Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutarties I. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) specialistė surašė I. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. sausio 19 d., 10.30 val., įpareigotas atvykti į Fabijoniškių policijos nuovadą, esančią adresu S. Stanevčiaus g. 52, Vilniuje, pagal medžiagą Nr. 10-17-G-2650, į nuovadą neatvyko, neatvykimo priežasties nenurodė, prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepateikė, tokiais savo veiksmais nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policijos įstaigą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 3 dalyje.

II.

I. J. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skundą grindė tuo, kad byloje esančiose pranešimų apie šaukimo įteikimą šaknelėse nurodytos atvykimo datos nesutampa su nutarime nurodyta administracinio teisės pažeidimo data, datos yra taisytos, neaišku, kada atitinkami pranešimai buvo jam įteikti, nenurodytas reikalavimo atvykti į policiją pagrindas bei kviečiamojo procesinė padėtis. I. J. nuomone, Institucijos 2009 m. sausio 9 d. raštas jo darbovietei (duomenys neskelbtini), kuriuo direktorius yra prašomas įpareigoti jį 2009 m. sausio 19 d., 10.30 val., atvykti į policijos įstaigą, taip pat negali būti laikomas tinkamu šaukimo atvykti į policijos įstaigą įteikimu, nes jis buvo adresuotas darbovietės direktoriui. I. J. nurodo, kad savo darbovietėje sužinojo apie kvietimą atvykti į policijos įstaigą, todėl, nors ir negavęs teisėto reikalavimo atvykti į policiją, 2009 m. sausio 27 d. į policiją nuvyko.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

I. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. I. J. administracinio teisės pažeidimo padarymą ginčija iš esmės, nurodo, kad jam buvo įteiktas netinkamos formos pranešimas atvykti į policiją, todėl neprivalėjo būti vykdomas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Bylos medžiaga nustatyta, kad I. J. atžvilgiu buvo inicijuojama procedūra dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį (surinkta medžiaga Nr. 10-17-G-2650; b. l. 14). Nustatyta, kad I. J. buvo įteikti du šaukimai atvykti į policiją (b. l. 19, 20): vienas buvo įteiktas asmeniškai pasirašytinai, o kitas, I. J. šeimos nariams įleidus policijos pareigūnę į butą ir nurodžius, kad I. J. yra užsirakinęs viename iš kambarių, buvo užkištas už kambario durų (b. l. 16). Taip pat su I. J. buvo susisiekta telefonu, tačiau jis atsisakydavo atvykti į policiją, nurodydavo, kad jokio šaukimo nėra gavęs, vėliau į telefono skambučius I. J. nebeatsakė ir išjungė telefoną (b. l. 16, 17). 2009 m. spalio 15 d. raštu Institucija kreipėsi į I. J. darbovietę (duomenys neskelbtini), prašydama įpareigoti I. J. 2009 m. sausio 19 d., 10.30 val., atvykti į Fabijoniškių policijos nuovadą, esančią adresu S. Stanevičiaus g. 52, Vilniuje, dėl I. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. 10-17-G-2650. Šis pranešimas buvo įteiktas I. J. pasirašytinai 2009 m. sausio 15 d. (b. l. 22).

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (administracinio teisės pažeidimo metu galiojusios redakcijos) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus <...>. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. ATPK 259¹ straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje už pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnyje, surašo policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas), galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010). Šiuo atveju I. J. atvykimas į policijos įstaigą buvo reikalingas administracinio teisės pažeidimo atskleidimui, ištyrimui bei, esant įrodymų pakankamumui, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, todėl policijos pareigūno reikalavimas atvykti į policiją laikomas teisėtu policijos pareigūno nurodymu, o šio reikalavimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. J. žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą procedūrą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, į policijos įstaigą atvykti buvo kviečiamas panaudojant įvairias priemones ir nurodant visą informaciją, reikalingą teisėto policijos pareigūno reikalavimo įvykdymui, tačiau vis vien piktybiškai vengė atvykti į policiją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti I. J. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.