikyti atsakovės poreikiams, jos privalo būti ne aukščiau kaip 4 metrai, o siūlomos paskirti pastogės patalpos yra 5 metrų aukštyje. Paskyrus patalpas mansardoje, atsakovė negalėtų pasinaudoti savivaldybės skiriama parama pritaikant būstą neįgaliam, kadangi pritaikant jos poreikiams patalpas mansardoje darbų sąmatinė vertė išaugtų iki 150 tūkst. litų, kadangi reikėtų keisti stogo medines konstrukcijas, paaukštinti 2 sienas, keisti stogo dangą. Savivaldybė šiuo atveju kompensuotų tik lifto, kuris užstotų patalpos 1-6 langą ir dėl ko vėl kiltų nesutarimai su ieškove, įrengimą, tačiau, neturint jokių galimybių savo lėšomis atlikti kitų pertvarkymų, atsakovė liktų be jokios galimybės patekti į savo patalpas. Tuo tarpų sveikam žmogui, naudotis į mansardą vedančiais laiptais nesudaro jokių sunkumų. Pateikiamos foto nuotraukos rodo, kad patalpos mansardoje yra tvarkingos, apšiltintos, yra vanduo ir nuotekos, apšildomos kieto kuro krosnimi, yra įrengta ir virtuvė. Šias patalpas atsakovė prašo paskirti ieškovei ne todėl, kad jos yra blogos būklės, o tik todėl, kad paūmėjus ligai atsakovė neturi galimybių į jas patekti, o medikų teigimu, ateityje ir visiškai negalės lipti laiptais.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad ieškovė klaidina teismą melagingai teigdama, kad ieškovės ir atsakovės mama prieš mirtį padalino patalpas nurodydama, kurios patalpos priklausys ieškovei, o kurios atsakovei. O. M. nei testamente, nei jokiais kitais veiksmais ar nurodymais, niekada nenustatė tarp seserų naudojimosi patalpomis tvarkos. Mama visada norėjo, kad visi klausimai būtų sprendžiami bendru sutarimu, geranoriškai. Po mamos mirties 1988-08-03, ieškovė su atsakove patalpomis naudojosi bendrai. Tik 1995 m. ieškovė prieš atsakovės valią išmetė ją iš namo pirmo aukšto patalpų, pakeitė spynas, užgrotavo langus, įstatė metalines duris į rūsį ir iki šiol nenori ir vengia geranoriškai spręsti naudojimosi patalpomis klausimus. Su ieškovės siūloma naudojimosi rūsio patalpomis tvarka sutinka iš dalies, prašo patalpą R-5/8,90 kv. m. palikti šalių bendram naudojimui, kadangi tik iš šios patalpos atsakovė gali patekti į tik jos naudojimui paskirtą katilinės patalpą R-6.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu (2 t. b. l. 50-99) ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės G. V. ieškinio reikalavimą pakeisti gyvenamo namo lAlp, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/161741, bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nustatant, kad ieškovei G. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,65 dalis gyvenamo namo, o atsakovei N. D., Kaune nuosavybės teise priklauso 0,35 dalis gyvenamo namo, tenkino. Ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkino, nustatė gyvenamo namo lAlp, (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/161741 naudojimosi tvarką tarp ieškovės G. V. ir atsakovės N. D. sekančiai:

1. Ieškovei G. V. paskyrė naudotis 0,65 idealines dalis gyvenamo namo: 4.12 kv. m. (ind. 1-2), 8.19 kv. m. (ind. l-16), 13.10 kv. m. (ind. 1-5), 25.08 kv. m. (ind. 1-6) bei gyvenamo namo rūsio patalpas: 4.27 kv. m. (ind. R-2), 13.50 kv. m. (ind. R-3), 14.79 kv. m. (ind. R-4), 8.90 kv. m. (ind. R-5). Viso paskyrė naudotis gyvenamo namo patalpas, kurios sudaro 94,22 kv. m., kas sudaro 0,65 idealinių dalių.

