Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. P. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir VKTI prie SM) atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus vyresnysis inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „T.“ direktoriui D. P. dėl to, kad jis, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalį būdamas atsakingas už viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, neužtikrino, kad 2015 m. kovo 30 d. būtų įvykdyti Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus viršininko A. D. 2015 m. kovo 23 d. reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti reikalavimai ir 4 (keturi) komplektai įmonei priklausančių transporto priemonių junginių būtų pateikti įmonės teritorijoje techninės būklės patikrinimui. Įmonės direktorius D. P., pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 254 straipsnio 3 dalį būdamas atsakingas už viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę ir nevykdydamas teisėtų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ straipsnio 1 dalyje.

D. P. vertinimu, 2015 m. liepos 3 d. teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas be pagrindo, jame nėra galimybės suformuluoti kaltinimą pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį. To padaryti negalima, nes VKTI teikė neteisėtą nurodymą. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti visi reikalingi liudytojai, ištirta rašytinė bylos medžiaga bei nustatytas teisinis reglamentavimas leido teismui padaryti išvadą, kad VKTI reikalavimas yra neteisėtas, todėl jo nevykdymas negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga užtikrinti viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę. Šis reikalavimas įgyvendinamas ne pagal VKTI pareigūnų pageidavimus teikiant dalį transporto parko apžiūrai, o įstatymo nustatyta tvarka periodiškai atliekant technines transporto priemonių apžiūras. Nutartyje nurodyto KTK 14 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų teisė sustabdyti krovinines transporto priemones, tikrinti jų techninę būklę. Kontrolės teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį. Ši norma suponuoja, jog VKTI pareigūnas, kelyje sustabdęs konkrečią transporto priemonę ir objektyviai nustatęs galimą pažeidimą, turi teisę ją nusiųsti patikrinimui į techninės apžiūros stotį. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju reikalaujama iš reisų atšaukti dalį autotransporto, kuriam atlikta techninė apžiūra ir galioja tai patvirtinantys dokumentai. Taip pat pažymi, kad Vyriausybės nutarimu Nr. 403 patvirtintos Kelių transporto priemonių techninės būklės kontrolės Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės nustato M2, M3, N2, N3, 03 ir 04 klasių kelių transporto priemonių, techninės būklės kontrolės keliuose organizavimo, ataskaitų teikimo tvarką ir kontrolę atliekančių pareigūnų teises. Taigi, akivaizdu, kad kelyje sustabdžius ir patikrinus transporto priemonę, ir konkrečios transporto priemonės techninei būklei objektyviais požymiais sukėlus pagrįstą įtarimą keliamu pavojumi, pareigūnas įgyja teisę siųsti ją į techninių apžiūrų stotį. Pareigūnams Lietuvos Respublikoje nesuteikta teisė visas įmonės eksploatuojamas transporto priemones privaloma tvarka masiškai pasiųsti atlikti pakartotinę techninę apžiūrą, tokį nurodymą pateikiant bendrovės vadovui. Nutarimo 10 punkte nustatyta, kad šio teisės akto pagrindu teikiami nurodymai yra privalomi transporto priemonių vairuotojams, o tai, D. P. teigimu, dar kartą įrodo, kad reikalavimas yra neteisėtas. Kadangi reikalavimas, kurio nevykdymu jis kaltinamas, yra neteisėtas, mano, kad dėl to nekyla atsakomybė pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį, ir, esant tokioms aplinkybėms, teismas privalėjo priimti sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Skunde nurodoma, kad kaltinimas D. P. suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, nes UAB „T.“ direktorius D. P. 2015 m. kovo 30 d. 10 val. atvykusiems pareigūnams atsisakė pateikti techninės būklės patikrinimui įmonei priklausančius transporto priemonių junginius (N3 kategorijos automobilius su 04 kategorijos priekabomis ar puspriekabėmis), t. y. direktorius neužtikrino, kad 2015 m. kovo 30 d. būtų įvykdyti Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus viršininko A. D. 2015 m. kovo 23 d. reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti reikalavimai ir 4 (keturi) komplektai įmonei priklausančių transporto priemonių junginių būtų pateikti techninės būklės patikrinimui įmonės teritorijoje.

VKTI prie SM teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat atsakomybę numatantis teisės aktas, todėl teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentavo, kad minėtos aplinkybės protokole nenurodytos. Nurodo, kad protokole konkrečiai įvardinta, kada turėjo būti įvykdyti Inspekcijos reikalavimai - 2015 m. kovo 30 d., įvardinta, kur reikalavimai turėjo būti įvykdyti – įmonės teritorijoje, aprašyta pažeidimo esmė – 4 komplektų įmonei priklausančių transporto priemonių junginių įmonės teritorijoje nepateikimas techninės būklės patikrinimui.

