- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- e2-11730-496/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00677-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- S. J.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. J. 430,64 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui S. J., pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, palikus pranešimą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Teismui pateikti rašytiniai įrodymai – pranešimas dėl išmokos išieškojimo, pranešimas apie įvykį, įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, prašymas atlyginti turto nuostolius, atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymas – patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas gatvės apšvietimo stulpas ir šviesoforas. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio kaltininkas S. J.. Eismo įvykio metu nustatyta, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. Transporto priemonės Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“, draudėjas – A. B.. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas" atlygino transporto priemonės Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo padarytą žalą, išmokėdama 430,64 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis paskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymą, Nr. D1-708, „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, ar vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Eismo įvykio kaltininkas S. J. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į apdraustąjį S. J.. Kadangi atsakovas pažeidė prievolių vykdymo principus ir ieškovei padarytos žalos neatlygino, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistinas 430,64 Eur žalos atlyginimas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,16 Eur, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 430,64 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų 64 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugsėjo 4 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,16 Eur (tris eurus 16 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.