2. Atsakovei N. D. paskyrė naudotis 0,35 dalis gyvenamo namo - patalpas esančias mansardoje (pastogėje): 17.17 kv. m. (ind. 1-11), 5.03 kv. m. (ind. 1-12), 9.38 kv. m. (ind. 1-13), 3.41 kv. m. (ind. 1-14) bei namo rūsio patalpų: 2.85 kv. m. (ind. R-7), 4.72 kv. m. (ind. R-1), 6.37 kv. m. (ind. R- 6). Viso atsakovei paskyrė 0,35 idealines dalis gyvenamo namo, kas sudaro - 51.2 kv. m.

3. Paskyrė naudotis bendrai ieškovei ir atsakovei gyvenamo namo bendro naudojimosi patalpas: 1.41 kv. m. (ind. 1-7), 3.14 kv. m. (ind.1-1).

4. Įpareigojo ieškovę - G. V. užmūryti gyvenamo namo rūsyje duris iš patalpos ind. R-5 į patalpą ind. R-6, savo lėšomis.

5. Ieškovei paskyrė naudotis 2/3 kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statiniai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovei paskyrė naudotis 1/3 kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statiniai, unik. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovės N. D. priešieškinį patenkino iš dalies. Atsakovės priešieškinio dalį dėl ieškovei G. V. paskyrimo naudotis I aukšto patalpomis: kambariu 1-5/13,10 kv. m., kambariu 1-16, 8,19kv. - tenkino, dėl paskyrimo naudotis pastogės patalpomis ieškovei G. V. - kambariu 1-11/17,17 kv. m., kambariu 1-12/5,03 kv. m., kambariu 1-13/9,38 kv. m. – atmetė, dėl paskyrimo naudotis ieškovei rūsio patalpomis - vonia R-2/4,27 kv. m. , R-3/13,50 kv. m., R-4/14,79 kv. m. - tenkino, ir reikalavimo dalį dėl bendram šalių naudojimuisi paskirti rūsio patalpas R-5/8,90 kv. m. - atmetė, o reikalavimo dalį dėl bendram šalių naudojimuisi paskirti rūsio patalpas: 1-7/1,41 kv. m., 1-1 -3,14 kv. m. ir 1-15 (koridoriumi) – tenkino. Atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl atsakovei N. D. paskirti naudotis I aukšto patalpa 1-6/25,08 kv. m. - atmetė, atsakovės priešieškinio reikalavimus dalyje dėl jai paskyrimo naudotis pastogės patalpa - 1-14/3,41 kv. m. (dušo patalpa), dalyje dėl jai paskyrimo naudotis rūsio patalpomis - kuro sandėliu R-l/4,72 kv. m., katiline R-6/6,37 kv. m., koridoriumi R-7/2,85 kv. m. (viso 13,94 kv. m.) – tenkino. Bendram šalių naudojimuisi patalpas: 1-7/1,41 kv. m., 1-1/3,14 kv. m., ir 1-15 (koridorius), atsakovės priešieškinio reikalavimo dalį dėl bendram šalių naudojimui paskirti patalpą R-5, - 8,90 kv. m. ir patalpą 1-2/4,12 kv. m. – atmetė. Atsakovės priešieškinio dalį dėl ieškovei G. V. paskirti naudotis 2/3 kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenkino, atsakovės priešieškinio dalį dėl atsakovei N. D. paskirti naudotis 1/3 kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – tenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priteisė iš atsakovės N. D. 300 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovei G. V., iš ieškovės G. V. – 43 Lt, o atsakovės N. D. – 129 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu – valstybei.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad atsakovė turėjo gyvenamąsias patalpas ir žemės sklypą Šančių rajone, Kauno mieste, kurias pardavė ir persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Šalys, teismo atliktos vietos pažiūros metu pripažino faktą, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra pertvarkytas, rekonstruota palėpė, padidinant jos plotą bei pastatytas priestatas, kuriame įrengta kavinė – baras, kuriais: tiek rekonstruota palėpe, tiek kavine – baru naudojasi atsakovė. Tai patvirtina ir įrodo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą (b. l. 81 ir 139 I t. civ. byla Nr. 2-260-429/2090). Antstolė G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2009-10-15 nustatė, kad šiltnamio, kuris pažymėtas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 3Š1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, jo vietoje pastatytas ūkinis pastatas. Teismas vietos apžiūros atlikimo metu įsitikino, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra raudonų plytų dviejų aukštų mūrinis namas, kuris šalių vadinamas ūkiniu pastatu 4I1p. Atsakovė neginčija šio fakto, kad žemės sklype yra pasistačiusi ūkinį pastatą, 4I1p raudonų plytų apie 150 kv. m. (b. l. 76, antstolės pateiktos fotonuotraukos). Ginčo tarp šalių nėra, kad atsakovė N. D., gyvendama namo antrame aukšte, atliko savo lėšomis pastogės patalpų rekonstrukciją, tai yra jas padidindama ir priestato 1a1p patalpose: 1-8, 1-9, 1-10 įrengė kavinę barą (bendras plotas 41,08 kv. m.), kuria ir naudojasi N. D.. Abi seserys: tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek jų šeimų nariai turi sveikatos negalavimų, kurie galbūt įtakoja jų elgesio konkrečiose situacijose interesų priešiškumą, bet ne interesų pusiausvyrą, bendro tikslo siekimą, todėl jos bei jų šeimų nariai dėl skirtingų požiūrių bei įsitikinimų, pastoviai konfliktuoja. Šias aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai. Atsakovės sveikatos stovis yra blogesnis, jai dėl abiejų klubo sąnarių ligų yra sunku judėti, jai nustatytas netektas darbingumas yra 80 procentų, ji serga nuo 1989 m. ir jai nustatytas būsto pritaikymo poreikis (b. l. 88, I t.) Atsakovė pripažįsta faktą, kad I-ojo aukšto patalpose yra įvestas centrinis šildymas, o antro aukšto patalpose (mansardoje) yra vanduo, patalpos apšildomos kieto kuro krosnimi (b. l. 84, I t.).