Skunde taip pat pažymima, kad įmonei Inspekcijos pareigūnai 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė apie planuojamą patikrinimą ir konkrečiai nurodė patikrinimo laiką (2015 m. kovo 30 d. 10 val.), taip pat nurodė, ką patikrinimo metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai minėtoje įmonėje tikrins. Minėto rašto 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad bus tikrinama tai, ar įmonės transporto priemonės, ar jų junginiai eksploatuojami be didelių ar draudžiamų eksploatuoti techninės būklės trūkumų. To paties rašto 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad „...iki patikrinimo pradžios prašome parengti ir tikrinimo metu pateikti... įmonės transporto priemonių junginius...“. Mano, kad iš rašte naudojamos formuluotės „Patikrinimo metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai Jūsų įmonėje tikrins“ galima neabejotinai teigti, kad visi dokumentai ir transporto priemonių junginiai turėjo būti pateikti įmonės tikrinimo metu jos buveinėje. Tokia pati pozicija dėl transporto priemonių pateikimo vietos suformuluota ir administracinio teisės pažeidimo protokole: „privalėjo parengti ir atvykus pareigūnams į UAB „T.“ buveinę, (duomenys neskelbtini) tikrinimo metu 2015 m. kovo 30 d. pateikti įmonei priklausančių transporto priemonių junginius...“. Atkreipia dėmesį, kad, kaip ir reikalaujama 2015 m. kovo 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), įmonė dokumentus patikrinimui pateikė būtent įmonės buveinėje adresu: (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina, kad įmonė žinojo, jog į minėtą vietą privalo pateikti ir transporto priemonių junginius. Teigia, kad UAB „T.“ direktorius kategoriškai atsisakė pateikti prašomas transporto priemones patikrinimui, be to, patikrinimo metu UAB „T.“ direktorius nesakė, kad nesupranta, kokius transporto priemonių komplektus turi pateikti, jam nekilo abejonių dėl jų pateikimo vietos.

VKTI prie SM taip pat nurodo nesutinkanti su teismo motyvais ir dėl pažeistų teisės aktų netinkamo nurodymo protokole. Pažymi, kad protokole nurodyta, jog D. P. pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalį yra atsakingas už viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę. Iš šio teisės akto akivaizdu, kodėl būtent D. P. yra tinkamas atsakomybės subjektas ir iš kur kyla atitinkamos jo pareigos, kurių vykdymą kontroliuoja Inspekcija. Teigia, kad protokole taip pat nurodyta, jog nevykdydamas teisėtų Inspekcijos pareigūnų reikalavimų, D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad būtent Kodekso 14 straipsnio 2 dalis apibrėžia Inspekcijos pareigūnų teisę kontroliuoti transporto priemonių techninę būklę ir reikalauti iš kontroliuojamų subjektų vykdyti teisėtus Inspekcijos nurodymus. Kodekso 14 straipsnio 2 dalis nustato ne tik Inspekcijos pareigūnų teisę, bet ir kontroliuojamo subjekto pareigą vykdyti Inspekcijos nurodymus Inspekcijai realizuojant savo teisę vykdyti transporto priemonių techninės būklės tikrinimą. Inspekcijai negalint įgyvendinti savo teisių pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, kyla grėsmė, kad viešajame eisme dalyvaus techniškai netvarkingos transporto priemonės, keliančios grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui. Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-202/2011).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame D. P., yra esminių trūkumų, trukdančių teismui priimti teisingą sprendimą, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.

2015 m. gegužės 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. P. neužtikrino, jog 2015 m. kovo 30 d. būtų įvykdyti Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus viršininko A. D. 2015 m. kovo 23 d. reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti reikalavimai ir 4 (keturi) komplektai įmonei priklausančių transporto priemonių junginių būtų pateikti įmonės teritorijoje techninės būklės patikrinimui. Taip pat nurodyta, kad D. P., pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 254 straipsnio 3 dalį būdamas atsakingas už viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę ir nevykdydamas teisėtų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, reikalavimus ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus viršininko A. D. 2015 m. kovo 23 d. reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ vadovui nurodyti 8 reikalavimai (ne tik reikalavimas pateikti įmonės transporto priemonių junginius), taigi, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo neaišku, kurių reikalavimų D. P. neįvykdė. Be to, iš minėto protokolo matyti, kad jame nenurodyta, kam ir kur (kokios įmonės ir kokiu adresu esančios teritorijoje) UAB „T.“ priklausantys transporto junginiai turėjo būti pateikti. Pastebėtina, kad tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas konkretus transporto priemonių pristatymo adresas, yra šio protokolo trūkumas, baigiamųjų kalbų metu nurodė ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento atstovė O. C. (68 b. l.). Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, administracinio teisės pažeidimo protokole be kita ko nurodyta, kad D. P. ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė pažeisdamas Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kadangi Kelių transporto kodekso 14 straipsnyje yra įtvirtinti kelių transporto kontrolės įgaliojimai, neaišku, kodėl D. P. kaltinamas pažeidęs minėtas įstatymo normas. Esant paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teiginiu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas D. P. surašytas tinkamai.

Pažymima, kad bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalyje). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš bylos matyti, kad ji pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės, tačiau teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su trūkumais, kurių bylos nagrinėjimo metu pašalinti nepavyko, grąžino administracinį teisės protokolą, surašytą D. P., ir bylos medžiagą nutartyje nurodytiems protokolo trūkumams ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiausia dėmesį skyrė administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui, nes, kaip jau minėta, bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos tik remiantis įrodymais, iš kurių vienas yra administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas iš esmės nesprendė D. P. kaltės klausimo, nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo požymių pastarojo veikoje buvimo ar nebuvimo, nes to nebuvo galima padaryti nepašalinus administracinio teisės pažeidimo protokole esančių trūkumų. Kadangi byloje tinkamai nesurinkti visi įrodymai, nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas visiškai be pagrindo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip skunde prašo D. P.. Padarius išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas grąžinti protokolą, surašytą D. P., ir bylos medžiagą nutartyje nurodytiems protokolo trūkumams ištaisyti, yra teisėtas bei pagrįstas, kiti D. P. skundo argumentai nenagrinėjami – juos apeliantas galės išdėstyti nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.