Įvertinęs šalių duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, vietos apžiūrą, teismas padarė išvadą, kad po šalių motinos mirties, seserys įsirengė du atskirus butus – gyventi atskirai: vieną pirmame aukšte - ieškovė, antrą – mansardoje - atsakovė. Atsakovė neįrodė priešingai, kad ieškovė nuo pat gimimo negyvena gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. Su ieškove nuo 2000 m. gyvena sutuoktinis bei jos šeima su nepilnamečiais vaikais pirmame namo aukšte, o atsakovė atsikėlė į namą apie 1990 m., tai yra po dviejų metų mirus motinai ir gyveno namo antrame aukšte, todėl teismas laikė, kad tarp seserų faktinė naudojimosi tvarka namu niekada nekito iki ieškovės pareikšto ieškinio teisme. Kadangi gyvenamosios patalpos, esančios namo pirmame aukšte 1-6/25,08 kv. m. į kurias pretenduoja atsakovė, įrengtos ieškovės bei jos šeimos lėšomis ir pastangomis, teismas sprendė, kad jų paskyrimas naudotis atsakovei neatitiktų CK 1.5 įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovė pretenduoja į pilnai suremontuotas patalpas, kuriose iki šiol gyvena ieškovė su šeima bei 2 mažametėmis dukromis, kurių viena turi sveikatos negalavimų. Šiose patalpose 1-6/25,08 kv. m. yra įvestas centrinis šildymas bei atlikti kiti pagerinimai. Tai rodo, kad atsakovė, būdama neįgali kaip ir ieškovė, savo sesers sąskaita - siekia pagerinti savo gyvenamąsias patalpas. Tuo būdu ieškovė siekia savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Vietos apžiūros metu nustatyta, kad į patalpą rūsyje R-6, atsakovė gali patekti iš priestato 1a1p, kuriuo ji naudojasi, todėl esant tarp šalių konfliktams teismas laikė tikslinga tenkinti ieškinio reikalavimą dėl rūsio patalpos R-5 paskyrimo naudotis ieškovei, leidžiant užmūryti savo lėšomis ir sąskaita duris iš rūsio patalpos R-5 į patalpą R-6. Atsakovė, būdama neįgali, yra įsirengusi priestatą – kavinę barą, kurio paskirtį esant jos sveikatos stoviui, turi teisę keisti. Be to, atsakovė turi pasistačiusi ūkinį pastatą 4I1p, kurio apimtis bei plotai prilygsta gyvenamam namui bei kuriuo ji naudojasi (jame vyksta pobūviai). Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas patalpų naudojimosi tvarkos būdas pagrįstas faktine patalpų naudojimosi tvarka, atitinka tiek bendrasavininkės ieškovės interesus, tiek bendrasavininkės atsakovės nuosavybės teise turimas ir Nekilnojamojo turto registre pažymėtas bendrosios nuosavybės dalis, atsakovė pretenduoja į tas patalpų dalis, kuriomis niekuomet faktiškai nesinaudojo, kurių savo lėšomis ir darbu niekada neįrenginėjo, išskyrus tai, kad langų perdažymo darbus ir parketo šlifavimo darbus I-o aukšto kambaryje atliko atsakovės sūnus R. D., kuriam už atliktą darbą mokėjo ieškovė ir kurios atsakovei, kitaip negu ieškovams, nėra būtinos, nes ji turi I-ame aukšte kavinę – barą, kurio paskirtį gali pakeisti bei turi ūkinį pastatą, kuris prilygsta gyvenamam namui. Atsakovei paskyrus patalpas, kuriose ieškovė gyvena praktiškai nuo gimimo ir kurios pagerintos pagrinde jos asmeninėmis lėšomis ir pastangomis ir suteikus jai antrame aukšte mansardoje esamas prašomas priteisti naudotis patalpas, iš esmės galimai pablogėtų jos mažametės sergančios dukters Gabrielės sveikatos būklė. Patenkinus priešieškinį, pasikeistų ne tik pačios atsakovės teisių ir pareigų apimtis, bet ypač pasikeistų - pablogėtų ieškovės, jos sutuoktinio sergančio hepatitu C bei jų vaikų gyvenimo sąlygos: jos neatitiktų sergančiosios Gabrielės potrauminiu streso sindromu su adaptacijos sutrikimais asmenų sveikatai keliamų reikalavimų.

Atsakovė N. D. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 34-37) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

Šalies argumentai

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė atsikėlusi į namą (duomenys neskelbtini), iš karto apsigyveno antrame namo aukšte, nes iki 1993 metų antrame aukšte gyveno nuomininkai, o atsakovė su seserimi gyveno kambaryje 1-6 pirmame namo aukšte. Ir tik 1995 metais prieš atsakovės valią seseriai išvarius ją iš šio kambario ir pakeitus spyną, atsakovė buvo priversta keltis į antrą aukštą. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateiktos pažymos iš Šilainių policijos nuovados.

2. Atmestinas teismo motyvas dėl to, kad atsakovė turėjo gyvenamąsias patalpas ir žemės sklypą Šančių rajone, Kauno mieste, kurias pardavė ir persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kad ji nesielgė protingai ir teisingai pardavusi turėtas gyvenamas patalpas ir žemės sklypą, nepanaudojo jų tinkamai savo gerbūvio sukūrimui, kad gyvenamo namo ir sklypo pardavimo metu jau žinojo apie diagnozuotą ligą, galimą jos progresavimą, pasveikimo prognozes, turėjo imtis priemonių, kad būtų užtikrintos minimalios pagal poreikius buities ir gyvenimo sąlygos. Namelis Šančiuose buvo prie ūkinių pastatų priglausta sena skalbykla, be jokių patogumų, 23,16 kv. m. ploto. Jis buvo nupirktas atsakovės šeimos pinigais, prisidėjus vyro ir atsakovės tėvams. Šį būstą suremontavus ir įvedus vandenį bei kanalizaciją, jis buvo parduotas už 3 200 Lt, kurių pusė buvo atiduota buvusiam vyrui, todėl šiame namelyje atsakovė neturėjo galimybės susikurti tinkamą gerbūvį bei bent minimalias buities ir gyvenimo sąlygas.

3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė gali gyvenamas patalpas pirmame aukšte įsirengti namo priestate (kavinėje-bare) ar kieme pastatytame ūkiniame pastate. To padaryti atsakovė neturi galimybės, kadangi šis pastatas pastatytas neturint statybai leidimo, o ieškovė kreipėsi į savivaldybės institucijas reikalaudama, kad atsakovė būtų įpareigota nugriauti ūkinį pastatą, kurį teismas įvardijo kaip dviejų aukštų namą. Todėl esant tokiai situacijai, atsakovė neturės jokios galimybės ūkinį pastatą pritaikyti savo poreikiams. Dėl namo priestato lalp, kurio paskirtis - komercinės patalpos, įteisinimo ieškovė G. V. taip pat daro kliūtis ir iki šios dienos atsakovė negali jo priduoti ir jame vykdyti veiklos, kad atsakovė su neįgaliu sūnumi kaip nors galėtų išsilaikyti. Todėl, neturėdama galimybės vykdyti veiklos, dėl materialinių sunkumų atsakovė negali skirti net menkiausių lėšų būsto pritaikymui pagal specialiuosius poreikius.

4. Kauno miesto apylinkės teisme pagal atsakovės ieškinį yra užvesta civilinė byla Nr. 2-1278-774/2010 dėl priestato ir ūkinio pastato statybos įteisinimo, tačiau dėl Statybos įstatymo normų pasikeitimo minėta civilinė byla yra sustabdyta iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priims atitinkamą dokumentą. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad yra įregistruoti kadastriniai matavimai - kad namo bendras plotas yra 144,29 kv. m., o ieškovė G. V. prašo nustatyti naudojimąsi 145,43 kv. m. gyv. namo patalpomis. Ieškovės reikalavimas pakeisti gyvenamojo namo 1 Alp, esančio (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės dalis nustatant, kad ieškovei G. V. priklauso 0,65 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei 0,35 dalys, atmestinas, kadangi statinio bendrosios nuosavybės dalys gali būti keičiamos atsižvelgiant tik į teisiškai registruotus kadastrinius matavimus, ką savo atsiliepime nurodė ir Kauno apskrities viršininko administracija.

Atsiliepimas

Ieškovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti galioti (2 t. b. l. 134-138). Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas:

1. Dėl materialinių teisės normų taikymo (LR CK 1.5 str., 4.75 str. l d., 4.81 str. l d.,). Teismas, nagrinėdamas civ. bylą atsižvelgė į nusistovėjusią faktinę ilgametę naudojimosi namu tvarką tarp šalių, į tai, kad gyvenamas namas buvo pritaikytas gyventi dviem atskiroms šeimoms, kad ieškovė, 1988 metais mirus mamai priėmė palikimą 2/3 dalis gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) ir liko gyventi namo pirmo aukšto patalpose, jose gyveno nuo gimimo ir gyvena dabar, kad ieškovė atliko renovaciją pirmo aukšto ir rūsio patalpose, investuodama savo lėšas – 42 678,74 Lt, pagerindama buitines sąlygas, jas pritaikydama gyventi ieškovės šeimai su mažamečiais vaikais. Dėl šių priežasčių namo pirmo aukšto patalpos ind. 1-6 (25,08 kv. m.), rūsio patalpos ind. R-5 (8.90 kv. m.) paskyrimas naudotis atsakovei neatitiktų CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Teismas atsižvelgė į faktinių bylos aplinkybių visumą, t. y., kad atsakovė 1990 metais atsikraustė gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ji apsigyveno iš karto antro aukšto patalpose – mansardoje, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra pasistačiusi pastatus: gyvenamo namo priestatą lalp bei ūkinį pastatą 4Ilp (apie 150 kv. m.). Pastatuose atsakovė gyvena pagal savo pasirinkimą ir niekada nebuvo ir nėra išmesta į gyvenamo namo rūsį ind. R-5 (8,90 kv. m.), jame negyveno ir negyvena dabar. Atsakovė 1993 metais pradėjo statytis gyvenamo namo IAlp priestatą lalp, o vėliau ūkinį pastatą 4 llp, ji nebuvo bejėgė nei finansiniu, nei sveikatos požiūriu. Atsakovė statė namus iš abiejų pusių panaikindama galimybę padalinti sklypą tarp bendraturčių, todėl nėra realios galimybės sudaryti žemės sklypas pirkimo - pardavimo sutartį, nors pinigus Žemėtvarkos tarnybai ieškovė yra sumokėjusi. Be to, atsakovė užblokavo įvažiavimą ir įėjimą į namų valdą, dėl ko ieškovė neturi galimybės įvažiuoti į namų valdą ir įėjimo į sklypą. Teismas atsižvelgė į ieškovės šeimos sunkią materialinę padėtį, nes ji ir jos vyras yra bedarbiai ir silpnos sveikatos, ieškovei paskirta netekto darbingumo pensija - 251,90 Lt, todėl ieškovės šeima neturi lėšų investuoti į atsakovės priešieškinyje pasiūlytas patalpas mansardoje, ieškovės dukrai G. V. nustatytas neįgalumas dėl vidutinio sunkumo depresijos nuo 2010-07-09 iki 2011-07-08, dukra serga nuo 2007 m., jai nustatytas potrauminis streso sindromas su adaptacijos sutrikimais (b. 1. 48- 49, 50-53, 87 ,147 I tomas, b. 1. 38, 39-41, 42 2 t.), Vyras E. V. serga realią grėsmę gyvybei sukeliančia liga - hepatitu C (b. l. 50 I tomas), dukra E. V. taip pat pasiligojo (b. l.46, 49, 50, 55, 56).

2. Dėl civ. byloje įrodymų vertinimo (CPK 177 str., 185 str., 210 str.). Teismas nustatė, kad atsakovė turėjo gyvenamas patalpas ir žemės sklypą Šančių r., Kauno mieste, kurias pardavė ir persikėlė gyventi į gyvenamą namą adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 187 str.), kad gyvenamas namas yra rekonstruotas, rekonstruota mansarda (pastogė) padidinant jos plotą, pristatytas priestatas, kuriame įrengta kavinė - baras (bendras plotas - 41,08 kv. m.), kuriais: tiek rekonstruota pastoge, tiek kavine- baru naudojasi atsakovė (b. 1.81, 139 1 tomas). Teismas vietos apžiūros atlikimo metu nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) N. D. turi pasistačiusi raudonų plytų dviejų aukštų mūrinis namą, kuris šalių vadinamas ūkiniu pastatu 4 Ilp, namo apimtis ir plotai prilygsta gyvenam namui, juo naudojasi N. D.. Teismas teisingai, objektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 177 str., 178 str., 185 str.,187 str.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovai prašė apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė ir jos atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAT atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti, atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Abi šalys pateikė savo pasiūlymus dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovės pateiktas naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo projektas yra priimtinesnis, todėl ieškinį tenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu tokios pirmosios instancijos teismo išvados teisingos, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymu, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš esmės todėl, kad ieškovės pasiūlytas naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo projektas neprieštarauja teisės aktams, kiek įmanoma labiau atitinka dalis bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Pagal ieškovės pateiktą naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo projektą (T.II, 55 b.l.) nereikia atlikti jokių statinio pakeitimų, kuriems būtų reikalingas statybos leidimas. Todėl šis projektas atitinka teisėtumo kriterijų.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Šią taisyklę ieškovės pateiktas projektas iš esmės atitinka, nes pagal šį projektą ieškovei, kuri paveldėjo 2/3 gyvenamojo namo, tenka naudotis 0,65 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei, kuri paveldėjo 1/3 gyvenamojo namo, tenka naudotis 0,35 dalys gyvenamojo namo (T.II, 54 b.l.).

Teisėjų kolegijos vertinumu, ieškovės pasiūlytame projekte, labiau nei atsakovės projekte, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vienos šalies teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, be to, šis projektas sudaro kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms tarp šalių atsirasti. Tokią savo išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, jog pagal ieškovės pateiktą projektą lieka žymiai mažiau bendro naudojimo patalpų. Šalių gyvenamosios patalpos išdėstytos atskiruose aukštuose (ieškovės – pirmajame, atsakovės – mansardoje). Akivaizdu, kad tokios naudojimosi tvarkos nustatymas žymiai sumažins prielaidų konfliktinėms situacijoms tarp šalių atsirasti.

Kasacinio teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.). Kaip jau minėta, pagal ieškovės pateiktą projektą lieka žymiai mažiau bendro naudojimo patalpų. Atsakovės pateiktame projekte numatyta labai neracionali naudojimosi gyvenamosios patalpomis tvarka, nes abiems šalims tektų naudotis tiek pirmajame, tiek antrajame aukšte, esančiomis patalpomis (T.II, 121 b.l.). Atsakovė, prašydama nustatyti naudojimąsi bendrąja daline nuosavybe pagal jos pateiktą projektą, iš esmės grindžia pablogėjusia savo sveikatos būkle, dėl kurios ji ateityje negalės lipti laiptais. Tačiau pažymėtina, kad ir pagal jos pateiktą projektą jai teks lipti į mansardą, nes būtent joje įrengtas jai priklausantis san. mazgas. Taigi, atsakovei bet kokiu atveju teks lipti laiptais. Todėl racionaliau (patogiau) ir efektyviau, kad atsakovės gyvenamosios patalpos (kambarys, virtuvė, san. mazgas) būtų viename aukšte. Būtent taip yra pagal ieškovės pateiktą projektą.

Taip pat nemažiau svarbu, kad ieškovės pateiktas projektas atitinka tarp šalių nusistovėjusius faktinius nuosavybės teisinius santykius. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Byloje nustatyta, kad šalys savo faktiškai naudojamas patalpas, kurios atitinka ieškovės pateiktą projektą remontavo ir įsirengė pagal savo poreikius ir už savas lėšas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad būtų pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, jeigu būtų keičiama nusistovėjusi naudojimosi bendru turtu tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovė iki 1995 m. kartu su ieškove naudojosi vienu iš pirmajame namo aukšte esančių kambarių, o iš jo ieškovės buvo išvaryta prievarta ir tai patvirtina Šilainių policijos nuovados pažyma, neturi teisinės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Byloje esančiame 1995 m. lapkričio 20 d. Kauno miesto savivaldybės policijos Šilainių II nuovados rašte Nr.20/D-11, adresuotame N.D. (T.II, 124 b.l.), nėra jokių duomenų, kad 1995 metais ieškovė pakeitė spyną ir išvarė atsakovę iš pirmajame namo aukšte esančio kambario I-6, kuri buvo priversta keltis į antrą aukštą. Iš rašto turinio galima spręsti, kad jau tada tarp atsakovės ir ieškovės buvo kilę turtiniai nesutarimai, tačiau koks jų pobūdis iš rašto turinio neaišku. Turtiniai nesutarimai tarp šalių galėjo kilti ir dėl atsakovės vykdomų ūkinių pastatų statybų, kurios nėra įteisintos iki šiol. Kita vertus, atsakovei jau 1995 m. buvo išaiškinta, kad ji dėl turtinių nesutarimų su seserimi turėtų kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuo 1995 m. būtų bandžiusi teisme ginti neva pažeidžiamas savo teises naudotis bendrąja daline nuosavybe. Atsakovė priešieškinį su alternatyviu naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo projektu pareiškė tik tuomet, kai ieškovė šioje byloje jau buvo pateikusi teismui ieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo pagal projektą, kuris atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad net tuo atveju, jeigu pasitvirtintų atsakovės teiginiai, kad ji iki 1995 m. bendrai su ieškove naudojosi namo pirmojo aukšto vienu iš kambarių, tai nėra ta aplinkybė, į kurią reikėtų atsižvelgti dabar, t.y. praėjus daugiau kaip 15 metų, sprendžiant naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo klausimą. Be to, kaip jau minėta, po 1995 m. šalys savo faktiškai naudojamas patalpas remontavo ir įsirengė pagal savo poreikius ir už savas lėšas, todėl ir dėl šios priežasties neracionalu ir neefektyvu keisti tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi bendru turtu tvarką.

Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje neturi jokios lemiamos reikšmės aplinkybė, jog atsakovė 1993 m. pardavė savo turėtą nuosavybę Šančių rajone, Kauno mieste. Nors ši aplinkybė nurodyta pirmosios instancijos teismo motyvuose, tačiau ji nebuvo lemianti tenkinant ieškovės ieškinį. Todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Tai, jog žemės sklype, kuriame stovi gyvenamasis namas, atsakovė, neturėdama reikalingų dokumentų, pastatė net kelis kitus pastatus, tačiau šiuo metu negali jų įteisinti ar juose įsirengti gyvenamąsias patalpas, taip pat nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes atsakovė turi prisiimti visą savo veiksmų riziką.

Pasisakydama dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti naudojimosi tvarkos 145,43 kv. m. gyv. namo patalpomis, nes pagal įregistruotus kadastrinius matavimus namo bendras plotas yra 144,29 kv. m., teisėjų kolegija pažymi, kad namo bendro ploto paklaida nuo įregistruotų kadastrinių matavimų yra 1,14 m² arba 0,79 procento, todėl atsižvelgiant į tai, jog patalpos, kurių naudojimosi tvarka nustatyta teismo sprendimu, yra įteisintos, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, nėra pagrindo šiuo apeliacinio skundo motyvu naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą pakeisti gyvenamo namo lAlp, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/161741, bendrosios nuosavybės dalis, nustatant, kad ieškovei G. V. nuosavybės teise priklauso 0,65 dalis gyvenamo namo, o atsakovei N. D. nuosavybės teise priklauso 0,35 dalis gyvenamo namo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinka idealiąsias dalis, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas, o ne bendrosios dalinės nuosavybėn dalių pakeitimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Taigi, tais atvejais, kai bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinka idealiąsias dalis, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimo klausimas iš principo negali kilti, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-07-22 sprendimu advokatė E. G. buvo paskirta teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą šioje byloje (T.II, 145-155 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 326,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (200,- Lt už ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, 100,- Lt už advokatės atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose bei 26,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įkeikimu (T.II, 179-180,132 b.l.)

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinas 61,- Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (T.II, 119 b.l.).

Proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistina 13,40 Lt, o iš atsakovės 163,40 Lt valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n utaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas – pakeisti gyvenamo namo lAlp, esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/161741, bendrosios nuosavybės dalis, nustatant, kad ieškovei G. V., a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,65 dalis gyvenamo namo, o atsakovei N. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 0,35 dalis gyvenamo namo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą atmesti.

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovei N. D. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 61,- Lt (šešiasdešimt vieną Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės G. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,40 Lt (trylika litų 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, o iš atsakovės N. D. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 163,40 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt tris litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelTeisėjai Jolita CirulienėGintautas Koriaginas